Praėjusių metų rudenį „Švyturys“ ne kartą rašė, jog bendrovė „Ignitis renewables“ ruošiasi statyti pirmąjį šalyje jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje. O šiuo metu, kaip skelbia ši bendrovė, pagal numatytus reikalavimus, parengė projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą. Šios programos pagrindu bus rengiamas pats poveikio aplinkai vertinimas.
Tačiau opozicija mano, kad klausimų, į kuriuos būtina atsakyti, atliekant PAV yra daugiau negu projekto vystytojai pasirengę ir nori atsakyti. Vienas tokių klausimų, pasak Seimo narės, Energetikos pakomitečio atstovės Ligitos Girskienės yra Baltijos jūros dugno būklė.
Sieks mažiausio neigiamo poveikio aplinkai
PAV programos parengimas yra dar vienas labai svarbus žingsnis sėkmingo projekto įgyvendinimo link. Anot jūrinio vėjo elektrinių parko projekto vadovės Anne-Marie Roikjær, žalioji energetika yra glaudžiai susijusi su gamta ir jos išsaugojimu, o Baltijos jūros ekosistemos apsauga yra vienas iš svarbiausių bendrovės tvarumo strategijos tikslų.
„Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus neišvengiamai darome įtaką aplinkai, tačiau siekdami užtikrinti balansą tarp švarios elektros energijos gamybos ir gamtos apsaugos, imsimės visų reikiamų priemonių, kad jūrinio vėjo elektrinių parko poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, o kai poveikio išvengti neįmanoma – įgyvendinsime kompensacines aplinkos būklę gerinančias priemones“, – sako A. Roikjær.
Pasak projekto vadovės, visu jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo laikotarpiu bus remiamasi gerosiomis tarptautinėmis praktikomis – bus konsultuojamasi su aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir kitų šalių specialistais bei ekspertais, kurie atneš savo patirtį ir žinias į projektą Lietuvoje. Siekiama, kad šio projekto poveikio aplinkai vertinimas ir procedūros atitiktų ne tik Lietuvos, bet ir aukščiausius europinius ir tarptautinius reikalavimus.
Kaip pabrėžia „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė, poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra keleriopi. Visų pirma būtina nustatyti ir įvertinti planuojamo vėjo elektrinių parko poveikį atskiriems aplinkos komponentams, t. y. žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant saugomoms gyvūnų ir augalų rūšims bei teritorijoms.
Pasak L. Žibienės, vienodai svarbu įvertinti poveikį visuomenės sveikatai bei kitus socialinius aspektus, pabrėžia ekspertė. Poveikio aplinkai vertinimo tikslas yra užtikrinti aukštą aplinkosaugos lygį ir aplinkosaugos aspektų integravimą į projekto įgyvendinimą, numatyti priemones galimam neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti ar kompensuoti, taip pat garantuoti, kad planuojama veikla atitiktų poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, kultūros paveldui ir visuomenės saugumui reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei gerąją praktiką.
PAV ataskaitos užsakovas yra „Ignitis renewables“, o vertinimą atliks ir ataskaitą parengs Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas. PAV ataskaitos derinimo procedūras ir galutinį sprendimą dėl jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai tikimasi gauti iki 2025 metų pabaigos. Šį sprendimą, išnagrinėjusi visuomenės pateiktas pastabas bei remdamasi vertinimo subjektų pateiktomis išvadomis, priims Aplinkos apsaugos agentūra.

