Karas Ukrainoje žaibiškai kirto visoms pramonės šakoms. Išaugusios žaliavų kainos, sutrikęs tiekimas, iki rekordinių aukštumų pakilusios energijos išteklių kainos. 2022-ieji metai buvo sunkūs daugeliui Lietuvos pramonės įmonių. Šiauliuose įsikūrusios įmonės „Neaustima“ atstovai tikina, kad tai sunkiausi metai per visą bendrovės gyvavimo laikotarpį. Prarasta dalis klientų, fiksuoti pirmieji įmonės nuostolingi metai.

Gamintojai ir oficialūs perdirbėjai

Neaustinių medžiagų gamybą kitu įmonės pavadinimu UAB „Neaustima“ pradėjo dar 1963 m. Šiauliuose. Šiuo metu įmonė turi savo padalinį ir Vilniuje. Savo apimtimi tai didžiausia neaustinių medžiagų gamintoja Baltijos šalyse.

Pagrindinis įmonės dėmesys skiriamas termofiksuotų, klijuotų ir adatomis kamšytų medžiagų bei PES pluošto burbuliukų gamybai. Produkciją įmonė eksportuoja į Europą, Aziją ir Šiaurės Ameriką.

Įmonė Lietuvos pramonėje puikiai žinoma ne tik kaip patikima gamintoja, bet ir kaip industrinių atliekų perdirbėja. Iš siuvimo, mezgimo ir verpimo gamyklų superkamas tekstilės atliekas UAB „Neaustima“ perdirba į regeneruotus pluoštus, kuriuos vėliau naudoja tolimesnėje neaustinių medžiagų gamyboje.

„Esame ne tik neaustinės medžiagos gamintojai, bet ir oficialūs perdirbėjai. Surenkame iš įmonių jų išrūšiuotas gamybines atliekas, jas perdirbame ir stengiamės panaudoti produktų gamyboje. Esame lankstūs ir labai lengvai prisitaikome prie užsakovo poreikių. Turime ne tik standartinius gaminius, kurie reikalingi didžiajai daugumai mūsų klientų. Atsiradus poreikiui, mes operatyviai persiorientuojame ir kuriame kartu su klientu jiems reikalingą medžiagą pagal jų norus. Mėgstu sakyti, kad standartinį gaminį gaminti yra labai lengva, tačiau mes ieškome sau iššūkių – kad būtų kitaip, būtų tvariau, prieinamiau klientui“, – apie veiklą pasakoja UAB „Neaustima“ komercijos vadovas Laurynas Tipelis.

Šiuo metu įmonėje dirba 80 žmonių, nors skaičius nuolat svyruoja, priklausomai nuo metų ir sezono. Tiesa, įmonės direktorius Raimondas Laukauskas pabrėžia, kad prieš skaitmenizaciją, kuomet buvo atliekama daugiau rankinio darbo, įmonėje dirbo 150 žmonių.

Kirtis – aukštos elektros ir dujų kainos

Kalbėdami apie iššūkius, įmonės atstovai pabrėžia išaugusius gamybos kaštus. Dėl staigaus elektros kainų šuolio 2022-ieji metai įmonei buvo nuostolingi. Prie to prisidėjo ir kiti faktoriai – žaliavos kainų kilimas bei tiekimo sutrikimai.

„Mūsų įmonė sunaudoja labai daug dujų ir elektros. Finansiškai tai ypač pasijuto tuo laiku, kai pas mus Lietuvoje energijos išteklių kainos buvo didesnės nei visoje Europoje. Kalbu apie karo Ukrainoje pradžią. Tuo metu valstybės parama buvo juokinga, visiškai neatsižvelgiant į tai, kiek įmonė sunaudoja elektros. Mūsų įmonė iki tol niekada nedirbo nuostolingai, tai buvo vieninteliai metai“, – sako įmonės direktorius.

„2022-ieji buvo sunkūs visai Lietuvai, nes mūsų šalis turėjo didžiausią elektros kainą. Šis faktorius smarkiai apribojo mūsų konkurencingumą tiek Skandinavijoje, tiek Vakarų Europos šalyse. Tai smarkiai paveikė mus ir padarė neigiamą įtaką mūsų veiklai“, – priduria L. Tipelis.

Paklausti, kaip įmonei pavyko susidoroti su iškilusiais finansiniais iššūkiais, pašnekovai atskleidžia, kad vienintelis kelias buvo finansine našta pasidalinti su klientais. Įmonė privalėjo pakelti gaminių kainas.

