Balandžio 4 d. minima Tarptautinė morkų diena. Nors šventė kilusi iš Amerikos, o pačios morkos iš Persijos, tačiau jas lietuviai vartojo nuo neatmenamų laikų, jų vardu netgi turime būdvardį – „morkinis“.
Morka garbinama jau tūkstančius metų. Hipokrato laikais morka buvo laikoma panacėja – vaistu nuo visų ligų. Iš šios daržovės ne tik ruošdavo daugybę patiekalų, bet ir gamindavo įvairius tepalus, antpilus, lašelius ir nuovirus. Tiesa, reikėtų akcentuoti, kad tada buvo naudojama ne pati morka, o jos lapai. Taigi, kam ir kada naudinga morka ir kokia forma ją naudingiausia vartoti?
Kai kurių vitaminų gausumu morkos pranoksta kitas daržoves. Japonų mokslininkai įrodė, kad morkose, svogūnuose, kopūstuose, baklažanuose ir net paprastose varnalėšose yra medžiagų, stabdančių piktybinių navikų susidarymą. Taip pat juose esantys kalis ir magnis yra naudingi širdžiai.
Morkos naudingos žmonėms, daug dirbantiems kompiuteriu. Kai apšvietimas geras, visi žmonės mato daugiau ar mažiau gerai, tačiau morkos nauda labiausiai pastebima žmonių, kurie sunkiai mato prieblandoje.
Taip pat morka aktyvina medžiagų apykaitą ląstelėse, padeda joms atsinaujinti, stabdo senėjimą ir ląstelių nykimo procesus.
Kita naudinga savybė yra ta, kad morka gali laisvinti ir kietinti vidurius. Morkose yra virškinamojo trakto veiklą gerinančios celiuliozės, arba skaidulų. Todėl vaikams, kuriuos dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, ryte ir vakare reikėtų duoti po vieną ar du šaukštelius tarkuotų morkų. O morkų sriuba yra efektyvus viduriavimo stabdymo būdas.

Maža vaistinė namuose
Morkose gausu vertingų medžiagų: daug B grupės vitaminų, kurie gerina nervų sistemos darbą, odos ir plaukų būklę, vitamino PP, kuris prisideda prie miego kokybės, padeda įveikti nuovargį ir depresiją, vitamino E, kuris stabdo širdies ligų vystymąsi ir ankstyvą senėjimą, vitamino C, kuris padeda įveikti infekcijas, jodo, kalio, fosforo, vario ir kitų mikroelementų. Šviežiuose šakniavaisiuose yra daug augalinės ląstelienos, todėl juos vartojant iš organizmo geriau pasišalina toksinai ir šlakai, grįžta žvalumas ir galime džiaugtis gražia odos spalva. Būtent dėl šių naudingų medžiagų sultingos morkos gali visiškai atstoti mažytę vaistinę.
Vitaminas A ir antioksidantai apsaugo odą nuo žalingo saulės poveikio, o kai trūksta šio vitamino, oda, nagai ir plaukai išsausėja, praranda blizgesį. Taip pat vitaminas A užkertą kelią susidaryti spuogams, pigmentinėms dėmėms ir ankstyvoms smulkioms raukšlėms.
Padeda palaikyti reguliarų svorį
Vitaminas A padeda kepenims pašalinti toksinus iš organizmo, tai sumažina tulžies ir riebalų kiekį kepenyse. Taip pat prie organizmo valymo prisideda ir maistinės skaidulos. Organizmui naudingiausia yra šviežia, termiškai neapdorota morka. Norėdami virti morkas, jų nesmulkinkite. Taip pat yra manoma, kad, pagaminus iš morkų sultis, jų vertė sumažėja 40 proc., nes prarandamos skaidulinės medžiagos ir mikroelementai, esantys šiose daržovėse. Morkų sultimis, kaip ir bet kuriomis kitomis, nereikėtų piktnaudžiauti – geriant jų itin daug, gali būti apkrautos kepenys, o oda įgauti gelsvą atspalvį. Protinga paros morkų sulčių dozė suaugusiam žmogui yra iki iki 400 ml, vaikams – iki 200 ml. Morkų sultys yra švelnios ir nepasižymi dideliu rūgštingumu, tačiau jos vis tiek nerekomenduojamos sergant opalige ar viduriuojant. Morkų sultis paprastai patariama gerti bent pusvalandį prieš valgį ar po jo.