Milžiniški žaliosios energijos kiekiai
Ataskaitoje bus vertinamas Baltijos jūroje planuojamas jūrinio vėjo elektrinių parkas, kuriam numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 36 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, galimas maksimalus jų aukštis – iki 350 metrų.
Galutiniai parko techniniai parametrai priklausys tiek nuo poveikio aplinkai vertinimo metu atliktų tyrimų išvadų, tiek nuo tuo metu esančių technologinių ir kitų sąlygų. Svarbu paminėti, kad šiuo metu taip pat atliekami projekto įgyvendinimui reikalingi vėjo greičio ir kitų parametrų matavimai, geotechniniai bei geofiziniai jūros dugno tyrimai bei kiti parengiamieji darbai, kurie bus naudojami ir PAV proceso metu.
Planuojama, kad apie 2030 m. pradėsiantis veikti 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio visos šalies elektros energijos poreikio.

Ar yra pagalvota apie jūros dugną?
„Vienas svarbiausių klausimų, susijusių su Baltijos jūros dugno tinkamumu tokiam objektui statyti“, – sakė Seimo narė L. Girskienė. Anot jos į šį klausimą kol kas dar niekas neatsakė.
„Ar nebus taip, kad pradėjus statyti, nes tai tikrai yra milžiniškos investicijos, nebus galima vėjo jėgainių parko pabaigti būtent dėl Baltijos jūros dugno būklės“, – klausia politikė. Taip pat, anot jos, turi būti atsakyta į klausimus, koks bus vėjo jėgainių parko poveikis visam Klaipėdos kraštui. Žmonės anksčiau kėlė klausimus dėl atstumų, dėl vizualinės taršos, dėl galimo neigiamo poveikio migruojantiems paukščiams ir kt. Neaišku ir tai, kur reikės dėti tokius energijos kiekius, kaip tai atsilieps vartotojams?
Tokių vėjo jėgainių parkų atviroje jūroje kritikai teigia, kad vandenilio ir etalolio būsima gamykla Darbėnuose ir vėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje – susiję projektai, nes ateities kuro gamybai reikės labai daug elektros energijos.
Kol kas neatsakytų klausimų ratas labai didelis. O svarbiausias – kaip tai paveiks viso regiono ekonominę bei socialinę padėtį? Ar Lietuvos Pajūris ir toliau galės vadintis kurortu, ar čia jau yra numatyta „žalioji“ pramonė? Jei taip, tai kokių reikės specialybių darbuotojų, kur jie bus ruošiami? O gal specialistai atvyks iš svetur, o Lietuva mokesčių pavidalu neturės iš to jokios naudos? Ką paskritai žmonėms reiktų žinoti? Ar dėl to nenupigs jų žemės, nekilnojamas turtas, kuris taps lengvu grobiu užsienio investuotojams?

Šventoji taps „pramoninio“ uosto kurortu?
Tuo tarpu Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus mano, jog vėjo jėgainių parkus galėtų aptarnauti Šventosios uostas. Ir tai galėtų būti daroma jau nuo 2027 metų. Žiniasklaidoje cituojami Palangos m. savivaldybės mero žodžiais, esą Šventojoje galėtų budėti ir kariuomenės gelbėjimo laivai, kurie dalyvautų likviduojant incidentus Būtingės naftos terminale.
„Mes pirmiausia turime pasistatyti molus. Dabar mes judame į priekį, šiuo metu yra projektuojami molai ir kitais metais greičiausiai, jeigu pavyks, kartu su valstybe mes pradėsime statyti molus į jūrą. Užbaigsime iki 2027-ųjų metų arba 2026-ųjų pabaigos“, – viešoje erdvėje komentavo meras.
Dabar esą padėtis Šventojoje ir Būtingėje nenormali. Jeigu ištinka ar Būtingės terminalą, ar būsimą vėjo jėgainių parką nelaimė, pavyzdžiui išsilieja nafta ar laivų kuras, tai laukti gelbėtojų pagalbos iš Klaipėdos, reikia keturių valandų.
Visuomenė kviečiama teikti pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo programos (įskaitant galimybę užduoti klausimus ir gauti informaciją) Aplinkos apsaugos agentūrai ir turi teisę teikti juos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui – iki 2024 metų kovo 15 d. Laiko liko nedaug!
Gintaras MIKŠIŪNAS

 409 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes