Nuo ko pradeda visi diktatoriškų polinkių turintys ir valdžia besimėgaujantys politiniai vadovai?
Iš pradžių kad ir kvailiausiais argumentais imama neigti kritiką savo atžvilgiu ir stengiamasi slopinti savo kritikus. Nors pasauliniai politikos guru tvirtina, kad kritikai iš tiesų yra politikų mokytojai, nes, greičiausiai, neegzistuoja klaidų nedarančių vadovų. Pastebėti savo klaidas dažnai yra sunku ir jei ignoruojami tie, kurie į jas atkreipia dėmesį ir šitaip padeda jų išvengti ateityje – vėliau neišvengiamai lauk bėdos.
Atviros diktatūros šalyse kritika užgniaužiama griežtos cenzūros pagalba, o persekiojami patys kritikai užtildomi kalėjimuose arba samdomų žudikų šūviais.
Demokratijos sąlygomis tai yra neįmanoma, todėl kritiškai vertinantiems belieka kerštauti, juos žeminti naudojantis asmenine valdžia ir įtaka savo pavaldiniams. Pasitelkliant ištikimus vasalus kritinius pastebėjimus bandoma sumenkinti ir išjuokti. Dar vėliau kritikai verčiami bendruomenės priešais, kurie neva trukdo visiems eiti lyderio nubrėžta kryptimi.
Panašus procesas jau seniai stebimas Kretingos politiniame gyvenime.
Praėjusioje kadencijoje tokiu priešu buvo patapęs savivaldybės administracijos direktoriumi dirbęs Egidijus Viskontas, kuris atvirai nepaisė tuo metu taryboje daugumos netekusio mero Antano Kalniaus išpūsto autoriteto.
Merą, regis, siutino tai, kad jis E.Viskonto negalėjo valdyti, kaip nori, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus administracijos direktorius buvo atskaitingas ne merui, o tarybai. Ir E.Viskontas nepraleisdavo progos tai pabrėžti.
Užtat buvo gaudomas po visą aikštę, lyg regbio žaidėjas su kamuoliu. Buvo prisimintas esą nepakankamas vadovavimo stažas, nors tai netrukdė E.Viskontą skiriant administracijos vadovu. Buvo pastebėta, kad direktorius nenusišalinęs svarstant patalpų skyrimą Kretingos medžiotojų ir žvejų draugijai, kurios valdybos nariu buvo jo tėvas.
Šios kadencijos pradžioje tarybos daugumą užsitikrinusį merą, regis, erzino vien E.Viskonto buvimas taryboje, o jo vadovavimo administracijai laikais parengti sprendimai ir nepigiai kainavę projektai buvo metami į šiukšlių dėžę.
E.Viskonto nelikus rajono taryboje, dabar deguto šaukštu A.Kalniui yra tapęs Giedrius Petreikis, kuris savivaldybės priežiūrai aktyviai naudojasi Kontrolės komiteto pirmininko statusu.
Atviresnio puolimo pradžiai buvo pasinaudota Kontrolės komitetui sekretoriaujanti Bendrojo skyriaus specialistė. Komiteto pirmininko įpareigota parengti komiteto veiklos ataskaitos projektą, administracijos darbuotoja tarybos nariui ir vieno svarbiausių tarybos komiteto pirmininkui atšauna, kad ataskaitos turinį turėtų parengti jis pats.
Pati taip išdrąsėjo? O gal kas padrąsino? Supratusi, kad priešpriešoje su G.Petreikiu ji yra globojama paties, apeidama net savo skyriaus vedėją jaunoji specialistė merui neša aiškiai ne pačios rašytą pranešimą, kad komiteto pirmininko yra visaip ujama ir psichologiškai persekiojama.
Cituojant Darbo kodeksą pareiškiama, kad dėl to kilęs pavojus jos saugai ir sveikatai. Suprask, dirbdama su G.Petreikiu ji nesijaučia esanti saugi. Na, tikras monstras tas Petreikis, pasigavęs kur savivaldybės koridoriuje juk ir sumušti mergaitę gali.
Prieš tris savaites į Kontrolės komiteto posėdį kartu su meru atskubėjusi vicemerė Vilija Venckutė – Palaitienė dar prieš jo pradžią iškilmingai praneša apie „ekstraordinarinę“ situaciją – nesaugiai pasijutusi sekretorė atsisakanti aptarnauti komitetą.
Užuot savo darbą atsiskančiai dirbti darbuotojai išrašius tarnybinę nuobaudą, burbulas pučiamas toliau. Meras komiteto posėdyje pareiškia turįs visą sekretorės ir komiteto pirmininko susirašinėjimą, iš kurio esą yra aišku, kaip darbuotoja yra žeminama ir įžeidinėjama.
Nesuprantantiems apie ką kalbama, komiteto nariams A.Kalnius pažada netrukus atsiųsti visą medžiagą, kad šie galėtų įvertinti pirmininko elgesį ir reikalauja viešo G.Petreikio atsiprašymo. „Mažiausiai“, – du kartus pabrėžia meras, matyt tikėdamasis, kad šitaip išgąsdintas komiteto pirmininkas atgailaudamas ims daužyti stalą kakta.
„Ką dabar darysite?“, – komiteto posėdyje savo puolimu mėgavosi rajono vadovai, akcentuodami, kad dėl G.Petreikio būdo esą su komitetu nenori dirbti nė viena Bendrojo skyriaus darbuotoja.
Tačiau neužilgo paaiškėjo, kad tai nėra tiesa. Iki tol aptarnauti Kontrolės komitetą nebuvo niekam siūloma, o tai padarius sekretoriauti šiame komitete mielai sutiko kita skyriaus specialistė, kurį neįžvelgė jokio pavojaus nei savo saugai, nei sveikatai.
Žadėtos medžiagos ir viską iliustruojančio susirašinėjimo komiteto nariai per tris savaites taip ir nesulaukė. Žinia kodėl – gėda būtų jį kam parodyti, nes pirmininko pastabos dėl darbuotojos neprofesionalumo ir raštvedybos kompetencijos stokos negali būti vertinamos, kaip įžeidinėjimai ir žeminimai.
Bliūkštantį „ekstraordinarinės“ situacijos burbulą dar mėginama įpūsti. Šią savaitę vieno tarybos komiteto posėdžiui pirmininkavęs Vytautas Ročys, kuris yra ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovas, informavo, kad, greičiausiai burbulo pūtėjų paraginta, G.Petreikio „nuskriausta“ savivaldybės darbuotoja apie nesaugaus darbo protokoluojant tarybos komiteto posėdžius atvejį oficialiai norėjo pranešti Darbo inspekcijai.
Tačiau mergaitei buvo atsakyta, kad tokiais emocijomis grindžiamais mažmožiais valstybės institucija neužsiima, o jei ką nors ir tirtų, tai tik rajono savivaldybę – kodėl ji savo darbuotojams neužtikrina saugios darbo aplinkos.
Burbulų pūtėjai dabar dūmoja toliau – ką daryti su valdžios priešu G.Petreikiu, kuris, regis, vienintelis įsikinkęs traukia sunkiai prikrautą opozicijos vežimą. Likusieji tik vaizduoja vežimą stumiantys iš galo.
909 peržiūrų (-a)