„Dabar visai kitokios kainos, o tuo metu mes buvome priversti fiziškai didinti kainas ir taip mažinti savo verslo nuostolius. Buvome patenkinti, kad tokiu sunkmečiu praradome, palyginus, nedaug klientų, tačiau pokytį vis tik pajutome. Klientai pasirinko kitas įmones, kur kainos buvo mažesnės. Bendrai, išlošė tos šalys, kuriose energetinės kainos buvo mažesnės. Dabar yra laikas, kai turime susigrąžinti prarastus klientus bei ieškoti naujų“, – tikina įmonės komercijos vadovas.

Šiuo metu įmonės gamybos resursai nėra išnaudojami maksimaliai. Artimiausiu metu tikimasi šį tikslą įgyvendinti.

„Energetikos kainų pasiutpolkę pajuto ne tik Lietuvos, tačiau ir visos Europos verslai. Deja, energetikos kainų šuolis sudavė smūgį ir visoms pramonės šakoms. Labiausiai, žinoma, nukentėjo ir taip sunkius laikus išgyvenantys verslai, o tai matoma ir tekstilės pramonėje, kurios gamybinius kaštus didžiausia dalimi sudaro būtent elektros energija“, – tekstilininkams antrino Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė.

Asociacijos atstovės teigimu, kainų kilimas kitose energetikos srityse, tokiose kaip kuras, nafta, dujos, taip pat apsunkino situaciją. Esą visos dedamosios dar stipriau gramzdino verslus į nežinią. Verslai, planuodami savo finansinius srautus, paprastai planus numato net keletą metų į priekį, o kainų šuoliai visus planus jaukia.

„Šiai dienai energetikos kainos dalinai stabilizavosi, tačiau jos vis tiek išlieka pakankamai aukštos. Daugelis verslų optimizavo energetinius kaštus įvairiausiais būdais, pradedant saulės energijos išgavimu, baigiant šildymu kietuoju kuru ar kitais galimais išlaidų mažinimo kaštais. Tiesa, kai kurie sprendimai prieštarauja žaliajai EU krypčiai, tačiau verslams nelieka kitų išeičių, tik priimti „išgyvenimo“ taisykles ir stengtis vystyti verslus toliau bei išlikti konkurencingais šių dienų rinkose“, – teigia G. Bėkštienė.

Sunkumų kelia atliekų rūšiavimas

Rinka diktuoja perdirbtų žaliavų panaudojimą antrą kartą, sako L. Tipelis. Būtent tai ir skatina įmonę atsigręžti į tvarumą, ieškoti naujų idėjų ir produktų. Įmonės „Neaustima“ asortimente yra produktų, kurių sudėtyje – net 100 proc. perdirbtos žaliavos.

„Tvarumas ateina tiek iš mūsų pačių, tiek iš aplinkos. Vis daugiau užsakovų turi noro, kad jų norimame produkte būtų nors kokia nors perdirbtų atliekų dalis. Dabar netgi dažnai nori, kad jų turima atlieka būtų panaudota jų perkamo produkto sudėtyje. Su tuo susiduriame ir sėkmingai prisitaikome. Turiu pastebėti, kad taip gimsta nauji produktai, naujos idėjos. Kadangi mes turime galimybę perdirbti savo pačių užsakovų turimas tekstilės atliekas, galime jas antrą kartą panaudoti produktų gamyboje“, – džiaugiasi UAB „Neaustima“ komercijos vadovas.

Tačiau perdirbimo procesas taip pat kelia sunkumų. Esą ne visi užsakovai, kurie nori panaudoti savo produktų gamyboje antrines žaliavas, linkę jas rūšiuoti.

„Kai užsakovai turi atliekų, kurias nori kažkur panaudoti, bet nelabai trykšta noru jas rūšiuoti, būna sudėtinga. Mes, kaip atsakingas gamintojas, deklaruojame savo gaminių sudėtį, todėl norime, kad atliekos būtų išrūšiuotos. Visada užsakovų prašome, kad savo atliekas jie rūšiuotų, o tuomet galėsime kalbėti apie atliekų perdirbimą ir antrinį panaudojimą“, – informuoja L. Tipelis.

Šiuo metu įmonė, kaip sako jos vadovas R. Lukauskas, yra naujame etape ir pačiame darbų įkarštyje, todėl ir nuotaikos – pakilios. Bendrovės atstovai tikisi, kad šie metai bus kur kas sėkmingesni nei daug nuostolių atnešę 2022-ieji.

 202 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes