Už techninės apžiūros stoties prieš du dešimtmečius veikė įmonė „Kretingos žvėrininkystės ūkis“, kurios pagrindinė veikla buvo kailinių žvėrelių veisimas bei auginimas. Tarši pramonės šaka neatlaikė konkurencijos, pasirodė niekam nereikalinga, tad įmonė buvo uždaryta. Tačiau liko didelė pramoninė teritorija, dalyje jos pradėjo kurtis privačios įmonės, smulkūs verslai.
Alternatyvi vieta vandenilio gamyklai?
Aplink susiformavo infrastruktūra, palanki verslui, o vakarinėje dalyje, ties Pasieniečių gatve visa ši teritorija susipynė su individualiais namais. Pasieniečių g. 33 – didelis sklypas, siekiantis apie 18 hektarų, kuris laisvai ekonominei zonai steigti – per mažas, o vienai ar kelioms didelėms gamykloms atsirasti – galėtų būti tinkamas. Čia jau dabar zuja sunkioji technika, vyksta kažkokie darbai, ten gyvenantys žmonės darosi nepatenkinti dėl didėjančio triukšmo ir taršos.
Rajono politikų tarpe pasigirdo kalbų, jog tai gali būti ta alternatyvi vieta, kurioje galima būtų statyti vandenilio ir metanolio gamyklą, kurios labai nenori Darbėnų apylinkių gyventojai. Čia ir miesto komunikacijos tinklai nutiesti, santykinai netoli – „Kretingos vandenų“ vandenvietė, yra elektros linijos. Be to, čia pat – geležinkelio stotis, puikiai sutvarkyta Tiekėjų gatvė, numatyti privažiavimai sunkiajam transportui. Lapyno minusas vienintelis – per daug arti privatūs gyvenamųjų namų kvartalai, naujos statybos. Bet ar tai kliūtis aukštos pridėtinės vertės verslams?
Daugiau laisvos žemės nėra
Rengiant žemės sklypo Pasieniečių g. 33, Kretingos m., detaliojo plano keitimą, šiuo metu yra formuojamas natūra grąžintinas 2,06 ha ploto žemės sklypas. Daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, kaip rašoma nutarimo projekte, Kretingos mieste daugiau nėra: „laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Kretingos ir Salantų miestuose nėra ir tokių sklypų projektavimas Kretingos ir Salantų miestuose baigtas“, – akcentuojama projekte.
Kokios tolesnės galimos Lapyno rajono vystymo perspektyvos, paklausėme Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus. Jis patikslino, kad investicijoms patrauklus 18 ha sklypas tvarkomas: įvažiavimas ruošiamas iš Tiekėjų gatvės. Sunkusis transportas per Pasieniečių gatvę, kurioje daug gyvenamųjų namų, nebus paleistas. Visas sunkusis transportas į Lapyno teritoriją turėtų patekti iš Tiekėjų gatvės, kur ir dabar kuriasi verslo rajonas.
Ieškoma vieno didelio investuotojo
Paklaustas, ar yra investuotojų, kurie domėtųsi šia teritorija, meras atsakė, kad tam ir buvo teritorija padalinta į kelias dalis: didelis, mažesnis ir keli mažesni sklypai. „Tačiau kalbėjomės su potencialiais investuotojais ir su „Investuok Lietuvoje“. Buvo pasakyta, jog turite arti geležinkelį, yra geri privažiavimai, yra nuotėkų sistema, vanduo. Todėl investuotojui yra įdomesnis visas 18 ha sklypas, todėl šiuo metu mes tuo keliu ir einame“, – sakė meras.
Dėl galimybės Lapyno teritorijoje statyti vandenilio ir metonolio gamyklą, meras buvo skeptiškas. Tam reikalingi milžiniški energijos kiekiai. „Investuotojui juk nepasakysi, jog mes norime, kad jūs čia, arba ten būtumėte. Taip nebūna. Jie renkasi vietą, o ne mes. Žinome, mes stengiamės prisitraukti kiekvieną investuotoją, bet taip paprastai nebūna. Visas pasaulis, visa Europa kovoja dėl investuotojų“, – tikino savivaldybės vadovas.
Nėra LEZ‘o, nėra ir ES paramos
Nesenai Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skirstydama vadinamąsias „Pažangos“ programos priemonės lėšas skyrė jų Akmenės laisvajai ekonominei zonai bei Akmenės rajono savivaldybei – apie 4 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų.
Šis finansavimas skirtas Akmenės LEZ šiaurinės ir pietinės dalių infrastruktūrai įrengti ir plėtoti. Pagal ES finansavimo priemonę „Gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką“ 2021–2027 m. finansavimą gavo Jonavos rajonas – 8,6 mln. eurų ir Mažeikių – 10,25 mln. eurų. Anksčiau ES paramą yra gavusios Kėdainių, Tauragės, Klaipėdos rajono ir kitos savivaldybės.
Paklaustas, kodėl Europos Sąjungos lėšos, skirtos verslo aplinkai plėtoti, nepasiekia Kretingos savivaldybės, meras patikslino, jog tai nutiko todėl, kad rajonas neturi laisvos ekonominės zonos. O tos ES lėšos yra skirstomos savivaldybėms, kurios turi LEZ‘us. „Mes net negalėjome į šiuos pinigus pretenduoti. Tokia buvo tvarka“, – sakė A. Kalnius.
Paklaustas, ko reikėtų, kad Kretingoje atsirastų LEZ‘as, meras atsakė, jog „laisvoji ekonominė zona – nėra jau toks geras išganymas“. Esą 18-oje hektarų LEZ‘o nepadarysi. Reiktų kalbėti apie didelės šiuolaikiškos gamyklos atsiradimą. Vieną gamyklą pastatysim ir LEZ‘as pasibaigs? Jau dabar buvusiame Lapyne formuojasi verslo kvartalas. „Manau, kad ateityje jis tikrai išaugs, įvažiavimas ir išvažiavimas į šią 18 ha teritoriją turėtų būti per Tiekėjų g. Taip pat sieksime, kad sunkiasvoris transportas visiškai atsisakytų važiuoti per Pasieniečių g., nes ten jau yra gyvenamoji zona“, – sakė meras A. Kalnius.
521 peržiūrų (-a)