Alvydas ZIABKUS
„Švyturio“ apžvalgininkas

Nors praėjusį sekmadienį Lietuva rinko šalies prezidentą, pirmojo turo rezultatus nustelbė vos penktą vietą užėmusio Eduardo Vaitkaus gauti rinkėjų balsai.
Kandidatų debatuose 67 metų gydytojas viešai dėstė tokias pažiūras, kurios girdimos tik Rusijos propagandistų televizijos laidose. Didžiausiu rinkimų netikėtumu tapo tai, kad E.Vaitkaus neslepiama prokremliška pozicija rado nemenką atgarsį Lietuvoje. Jį šalies prezidentu mato net 104 tūkst. 353 demokratinės ir Europos Sąjungai priklausančios Lietuvos valstybės piliečiai – 7,33 proc. nuo visų dalyvavusių rinkėjų.
Ir tai nėra vien tik pietrytinės Lietuvos dalies gyventojai, kurių nemažą dalį sudaro tautinių mažumų atstovai. Štai Šalčininkuose ir Visagine, kur jis surinko daugiausiai balsų, bei Vilniaus rajone ir Švenčionyse, kur buvo antras, E.Vaitkus gavo 19 tūkst. 490 balsų. Tai nesudaro nė penktadalio visų už jį balsavusių žmonių.
Likę jam pritariantys mūsų šalies piliečiai išsibarstė po visą Lietuvą ir net Europos Sąjungos šalis. Deja, net 1089 tokių radosi ir Kretingos rajone. Kalniškių, Laivių, Žvainių apylinkėse jis surinko daugiau nei 11 proc. nuo ten balsavusių žmonių. Kaip šie E.Vaitkaus rinkėjai elgsis, jei mūsų šaliai kils pavojus iš rytų? Jei jie ir nepatenkinti dabartiniu šalies prezidentu, kodėl šie rinkėjai šalies vadovu mato būtent jį – atvirai Rusijos propagandos klišes kartojantį E.Vaitkų?
Po pirmojo turo suskambo ir dar vienas pavojaus signalas. E.Vaitkus paskelbė bursiąs partija, kuri jau šį rudenį dalyvautų Seimo rinkimuose. Jei jis iki rudens išlaikys prezidento rinkimuose jam pritarusių žmonių simpatijas, tokia partija Seime gali tikėtis net iki 10 mandatų.
Iš anksto planuojamai karinei invazijai Rusija visuomet ruošiasi nusitaikytose šalyse kurdama savotišką placdarmą, politinę atramą, kuri skaldytų visuomenę, išsiūbuotų politinį stabilumą, užtikrintų fikcinio referendumo tariamą teisėtumą.
Gruzijoje tokiu placdarmu pasitarnavo labiau prorusiška Abchazija ir Pietų Osetija. Ukrainoje – emigrantais iš Rusijos prisotintas Krymas ir Donbasas. Estijoje tokiu placdarmu yra rusakalbių apgyvendinta Narva. Latvijoje – Daugpilis, jau nekalbant, kad prorusiškų politikų netrūksta pačioje Latvijos valdžioje ir net tarp į Europarlamentą išrinktų Latvijos atstovų.
Akivaizdu, kad Lietuvoje tokiu placdarmu invazijai ruošiama arčiausiai Baltarusijos esanti pietrytinė Lietuvos dalis, kurios dauguma gyventojų yra potencialūs ketinamos kurti prorusiškos partijos nariai. Mažai abejotina, kad E.Vaitkaus politinės ambicijos bus paremtos Rusijos pinigais. Ukrainos pavyzdys parodė, kad kaimyninių valstybių politikos destabilizavimui, penktosios kolonos auginimui Rusija negaili ir milijardų dolerių.
Kitas šių rinkimų netikėtumas – Ingridos Šimonytės patekimas į antrąjį turą, kai ši vieta visą laiką buvo prognozuojama Ignui Vėgelei. Galima numanyti, kad į tokias vietas šiuos kandidatus sustatė įvairiais televizijos kanalais transliuoti rinkiminiai debatai. Jie parodė, kad žmonių advokatu save vadinantis veikėjas yra tuščias populistas, kalbantis tai, ką jo rinkėjai nori išgirsti.
Užtat I.Šimonytė debatuose pasirodė kaip valstybės reikalus geriausiai išmananti, aiškiai, aštriai bet diplomatiškai savo mintis dėstanti politikė. Buvo prognozuojama, kad per šią Seimo kadenciją nukritę konservatorių ir nepopuliarius sprendimus stūmusios vyriausybės reitingai I.Šimonytę paskandins. Tačiau ji išplaukė įrodžiusi, kad prezidento rinkimuose renkama ne partija, o nepartiniu valstybės vadovu privalanti būti asmenybė.
Nors dabartinis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir sako, kad neperšokęs griovio nesakyk „op“, tačiau jis jau dabar viešai rikiuoja po prezidento inauguracijos tvirtinamą būsimą ministrų kabinetą. Šitaip neslėpdamas, kad kerštaus jam pirštinę metančiai premjerei. O pagrindo kerštui dar bus nemažai. Būsimuose antrojo turo debatuose neturinti ką prarasti I.Šimonytė G.Nausėdai kirs smarkiai. Ir Prezidento abstraktūs ir skambūs pasvarstymai premjerės išmanymo greičiausiai neatsvers.
Jei prisiminus G.Nausėdos kadencijos pradžią, jo neryžtingumas aštriose situacijose, delsimas pareikšti savo nuomonę, mėginimas įtikti visiems buvo nuvylęs nemažą visuomenės dalį ir Prezidento reitingus gerokai pasmukdė.
Kaip neskambėtų keistai, G.Nausėdą išgelbėjo prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. Nedviprasmiška jo pozicija, padažnėję susitikimai su Europos lyderiais ir Lietuvos prezidento matomumas, sakomi teisingi žodžiai ir reiškiama neabejotina parama Ukrainoje sustiprino jo autoritetą visuomenės akyse.
Tačiau tai – paradinis šalies vadovo įvaizdis. Kuo dažniau G.Nausėda viešai bendrauja įvairiais šalies gyvenimo klausimais, tuo labiau ryškėja sunkiai slepiama arogancija, pasipūtimas, išsisukinėjimas atsakant į aštrius klausimus, politinių konkurentų menkinimas. O kalbėti ir debatuose atremti premjerės argumentus iki antrojo prezidento rinkimų turo teks nemažai. Tuo metu dar labiau atsiskleidusios neigiamos G.Nausėdos charakterio savybės gali pradėti trinti už jį balsavusių žmonių procentus ir didinti žmonių simpatijas I.Šimonytei.
Menka detalė jau pasimatė šią savaitę. Pirmadienį „Panoramos“ laidoje kaip kandidatas į prezidentus kalbintas G.Nausėda LRT žurnalistę priėmė savo rūmuose, o antradienį į interviu pakviesta I.Šimonytė nepasididžiavo atėjusi į televizijos studiją. Nors taip pat turi Vyriausybės rūmus ir savo erdvų kabinetą jame.
Tad, nors dabartinis Prezidentas jau bando tarti „op“, griovys iš tiesų dar neperšoktas ir ministrus pasiruošusiam keisti G.Nausėdai iš anksto kabinti rinkimų nugalėtojo laurus dar per anksti. Kad tik po rinkimų netektų ieškoti naujo premjero.

 263 peržiūrų (-a)

0% LikesVS
100% Dislikes