Gegužės pabaigoje Kretingos mieste ir apylinkėse žmonės galėjo išvysti karinės technikos vienetus bei uniformuotus patrulius su realiais ginklais rankose. Tomis dienomis rajone vyko bendros Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Kretingos rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pratybos. Jų metu Kretingos mieste buvo imituojama komendanto valanda.
Panašūs kariniai žaidimai vyko ir kitose savivaldybėse. Sakoma, kad prie tokių vaizdų teks priprasti, nes kariškių, įvedus visuotinį šaukimą (tai pažadėjo ką tik perrinktas šalies Prezidentas) tik daugės, jie daugiau treniruosis, važinės kur tik reikia, o mes turėsime suprasti ir susiprasti bei prisitaikyti prie nepatogumų. Pratybos keistai sutapo su Kretingos taryboje svarstytu stadiono klausimu. Nors tai tik nelemtas sutapimas.
Tačiau sekti valdiškais naratyvais neketiname ir aklai antrinti tam, kas kalbama iš kadenciją baigiančių politikų lūpų – tikrai nėra prasmės. Jie jau gali srėbti savo skleistos karo propagandos vaisius – atsirado trečioji Lietuva – Eduardas Vaitkus ir balsuotojai už jį. O ką veiks karinių mokymų įbaugintos tautos dalis šį kartą? Puls balsuoti už jų gelbėtojus? To greičiausiai ir tikimasi. Juk akivaizdžiau nebūna, kai kariniai mokymai keistai sutampa su esminiais šalies politinės darbotvarkės įvykiais.
Viskame turi būti sveikas protas ir saikas, aiškiai suvokiami tikslai ir prasmė, be jokio numanomo ar lengvai nuspėjamo politinio konteksto, sietino su rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis. Tuo tarpu tas kontekstas akivaizdus ir akį rėžiantis, todėl komunikuojamas grėsmės mastas bendruomenėms nėra įtikinamas. Juo labiau, kad dangstytis karine retoriką mėgsta viena iš valdančiųjų partijų, kurios „ideologinis svoris“ akivaizdžiai po Prezidento rinkimų sumenko. Tačiau nesumenko apetitas likti prie lovio iš šių metų rudenį. Juk karo retorika – tam tikra prasme geras verslo planas bei viešieji ryšiai prieš rinkimus. Visiškai atsiriboti ir atskirti karo propagandą, politiką ir rinkimus – nepavyksta. O reikėtų!
Kariškių liežuvis turėtų būti labiau apkaustytas grandinėmis, visuomenės kontroliuojamas bei prižiūrimas. Tačiau taip nėra. Juk kariškiai irgi yra balsuotojai ir rinkimuose turi savo favoritus. Dažnai jų net neslepia. Karo retoriką iš G.Landsbergio perėmė būtent pastarieji. Štai naujasis pavyzdys: LRT portale Šaulių vadovas Idzelis drėbtelėjo: „nenori ginti – duok pinigų, o mes liksime ir žūsime dėl tėvynės“. Viešųjų ryšių prasme žodis „tėvynė“ čia pavartotas ne šiap sau, o su aliuzija į konkrečią partiją. Pats žodis „tėvynė“ vartojamas ne vietoje ir ne laiku bei primena rusišką „rodina“, sąmoningai, ar iš neapdairumo pamirštant kitą, svarbesnį mums žodį „tauta“. Jei kariškiai politikuoja ir tapatinasi su viena konkrečia politine jėga, valstybės demokratinei sąrangai kyla rimtas pavojus.
Laimei esame Europos Sąjungoje, tad kariniai perversmai negresia. Tuo tarpu incidentų, leidžiančių daryti tokias žiaurias prielaidas mūsų šalies istorijoje būta. Prieš beveik 30 metų, Prezidentu išrinkus Algirdą Mykolą Brazauską, įvyko savanorių maištas Pakaunės miške. Kokios politinės jėgos dirigavo šį Kauno savanorių maištą – nesunku nuspėti.
Žinoma, kariniai mokymai reikalingi, tiek kariškiai, tiek visuomenė turi žinoti, ką veiks dieną X. Į juos galėtų būti plačiau įtrauktos tam tikros profesijos, pavyzdžiui, medikai. Ir visa tai galima atlikti neperlenkiant lazdos šiuo jautriu politiniu laikotarpiu. Bet jeigu taip neatsitiks, jei karas Rytuose baigsis taikos sutartimi, o būtent taip, sprendžiant iš istorijos pamokų, baigdavosi visi karai, kaip tada vieni kitiems pažiūrėsime į akis?