Pakramsnok!
Norintiems turėti sveikas dantenas ir dantis reikėtų kuo dažniau graužti morkas, kurios puikiai nuvalo nuo emalio maisto likučius ir įveikia mikrobus, sukeliančius ėduonį ir uždegimą, o jei peršalote, paskalaukite gerklę šviežiomis morkų sultimis. o sumaišytos su medumi, padeda numalšinti kosulį.
Tiesa, nevertėtų įsismaginti graužti morkas tiems žmonėms, kurie serga plonųjų žarnų uždegimu, paaštrėjus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei – jos gali pakenkti.

Tai įdomu
Medikai pataria moterims kuo dažniau įtraukti į savo valgiaraštį morkų ir pomidorų patiekalus. Paaiškėjo, kad kuo jos daugiau valgo šių daržovių, tuo rečiau serga kiaušidžių vėžiu. Be to, prieš klimaksą reikalingesni pomidorai, o per menopauzę – morkos. Pakanka suvalgyti per dieną 1 morką ir per savaitę 100 g pomidorų.
Išsaugome vitaminus
Ruošiant maistui dalis naudingų medžiagų neišvengiamai dingsta. Norėdami sumažjnti nuostolius iki minimumo, morkas virkite uždengtuose induose. Dangtis ne tik padės išsaugoti daržovių skonį ir kvapą, bet ir padės patiekalui tapti vertingesniam.
Vertėtų įsidėmėti ir tai, kad skutant morkas taip pat žūva daug vitaminų, esančių žievelėje. Tad nenaudokite peilio, o patrinkite jas šepetėliu daržovėms plauti.
Pasirinkimo kančios
Rinkdamiesi atkreipkite dėmesį į nedideles ryškiai oranžinės spalvos morkas. Kuo didesnė morka, tuo daugiau nitratų ji yra sukaupusi. Oranžinė spalva tiesiogiai proporcinga naudai – kuo ryškesnė morka, tuo joje daugiau karotino, taigi vitamino A. Naudokite maistui kietas morkas, be dėmių ir įtrūkiu.
Kol nuvalysite daržovių karalienę, įminkite mįsles:
• Laputė snaputė lenda į urvą, bet niekaip neįlenda. Vis uodega kyšo ?
• Pana pirty, kasos lauke?
• Mažas vyrelis, žalia barzdelė ?
• Tindi rindi ritinėlė, žalia mano kepurėlė ?
• Žalias raitelis ant raudono žirgo joja ?
Įdomūs faktai apie morkas
• Morkų kilmės šalimi laikoma Persija.
• Senovės graikai bei romėnai morkas augino dėl lapų ir sėklų, o daugelyje šalių morkos pirmiausia buvo auginamos kaip vaistinis augalas.
• Iki XVI a. buvo auginamos violetinės spalvos morkos, kurių šakniavaisiai daugiausiai buvo naudojami arklių pašarui, o ne žmonių maistui.
• XVII a. oranžinės morkos buvo išvestos Olandijoje. Jos taip išpopuliarėjo, kad visiškai išstūmė savo violetines pirmtakes.
• XIX a. pradžioje morkos tapo vienomis pirmųjų konservuotų daržovių.
• Dėl oranžinės morkų spalvos yra atsakingas beta karotinas, kurio šiose daržovėse itin gausu.
• Oranžinę spalvą suteikiančius karotenoidus mūsų organizmas paverčia vitaminu A, kuris labai svarbus regėjimui ir vystymuisi.
• Kulinarijoje morka yra ruošiama pačiais įvairiausiais būdais: dedama į sriubas ar troškinius, kepama, skrudinama, verdama vandenyje ar garuose. Indijoje morka plačiai naudojama daugeliui desertų gaminti, o Portugalijoje vienas populiariausių džemų ruošiamas taip pat iš morkų!
• Morkų sėklos yra tokios mažos, kad 2000 sėklų telpa viename arbatiniame šaukštelyje.
• Ilgiausia pasaulio morka siekia beveik 6 metrus.
• Pernelyg dažnas morkų vartojimas (pvz., kilogramas morkų per dieną) gali sukelti karotenemiją. Tai odos būklė, kai oda pageltonuoja.
• Morkų sultys slopina stresą, jų rekomenduojama gerti sergantiems depresija.
Sveikatos specialistė Virginija Mockutė

 588 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes