„Laba diena valdžios atstovai, noriu parodyti, kaip šiai dienai atrodo Kartenos kapinės. Patys galite įsivaizduoti, jei jums šiuo metu reikėtų laidoti savo artimąjį“, – taip savo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip patvinęs Minijos vanduo apsėmė Kartenos kapines, pradeda Kartenos bendruomenės pirmininkas Marius Meškauskas.
Vaido įraše matyti, kad pastarosiomis dienomis atšilę orai ir iš dangaus pasipylęs lietus greitai nutirpdė sniegą, todėl susidaręs vanduo nuo greta kapinių esančio didelio kalno sutekėjo į kapines ir jas apsėmė.
„Supraskime, kad ir paminklai smunka į žemę ir šiandien net nežinau kiek tai užsitęs. Savaitę? O gal dar ilgiau? Laidoti čia, Kartenoje, yra neįmanoma“, – vaizdo įraše, kuriuo jis sutiko pasidalinti su LRT.lt, teigė vyras.
„Kas dedasi Kartenos kapinėse, tikrai nelinkiu nė vienam, kad tektų savo artimąjį laidoti tokiomis sąlygomis. Kai kur antkapių jau ir nematyti“, – sakė M. Meškauskas.
„Šitos kapinės yra aukščiau Minijos upės lygio. Minija čia ne prie ko. Tiesiog nuo kalno yra užsikimšę drenažiniai grioveliai, kurie dar buvo rusų laikais padaryti. Tai yra aplaidumas ir daugelio metų nepriežiūra. Tie užliejimai atsirado maždaug prieš porą metų. Kiekvienais metais vis didėjo, bet kad taip būtų – nėra buvę“, – dėstė M. Meškauskas.
Anot bendruomenės pirmininko, apie būtinybę spręsti Kartenos kapinių situaciją Kretingos rajono valdžiai buvo primenama, tačiau esą buvo aiškinama, kad Salantų regioniniame parke, kuriam ir priklauso dalis kapinių – imtis veiksmų yra sudėtinga.
„Yra visą laiką randama pasiteisinimų. Didžioji dalis miestelio patenka į prižiūrimų teritorijų sąrašą. Čia pas mus yra Salantų regioninis parkas. Tik labai maža kapinių dalis į parko priežiūrą nepatenka. Tai visada yra motyvuojama, kad tai yra regioninis parkas ir mes negalime daryti drenažų, tuoj gamtosauga prisikabins ir pan.“, – sakė M. Meškauskas.
Pasak pašnekovo, situaciją reikia spręsti sutvarkant drenažinius griovelius ir tokie smarkūs užliejimai kartotis neturėtų.
Miestelio seniūnė: bandysime kasti griovius, daryti nutekėjimus
Miestelio seniūnė Arūnė Putvinienė sako, kad vietos gyventojai kol kas su situacija bando tvarkytis savarankiškai, tačiau neatmeta galimybės ateityje dėl vandens nutekėjimo sistemų įrengimo kreiptis pagalbos ir į Kretingos rajono savivaldybę.
„Tokia situacija nutiko pirmą kartą. Kadangi ištirpo labai daug sniego, visas vanduo nuo kalno subėgo į kapines. Tokių dalykų nėra buvę. Dabar sprendžiame šitą reikalą – bandysime kasti griovius, daryti nutekėjimus, kad kai vėl bus daug sniego ir lietaus, nuo kalno tekantis vanduo kažkur kitur nutekėtų“, – Eltai trečiadienį teigė A. Putvinienė.
Pasak A. Putvinienės, kol kas bendruomenės kapinėse ketinami kasti grioviai – momentinis situacijos sprendimas, siekiant išvengti pasikartojančio potvynio žiemos pabaigoje. Visgi, ieškant ilgalaikių sprendimų seniūnija neatmeta galimybės pagalbos kreiptis ir į Kretingos rajono savivaldybę.
„Jei reikės didelių investicijų pavasarį padaryti melioraciniams įrenginiam ar kažkam panašaus – faktas, kad kreipsimės į savivaldybę, kuri skirs lėšas ir bendromis jėgomis tuos darbus atliksime. Bet kadangi niekada anksčiau taip nebuvo, tai niekas tokios problemos ir nesprendė“, – teigė A. Putvinienė.
Potvynis Kretingos apylinkes skandino ir praėjusių metų pabaigoje
LRT.lt primena, kad tai jau ne pirmas vandens iššūkis Kretingos rajone. Dar praėjusių metų pabaigoje iš krantų išsiliejusi Minija ir Akmena pridarė nemažai nuostolių vietos regionui.
Tuomet lapkritį vandens lygis Akmenoje pakilo dėl gausaus lietaus, anksčiau tą pačią dieną valymo įrenginiams per parą sulaukus daugiau nei keturis kartus vidurkį viršijančio vandens kiekio, jo sankaupas Kretingoje valdžia su tarnybomis nusprendė iš nuotekų vamzdynų išleisti į upę.
Tiesa, Kartenoje, Kretingos rajono mero Antano Klaniaus teigimu, pagalbos prašymų tuomet nebuvo.
258 peržiūrų (-a)
Tas vaflius Kalnius visus pinigus nukreipė į Kretingą, o rajonai apleisti kaip Danbase..