Kaip žinia, Kretingos rajono savivaldybė sprendžia dėl galimybės Darbėnų seniūnijos ribose, Auksūdžio kaime, statyti didžiulę chemijos gamyklą. Auksūdžio kaimas yra 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų bei mažiau nei 20 km nuo Palangos.
Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, šiuo metu atliekamas Poveikio aplinkai vertinimas. Tik po jo, kaip skelbiama, bus galutinai apsispręsta.
Tačiau Darbėnų ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai yra labai sunerimę dėl tokių planų ir vakar, regis, vos per vieną dieną, jau surinko daugiau kaip tūkstantį nesutinkančių su gamyklos kaimynyste gyventojų parašų.
Ar jiems ir tuo pačiu mums yra ko nerimauti ?
Pacituosiu, ką teigia Darbėnų bendruomenė: „Kaip žinia, metanolis yra ypač nuodingas, sprogstama ir sunkiai užgesinama liepsna deganti medžiaga. Nuo 2 g metanolio žmogus apanka, nuo 40 g – miršta. Ši pavojinga cheminė medžiaga gali turėti didelės įtakos onkologiniams ir kitiems susirgimams. Dėl vandenilio ir metanolio degumo tokiose gamyklose neišvengiama ir sprogimų, jie gali paveikti kelių dešimčių kilometrų spinduliu esančią teritoriją. Esant tokiam incidentui nukentėtų ne tik artimiausios teritorijos, bet ir tolimesnės gyvenvietės: Darbėnai, Lazdininkai, Žibininkai, Būtingė, net ir Šventoji, galimai net ir Palanga.”
Viešai palaikymą vietos bendruomenei reiškia ir rajono gyventojų išrinkti LR Seimo nariai M. Skritulskas ir A. Vinkus.
Kaip rodo pasaulinė, o ir Lietuvos chemijos pramonės patirtis, visiškai apsisaugoti nuo avarijų galimybių tokiose gamyklose neįmanoma. Vien didžiausioje Lietuvoje veikiančioje chemijos produktų gamykloje buvo net devyni tokie incidentai. Avarijų neišvengta ir tose pačiose Skandinavijos šalyse.
Kokios būtų pasekmės mūsų krašto žmonių sveikatai, ekologijai, turizmui?
Stebina ne tik gamyklos pajėgumai, bet ir tai, kiek šiai veiklai reikės milžiniškų resursų per metus: vandens sąnaudos – 274,4 tūkst. kub. m; susidarančios nuotekos – 85 tūkst. kub. m; elektros energijos suvartojimas – 1 200 GWh. Šie skaičiai labai daug ką pasako ir taip pat yra akivaizdaus poveikio aplinkai rodikliai.
Esu tikrai labai nustebintas, kad Kretingos rajonas galimai ketina keisti savo plėtros ir vystymo kryptis. Visada džiaugiausi, kad greta kurorto turime kaimynus ir partnerį, kuris savo prioritetine kryptimi Nr.1 numatė būtent turizmo vystymą rajone. Net kalbėta apie tai, kad bus siekiama kurortinės vietovės statuso. Ir būtent toks, rekreacinis, matymas, mano nuomone, yra labai toliaregiškas ir turintis labai geras perspektyvas.
Ir štai kodėl.
Palanga tikrai nėra guminė. Prognozuojama, kad iki 2030 – ųjų metų Palanga susijungs su Šventąja ir mūsų savivaldybėje liks labai mažai neurbanizuotų vietų. Šie procesai jau dabar labai akivaizdūs. Tai reiškia, jog netolimoje perspektyvoje didesnėms kurortinės infrastruktūros investicijoms pas mus praktiškai nebeliks vietos ir turizmui reikalinga infrastruktūra – tiek viešbučiai, poilsio namai, nauji poilsio, pramogų, vandens atrakcionų parkai judės link Kretingos rajono, o vystytojai būtent čia matys didžiausias plėtros galimybes. Manau, kad tai neišvengiama.
Jau dabar galima kalbėti apie tai, jog Palangai artimiausias Kretingos rajono gyvenvietes vasaromis noriai renkasi pajūrio išsiilgę poilsiautojai, kur jų laukia puikūs nakvynių, gastronomijos, lankytinų vietų ir ypač pramogų pasiūlymai.
Štai didžiuliais turistų traukos centrais tapo „Atostogų parkas“, greta esantis „HBH“, išskirtinai dideliu populiarumu mėgaujasi vandenlenčių parkas „313“. Į Palangą atvykę turistai renkasi pamatyti ir Japonišką sodą, Orvydų sodybą, Kretingos Tiškevičių rūmus. O kur dar puikios lankytinos vietos Darbėnuose, Salantuose ir kitose aplinkinėse gyvenvietėse, gražieji rajono piliakalniai. Gražus traukos objektas galėtų būti ir atkurtas Laukžemės dvaras.
Matau, kiek daug pastangų deda Kretingos turizmo informacijos centras, pristatantis tikrai daug ir turistams įdomių lankytinų rajono vietų. Puikiomis ekspozicijomis gali pasigirti ir itin aktyvus Kretingos muziejus.
Turistus džiugina ir tai, jog tiek Vydmantuose, Kretingoje, o ir Darbėnuose svečių poreikiams yra paruošta daugybė nakvynės vietų – nuo butų iki sodybų, su labai patraukliomis kainomis.
Neseniai kartu su Kretingos rajono vadovu atidarėme dviračių tako nuo Vydmantų iki Kretingos statybas. Tai bus dar vienas turizmo infrastruktūros objektas, aiškiai signalizuojantis, jog Kretingos rajonas itin laukia poilsį pajūryje pasirinkusių svečių srautų.
Mūsų turistai tikrai yra labai mobilūs, tad įveikti su automobiliu ir ekologinėmis transporto priemonėmis nedidelius, vos keliolikos kilometrų atstumus ir apsilankyti ar apsistoti visai greta jūros, Palangai artimiausiose jaukiuose kaimyniniuose miestuose ar gyvenvietėse, tikrai yra populiaru. Ir tas populiarumas tik didės.
Esu įsitikinęs, kad tų investicijų, kurias žada užsienio chemijos pramonės atstovai, Kretingos rajonui neabejotinai sugeneruos turizmo plėtra, o naujai atsirasiančiuose objektuose bus tikrai šimtais kartų daugiau nei 40 darbo vietų, kurias numatė chemijos gamyklos statytojai. Štai, pavyzdžiui, vien vandenlenčių parke „313“ yra sukurta 50 darbo vietų, manau, ne ką mažiau jų yra ir „Atostogų parke“.
Turime tikrai labai nedaug pajūrio – Lietuvoje jo vos 90 km, Palangos savivaldybėje – apie 25 km. Ar mes esame tokie turtingi, kad su pajūriu besiribojančias teritorijas atiduotume chemijos pramonei, o ne rekreacijai?
Aš nuoširdžiai tikiu, kad mano kolegos Kretingos rajone vis dėlto pasirinks partnerystę su Palanga ir turizmu, o ne su Danijos chemijos pramone.
Aš tikrai nesu prieš dideles užsienio investicijas Lietuvoje ir prieš tokias gamyklas – tai tikrai labai sveikintina ir svarbu mūsų šaliai. Tačiau esu įsitikinęs, kad suderinti pajūrio rekreacines, turizmo galimybes ir chemijos pramonę yra visiškai neįmanoma, netoleruotina ir neūkiška. Kaip sakoma, nekirsk šakos, ant kurios sėdi.

 500 peržiūrų (-a)

86% LikesVS
14% Dislikes