Aktorių, lėlininką Liną Zubę, kultūros lauko žmonės labiau žino, kaip lėlių spektaklių režisierių. Jis prieš daugiau kaip 10 metų įkūrė šeimos teatrą „Lino lėlės”, kuriame pats režisuoja spektaklius ir juose vaidina. Tačiau žinomas aktorius turi ir kitą savo gyvenimo pusę – aistrą sklęsti padanges sklandytuvu.
Šiltuoju metu laiku jį kartu su kolegomis galima sutikti Kartenos sklandymo klubo aerodrome. Jis yra ir šio klubo vadovas. Aviacijos dieną klubo narius radome pasinėrusius į ūkio darbus, nes po mėnesio, gegužės 11 d. čia suvažiuos vis Lietuva – vyks Sklandymo varžybos „ŽEMAITIJOS TAURĖ 2024“.
Kartenos sklandymo klubo laukia ir apvalus jubiliejus. Kitais metais jis švęs 80 metų veiklos sukaktį. Su aktoriumi, lėlininku ir šio klubo vadovu Linu Zube pasikalbėjome, kokia yra šio sporto kasdienybė, kuris jo entuziastams atima visus savaitgalius ir šventes. „Čia kaip ir su bet kuriuo vartojimu: vieną kartą pabandęs, negali sustoti“, – juokauja aktorius ir sklandytojas Linas.
-Kokie yra reikalavimai, norint pradėti sklaidyti sklandytuvu?
-Mes mokome tik praktinių skrydžių. Į klubą galime priimti žmones, kurie jau yra praėję parengimą, turi atitinkamų mokslų baigimo sertifikatą. O tai galima padaryti tik Vilniaus aeroklube. Šie mokymai vyksta aukštame profesionalų lygyje.
Mes atsisakėme mokymų naštos, nes neturėjome reikiamų pajėgumų. Be to, atvykti čia į užsiėmimus viduryje savaitės, neįmanoma.
Čia susirenka žmonės iš viso regiono, ne tik iš Kretingos. Atvyksta aviacijos mėgėjai iš Klaipėdos, Plungės, Mažeikių, Akmenės. Šis klubas apima visą regioną. Žemaitijoje arčiausiai vienas kito yra du sklandymo centrai: čia ir Telšiuose. Su telšiškiais dalinamės visą šį regioną ir bandome patenkinti žmonių poreikius skraidyti.
-Koks tas žmonių poreikis skraidyti šiuo metu yra?
-Norėtųsi, kad žmonės kuo daugiau domėtųsi skraidymu. Mums – kiekvienas žmogus yra aukso vertės. Kiekvienas klubo narys užima tam tikras savo pareigas. O tų pareigų yra daug. Ūkis – didelis. Skraidymų vyksta taip pat daug. Orlaivių taip pat nemažai turim, o jie visi turi skraidyti. Jie taip pat turi būti prižiūrėti, pratęsti jų tinkamumo skraidyti pažymėjimai. Su sklandytuvais panašiai kaip ir su automobiliais, jiems reikalinga nuolatinė techninė priežiūra.
Jaunimo tarpe poreikius skraidyti yra. Yra jaunų vyrukų, kurie domisi tuo, kurie norėtų pradėti. Bet visi buvome jauni, visi dažnai nežinodavome, ko iš gyvenimo norime. Pabandydavome tai vieną, tai kitą sritį. Teko man netgi mokytis šaudyti. Tačiau gyvenimas yra toks, kad atveda tave ten kur ir turi būti, tai kas yra likimo skirta.
-Koks yra skraidančių amžiaus vidurkis?
-Žinokit, labai įvairiai. Neskaičiavau specialiai, bet yra kaip ir trys tokios kartos. Yra vyresniųjų kartą, vadinami seniai. Sklandytuvais jie nebeskraido, tačiau yra klubo nariai. Kai kuriems iš jų – daugiau kaip 80 metų. Yra taip pat 30-,mečių, 50-mečių. Tačiau yra ir 13 ir 14 metų jaunuolių, kurie ateityje turėtų įsitvirtinti klube. Jie dar turės save čia atrasti.
-Kas tai yra ar sportas, ar labiau pomėgis, nes veikla vyksta savaitgaliais?
