Alvydas ZIABKUS
„Švyturio“ apžvalgininkas

Po kiek daugiau nei metų pertraukos siūlomos Vietos savivaldos įstatymo pataisos šalies savivaldybių merų labai nenustebino. Prieš praėjusius savivaldos rinkimus paskubomis plečiant merų galias įstatyme iš tiesų buvo palikta nemažai spragų, kurios per pirmuosius kadencijos metus tapo akivaizdžios.
Vidaus reikalų ministerijos siūlomų pataisų – nemažai. Seimo narių, merų ir savivaldybių tarybų pasiūlymų – dar daugiau. Akivaizdu, kad ir ginčų dėl jų ateityje laukia daug. Todėl nežinia, ar visą šį įstatymo pataisų paketą suspės patvirtinti dar šios kadencijos Seimas.
Tačiau balandžio pabaigoje pagarsintas dar vienas įstatymo papildymas dėl ketinamos įvesti naujos savivaldybės tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo pareigybės iš karto virto akmeniu, kuris stabdo visą vežimą. Stabdo taip, kad prieš dvi savaites vykusiame Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje iš karto buvo siūloma pataisą dėl tarybos pirmininkų registruoti nauju įstatymo pakeitimo projektu, kad šis klausimas nevilkintų likusio pataisų paketo priėmimo.
Ko gi taip išsigando savivaldybių merai? Kad iš jų ketinama atimti teisę vesti tarybos posėdžius? Bet taip ir turėtų būti. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo merams suteikus vykdomosios valdžios galias jie ne tik prarado teisę tapti tarybos nariais, tačiau privalėjo iš viso būti atriboti nuo atstovaujamosios valdžios – tarybos darbo.
Siūlymas posėdžio vedimui įvesti tarybos pirmininko pareigybę buvo teikiamas ir pernai taisant Vietos savivaldos įstatymą, tačiau skubant merams buvo nusileista ir paliktas savotiškas kompromisas – meras ir toliau vadovauja tarybos posėdžiams, nors nebėra tarybos narys ir nebeturi balsavimo teisės.
Tad ką gi tas negalintis balsuoti meras iš viso veikia tarybos posėdyje? Stebint Kretingos rajono tarybos posėdžius visiems yra aišku, kad posėdžius vedantis meras naudojasi savo teise daryti spaudimą tarybos nariams. Jis suteikia žodį, kalbėtoją gali nutraukti, replikuoti, nevaržomai pasisakyti bet kuriuo klausimu, nors tarybos nariams pasisakymai yra reglamentuoti, prieš prasidedant balsavimui tarybos nariams piršti savo nuomonę ir net pasipiktinti, jei taryba nubalsavo ne taip, kaip meras pageidavo.
Lygiai taip pat būtų galima klausti, ką meras, nebūdamas tarybos nariu, veikia tarybos komiteto posėdžiuose ir ten jaučiasi kaip šeimininkas – gali bet kada pasisakyti, pamokyti tarybos narius, juos paauklėti.
Netekdami teisės vesti tarybos posėdžius merai baiminasi prarasti dabar daromą įtaką tarybos nariams. Kai kartą pristačius paties parengtą tarybos sprendimo projektą, po diskusijų Giedriui Petreikiui išsprūdo, kad jis dabar pamėgins apibendrinti kas buvo pasakyta, rajono meras Antanas Kalnius sureagavo akimirksniu: „Čia apibendrinu aš“.
Štai ko iš tiesų bijo merai – netekti teisės bet kuriuo svarstomu klausimu prieš balsavimą padėti tašką, susimažinti užsidėtą karūną.
Kas įvyktų, jei tarybos posėdžius vestų tarybos išsirinktas daugumos atstovas? „Tuomet būtų chaosas“, – vienu balsu Seimo komiteto posėdyje šaukia merai. Iš tiesų, jokio chaoso nebūtų – tiesiog svečio teisėmis posėdyje dalyvaujantis ir norintis pasisakyti meras turėtų prašyti žodžio, kurį taryba suteiktų. Ir, be abejo, nebegalėtų šokinėti iš vietos su savo nuomone svarstant bet kokį klausimą.
Akivaizdu, kad merai taptų mažiau matomi. Tai jiems nepatinka, nes šalia jo atsirastų tarybos posėdžius vedantis, žiniasklaidos cituojamas ir gyventojų pastebimas politinis konkurentas.
Trankų pareiškimą išplatinusi savivaldybių asociacija, kuri yra labiau panaši į savotišką merų klubą, aimanuoja, kad būtina išlaikyti mero ir tarybos santykį, kad tai geriausiai užtikrina politinį stabilumą.
Argi atsiradus visuomeninei tarybos pirmininko pareigybei tas santykis būtų suardytas? Meras su tarybos nariais gali santykiauti kiek nori ir nevadovaudamas tarybos posėdžiams. Tačiau tai ne visuomet pavyksta. Antai, su Neringos meru norintiems pasikalbėti opozicijos atstovams yra siūloma iš anksto užsirašyti į priėmimą.
Apie kokį pavojų politiniam stabilumui kalbama, jei daugumoje savivaldybių merai kontroliuoja tarybos daugumą? Ar Kretingoje sušlubuos politinis stabilumas, jei tarybos posėdžius ves ištikima A.Kalniaus bendražygė Jolanta Girdvainė? Kuri ir taip yra paskirta pavaduoti merą posėdžiuose jam nesant.
Kai kuriose šalies savivaldybėse tarybos daugumą sudaro koalicijos. Kai kur tarp valdančiųjų ir opozicijos yra lygybė. Atsiradus tarybos pirmininkui merai piešia baubus, kas būtų, jei keistųsi dauguma? Nieko nebūtų – būtų pakeistas tarybos pirmininkas, ir tiek. O savivaldybė nesugriūtų, kaip nesugriuvo Kretingoje, kai praėjusią kadenciją daugumą taryboje buvo praradęs A.Kalnius.
Numatoma, kad tarybos pirmininkas gautų 40 proc., o jo pavaduotojas – 20 proc. tarybos nario algos priedą. Tai asociacijai leidžia aimanuoti, kad, girdi, papildomų pareigybių išlaikymui kasmet šalyje prireiks apie pusę milijono eurų papildomų lėšų, o per visą kadenciją – net dviejų milijonų.
Kodėl taip sudėtingai skaičiuoti? Pavyzdžiui, Kretingos savivaldybėje šios pareigybės kas mėnesį papildomai kainuotų apie 500 eurų – 6 tūkst. eurų per metus. Tai nepakeliama našta savivaldybei? Gal tuomet, kaip siūlė Seimo komiteto pirmininkas Ričardas Juška, merai galėtų pasilikti tik po vieną pavaduotoją ir biudžeto lėšos netgi būtų sutaupytos.
Po praėjusiais metais Seimo pataisyto Vietos savivaldos įstatymo neribotą vykdomąją valdžią gavę merai, akivaizdu, nori toliau valdyti ir tarybas. O tai yra didelė grėsmė demokratijai, nes taip menkinas lygiai taip pat gyventojų renkamo tarybos nario statusas ir teisės.
Savivaldybėje absoliučią valdžią susigriebiantys kai kurie merai yra pamiršę, kad didžiausia valdžia savivaldoje yra tarybos, ne merai, kurie net nėra tarybų nariai. Savivaldybės valdomos tarybos sprendimais, o ne merų potvarkiais.˙

 552 peržiūrų (-a)

67% LikesVS
33% Dislikes