Po Kretingos miestą kažkodėl sklando kalbos, kad savivaldybės valdomos įmonės „Kretingos vandenys“ neliks, nes ją pasiglemš bene stambiausia visame regione akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Kaip yra iš tikrųjų, ar gandai turi bent kokį realų pagrindą?
Uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė, paklausta apie tokį galimą scenarijų, kalbėjo, kad ne viskas taip vienareikšmiška.
– Tokia yra valstybės politika, nes visoje Lietuvoje yra paskirta dešimt garantinių vandens tiekėjų. Tai yra įmonės, kurios regione tiekia daugiausia vandens. Tokiu garantiniu vandens tiekėjų mūsų regione yra akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
– O ką reiškia tas statusas?
– Vandens tiekėjams regione yra nustatytos tam tikros sąlygos, kai jiems gali būti atimta licencija. Licencijos atėmimo atveju vandens tiekimo paslaugas automatiškai pradeda teikti garantinis vandens tiekėjas. O licencijos atėmimo sąlygoms priklauso įmonės finansinio pajėgumo vertinimas, darbuotojų vertinimas – ar yra žmonių, pajėgių teikti paslaugą, – ir kokybės kriterijus vertinant nuotekų išvalymo bei tiekiamo vandens kokybės aspektus.
– Vertinant šiuos kriterijus – kaip šiandien atrodo „Kretingos vandenys“?
– Mes atitinkame visus kriterijus. Kaip bus ateityje? Tai priklausys ir nuo akcininko pozicijos, ar jis norės išlaikyti savo rajone savarankišką įmonę. Kai kurios mūsų veiklos sritys priklauso nuo mūsų pačių – finansinis pajėgumas, darbuotojai, jų kvalifikacija, o investicijų klausimas jau yra ir savininko reikalas, – ar norės jis prisidėti, ar nenorės.
– Prieš pokalbį su Jumis pažiūrėjau Klaipėdos rajono situaciją. Kaip supratau, kaimyniniame rajone jau viską valdo „Klaipėdos vanduo“?
– Klaipėdos rajone pokyčiai įvyko ar ne 2012 metais, kai rajono vandens tiekimo įmonė buvo prijungta prie bendrovės „Klaipėdos vanduo“. Tai įvyko ne licencijos atėmimo atveju, bet tiesiog taip susitarė dvi savivaldybės.
– Gal tą susijungimą buvo galima paprasčiau išspręsti, nes Klaipėdos miesto vandens valymo įrenginiai yra administracinėje rajono teritorijoje?
– Tą susijungimą buvo lengviau realizuoti, nes ir kita vandens tiekimo infrastruktūra jau buvo susijungusi, persipynusi. Slengiai, Triušeliai, Ginduliai ir kitos aplink Klaipėdą aplipusios gyvenvietės jau buvo savo infrastruktūrą pajungusios miestui.
– Tačiau Kretingos vandenų infrastruktūra gan toli nuo Klaipėdos. Ar apsimokėtų dideliu atstumu tiesti vamzdynus?
– Ne, nemanau, kad tarp Klaipėdos ir Kretingos galėtų atsirasti bendra infrastruktūra. Plika akimi matyti, kad atstumai dideli. Tačiau galiu pakartoti, kad įstatymine prasme įmonių sujungimo galimybė yra, o ir valstybės politika yra stambinti įmones.
– Tačiau praradus „Kretingos vandenis“, naujam savininkui kažkiek taupytųsi tik administraciniai kaštai, ne daugiau?
– Iš esmės taip.
– O kaip galėtų keistis vandens tarifai gyventojams, vartotojams Kretingos rajone? Ar tokio susijungimo atveju vienoks tarifas būtų Klaipėdos mieste, kitoks Kretingos rajone?
– Jeigu neklystu, ar ne trejetą metų po susijungimo būtų taikoma atskira kaina, o praėjus nustatytam terminui – jau bendra. Daug kas priklausytų nuo to, kokios būtų padarytos investicijos, kokia būtų „didžiųjų vandenų“ politika investicijų klausimu. Tačiau dėl ženklių investicijų vandens tarifas į didžiąją pusę galėtų keistis ir Klaipėdos mieste. O kaip ten tai bus įvertinta?
– Dėkoju už pokalbį.
745 peržiūrų (-a)