Parodoje.

Kretingos miesto šventės renginių programoje skirtas dėmesys klaipėdiečio fotomenininko Vaclovo Strauko kūrybos palikimui. Jo fotografijų paroda buvo atidaryta Kretingos kultūros centre.

Vaclovas Straukas (1923-2017), savarankiško gyvenimo pradžioje išbandęs ne vieną veiklos sritį, kiek ilgiau padirbęs pedagoginį darbą, visiško atsitiktinumo dėka pasuko į fotografiją. Parodos atidaryme kalbėjusi fotografo žmona Emilija pasakojo, kaip kažkada savo vyrui padovanojo fotoaparatą, kurio naudojimo minimalias galimybes težinojo ji viena – įdėti į aparatą juostelę ir ją išsukus išimti. Tačiau išbandęs vieną ar porą foto juostelių V. Straukas taip susižavėjo fotoaparatu, fotografija, kad neilgai trukus perėjo dirbti profesionaliu fotografu į fotoatelje.

Parodos Kuratorius Darius Vaičekauskas.

Jo meniška ir romantiška siela neilgai tenkinosi tik valdišku darbu, tad jau praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8-ojo dešimtmečio pradžioje sukūrė darbus, tapusius lietuviškos fotografijos klasika. Sėkmingam V. Strauko keliui į pripažinimą padėjo ir tai, kad tuo laikotarpiu ėmė reikštis grupė dešimtmečiu už jį jaunesnių Lietuvos fotografų, kurių darbai tiesiogine to žodžio prasme sudrebino ir nustebino fotografijos ir meno kritikus Maskvoje, kai 1969 m. ten buvo atidaryta lietuvių fotografų paroda „9 Lietuvos fotografai“. Tada susiformavo ir sąvoka Lietuvos fotografijos mokykla. Tarp jos kūrėjų – Antano Sutkaus, Aleksandro Macijausko, Romualdo Rakausko, Algimanto Kunčiaus ir kitų, – buvo ir Vaclovas Straukas.

Kretingoje demonstruojamoje parodoje atrinkti fotografo darbai puikiai atskleidžia pasirinktą temą – „Pamario užkalbėjimas: jūrės marios, smėlis, vėjas“. Kaip teigė parodos kuratorius Darius Vaičekauskas, jau viename iš ankstyvųjų fotografijų ciklų „Pamario motyvai“, autorius įamžino trapią, praeinančią žmogaus ir gamtos harmoniją, tokią būseną, kuri dar nepaliesta modernios civilizacijos, jos produktai ar atributai neužgožia gamtos natūralumo. D. Vaičekausko nuomone, ne tik V. Strauko, bet ir kitų to laikmečio Lietuvos fotografų darbai sukuria idealizuotos etnografinės, plačiąja prasme, fotografijos įspūdį, būdingą Lietuvos fotografijos mokyklai. Žmogaus ryšys su gamta ir gimtąja žeme, tradicinis gyvenimo būdas buvo svarbus lietuviškos tapatybės pagrindas.

Vaclovo Strauko žmona Emilija pasakojo, kaip atsitiktinumo dėka jos vyras susižavėjo fotografija.

Parodoje yra ir keletas pajūrio kopų atvaizdų. Pajūrio kopų vaizdavimas kūrėsi kaip atskiras žanras, kūrybinės šio objekto perteikimo fotografijoje galimybės tarp lietuvių fotografų įgavo labai įdomaus, įtaigaus asmeninio konkuravimo elementų. Pažymėtina, kad tai tęsiasi ir iki šiol.

V. Strauko fotografijų paroda Kultūros centre bus eksponuojama iki liepos 7 dienos.

 143 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes

Parašykite komentarą

TAIP PAT SKAITYKITE