-Tai yra ir sportas ir pomėgis. Sportininkų, kurie vyksta į varžybas, mes turime šešis. Viskas priklauso nuo sklandytuvų kiekio. Mes kaip tie riteriai, negalime dviese įlįsti į tuos pačius šarvus. Sportiniai aparatai yra vienviečiai. Yra žmonių, kurie yra nusipirkę privačius. Šiuo metu tokius turime keturis, kurie atstovauja mūsų klubą ir Kretingos rajoną.
Esame iškovoję Žemaitijos taurę. Šiuo metu mes taip pat ruošiamės 2024 m. „Žemaitijos taurės“ varžyboms. Jos prasidės gegužės 11 d. Šiuo metu vyksta pasiruošimo darbai. Šiose varžybose paprastai dalyvauja apie 20 pilotų ių visos Lietuvos ir net užsienio. Iš mūsų klubo turėtų dalyvauti 7-8 nariai. Pernai metais „Žemaitijos taurė“ vyko Akmenėje. Atvyko sportininkas net iš Latvijos. taip pat iš įvairių šalies regionų: Kauno, Vilniaus.
Be „Žemaitijos taurės“ dar vyksta Lietuvos čempionatai. Šiose varžybose iš mūsų klubo paprastai dalyvauja 5-6 žmonės. Laimėdavome nemažai prizinių vietų. Taip pat dažnai mūsų sportininkai vyksta į varžybas užsienio šalyse.
– Jie tai sportas, koks jis?
-Sklandymas yra toks sportas. Jis yra, bet kažkur danguje, panašiai, kaip žuvis upėje, jos nesimato. O kai žinai, kad upėje gyvena žuvis, tai ta upė tampa visai kitokia. Sklandymas – tai yra išgyvenimo danguje sportas. Tau reikia pajungti visą savo protą, žinias, emocijas ir patirtį tam, kad įvykdytum užduotį, t.y. nuskristum ten kur reikia, atliktum užduotį ir pirmas sugrįžtum.
Sklandymo sportą aš apskritai gretinu su gyvenimu. Netgi, sakydamas, kad gyvenimas yra mažas sklandymo modelis. Reikia greitai įvertinti situaciją ir akimirksniu priimti teisingą sprendimą. Panašiai kaip ir gyvenime, jei neteisingai priimsi sprendimą, jei neįvertinsi ir eisi tiesiai (va-bank), atsidursi tiesiog ant žemės. Žmonės sako, kad ne piniguose laimė, tuo tarpu sklandytojas sako, kad ne termikuose laimė, jeigu esi aukštai. Ten, kaip ir pinigų, jų tiesiog nereikia. Man reikia pasiekti aukštį, kad atlikčiau kelionę. Na, o kai atsiduri palei žemę, juk nepasakysi, kad „ne termikuose laimė“ ir gaudai vėl tą kylinčią srovę, kad įgautum to aukščio.
-Bet kaip atrasti tas tinkamas oro sroves?
-Tas oras gali būti pats įvairiausias, kaip ir visas mūsų gyvenimas, nenuspėjamas. Vieną dieną gali būti vienaip, o kitą – kitaip. Keičiasi politinė, ekonominė situacija. Viskas yra improvizacija, kaip koks džiazas.
Dėl termikų, yra tam tikri ženklai, kad jis ten gali būti. Bet ar jis tikrai ten yra, kol nenuskridau, tol nežinau. O jeigu yra, kyla kitų klausimų, ar aš pasieksiu tam tikrą aukštį, ar aš nuskrisiu į tą vietą? O tie ženklai, pagal kuriuos galima orientuotis – tai paukščiai, gandrai, gervės, ereliai, kiti sklandantys sklandytuvai. Sklandymas tai yra ištisinis kritimas žemyn, kol pagauni oro srovę ir gali joje suktis. Ten jau kaip ant vandens fontano – oras kyla į viršų. Tuo tarpu paukščiai visa tai moka atlikti geriau už mus.
-Ar didelis čia ūkis, kiek turite sklandytuvų?