Taip nutiko prieš daugiau nei dvejus metus, todėl dabar vakcinacijos šalininkams baisu žiūrėti savo oponentams – antivakseriams į akis. Juk yra ženkli visuomenės dalis, kuri nesirgo, nesitikrino PGR testais, nesiskiepijo ir neturėjo galimybių paso. Juk pastarieji liko neužteršę savo organizmo pavojingomis sveikatai vakcinomis, kurių netinkamumą naudoti pripažino PSO ir tarptautinės organizacijos, kurios realiai niekuo neprisidėjo suvaldant virusą, išskyrus bereikalingą šaršalą. Covid-19 kaip atėjo, taip ir išėjo. O mūsų visų desperacija tam neturėjo jokios įtakos, tik juokino viską matančius ateivius. Lietuva į nuotekų vamzdyną išpylė milžiniškus pavojingų mRNR vakcinų kiekius, kuriuos taip brangiai pirko. Kiekvienam šalies piliečiui, įskaitant ir vaikus, buvo nupriktos 7 vakcinos. Juk apie kokį nors saugų jų utilizavimą, negirdėjome jokio A.Dulkio pranešimo. Todėl drąsiai galime daryti prielaidą, jog nepanaudotos vakcinos buvo išpiltos tiesiai į virtuvės kriauklę. Prisiminkime, koks triukšmas vyko prieš daugiau nei dvejus metus dėl mokytojų, medikų ir vaikų privalomo skiepijimo, dėl pačios vakcinų kontrolės? Dabar viso to nebereikia! Kas gali garantuoti, jog taip neatsitiks ir su karo propaganda.
Apie pavojus reikia kalbėti, tačiau turi būti kažkoks saikas, kad neugdytume Eduardo Vaitkaus rėmėjų skaičiaus. Bet taip nėra. Valdžia tebeaugina Vaitkų, lygiai taip pat kaip užaugino Baltarusijos diktatorių Lukašenką ir atidavė jį tiesiai Putinui į glėbį. Informacinė erdvė pilna pranešimų apie baisus dalykus. Pavyzdžiui, viena iš naujienų agentūrų pranešė, kad šiuo metu Lietuvoje stebimas išaugęs Rusijos žvalgybos veikimas. Taip esą teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis, praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetui pristatęs galimas hibridines grėsmes.
Tačiau skirtingai nuo Šaulių sąjungos vado, Saugumo departamento vadas, skelbdamas žinutes, išlaiko diplomatinę pusiausvyrą, kad bereikalingai negąsdinti visuomenės. Jis pabrėžė, kad situacija – kontroliuojama. Tačiau visada kyla klausimas: kodėl tai turime žinoti, juk tai specialiųjų tarnybų darbas. Tegul jos dirba savo darbą.
Anksčiau šį mėnesį NATO pranešė, jog Čekijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos neseniai atliko tyrimus ir pateikė kaltinimus tam tikriems asmenims dėl priešiškos valstybei veiklos. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad visoje Aljanso teritorijoje „yra pastebimas padidėjęs Rusijos žvalgybos aktyvumas“, o dėl šios priežasties sustiprintas budrumas. Nuo savęs reiktų pridurti, jog Rusijos veiksmams dažniausiai padeda vietos politikai, kurie prieš rinkimus karo retoriką išnaudoja politiniams karmos taškams kaupti, manipuliuojant žmonių baimėmis. Ir tai atrodo labai neskoningai ir ciniškai.
Lenkija gegužės pabaigoje sulaikė 12 asmenų, įtariama, susijusių galbūt su Rusijos užsakytais sabotažo atvejais. Tarp sabotažo pavyzdžių lenkų premjeras Donaldas Tuskas yra paminėjęs ir bandymą padegti švediškos baldų bei namų apyvokos prekių mažmenininkės „Ikea“ centrą Vilniuje. Viskas čia gerai. Apkaltinos sabotažu greičiausiai būtų nevyriausybinės organizacijos, kurios kovoja prieš pramoninį miškų kirtimą. Čia vėl mes matome dvigubo dugno technologijas. Žinutė skamba gražiai, tačiau akivaizdžiai siekiama užčiaupti burnas tiems, kurie, pavyzdžiui, kovoja su medienos pramone, tuo tarpu IKEA senai yra tapęs Europos „Žaliųjų“ priešu.
232 peržiūrų (-a)