Sklandytuvų ūkis tikrai nemažas, turime apie 12, kurie yra tinkami skraidyti. Kiekvienais metais yra vykdoma jų techninė apžiūra. Atvyksta inspektorius ir apžiūri. Jis išrašo dokumentą, kuris vadinasi „Tinkamumo skraidyti pažymėjimas“. Jis turi būti pratęstas, žurnaluose turi būti surašyti techninio aptarnavimo darbai. Yra gamintojų leidžiami tam tikri techniniai biuleteniai, juos turime įgyvendinti. Turi būti fiksuojama, kiek orlaivis skrido, kur skrido, skaičiuojamas skrydžio metų, valandų, pakilimų skaičius. Visa tai kainuoja nemažai pinigų.
-Ar turite orlaivių, kuriais sklandytuvus palekiate į orą?
-Taip. Norint sklandytuvą pakelti į orą, reikia, kad kažkas jį patemptų aukštyn. Tam naudojami lėktuvai arba specialūs pakelėjai, kai virvė vyniojama aplink būgną o sklandytuvas pakylą kaip koks aitvaras į tam tikrą aukštį. Bet jeigu nėra termiko (oro srovės), apsisuki ir skrendi namo. O lėktuvu galima paremti toliau ir aukščiau. Pilotas mato, kur geriau. Tada sklandytuvas atsikabina, įskrieja iki debesies pado, tai gali būti ir 1000 ir 600 metrų aukštyje. Sklandytojams reikia, kad būtų nuo 1000 iki 2000 m. aukštis. Sklandytuvui reikia daugiau aukščio, kad jis galėtų nuskristi toliau į priekį.
-Kaip išsisprendė reikalai dėl sklandymo klubo nuosavybės?
-Tiesą pasakius, tai buvo didžiulė gili duobė mūsų klubo istorijoje. Visą šį turtą kažkada valdė buvęs Kūno kultūros ir sporto departamentas. Mes turėdavome su juo terminuotas sutartis, kurias reikėdavo nuolat pratęsti.
Nuo 2015 metų ši sutartis jau buvo pasibaigusi. Departamentas nepratęsė šios sutarties, nes prasidėjo reforma. Buvo sprendžiama kam perduoti tą turtą. Ir šis procesas užtrūko iki 2021 metų. Beveik 6 metus buvome neapibrėžtoje būklėje. Kurį laiką aerodromo tinkamumo naudoti laikas dar galiojo. Po to jis nustojo galioti. Nuo tada ir nustojo galioti visi skrydžiai, kuriuos mes atliekame. O pratęsti šį tinkamumo naudoti pažymėjimą arba gauti jį iš naujo, galėjome tik su viena sąlyga, jei turėsime panaudos sutartį dėl šio žemės sklypo su savivaldybe. O kadangi nesame šios vietos operatoriai, kurį laiką mūsų prašymų pratęsti sutartis tiesiog nepriimdavo Transporto kompetencijos agentūra. Vyko ilgos diskusijos, ką daryti su visu šiuo turtu, kol galų gale Kretingos r. savivaldybė sutiko perimti visą šį turtą ir mes paprašėme savivaldybės, kad ji skirtų šį turtą mūsų klubo įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Ir šis procesas užtrūko beveik metus.
-O kas toliau?
-Šiuo metu viskas kaip ir atsistojo į savo vėžes. Gaila tik tai, kad per šį teisinio neapibrėžtumo laikotarpį, kai negalėjome vystyti savo veiklos, iš klubo pasitraukė dalis žmonių. Mūsų noras tiesiog buvo skraidyti, prižiūrėti ir puoselėti šią vietą, tai pat kviesti kuo daugiau jaunimo bei Kretingos r. žmonių.
Mes ne kažkokie angelai, kurie skraido. Mes paprasčiausiai esame paprasti nuodėmingi žmonės ir mums kartais reikia ir pagalbos prašyti, o mes darysime viską, kad atvažiavusiems čia, būtų smagu.
Gyvename visuomenėje, kurioje vis labiau tampame vartotojais. Susimokėjai – gavai paslaugas. O čia nėra paslauga. Čia yra klubas, asociacija. Čia mes susiburiame, patys išlaikome savo klubą, patys organizuojame savo veiklą. Patys apmokame savo veiklos išlaidas, bandome rašyti projektus, gal gausime kokiai nors idėjai finansavimą. Tačiau kol kas patiems tenka išsisukti iš įvairių situacijų.
-Dėkojame už pokalbį
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
Autoriaus nuotrauka

 744 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes