Kasmet birželio 7-ąją minima Pasaulinė maisto saugos diena. Pasaulio sveikatos organizacija šią dieną dėmesį skiria ligoms, plintančioms per maistą. Būtent per maistą plintančiomis ligomis visame pasaulyje kasmet suserga 1 iš 10 žmonių.
Kaip žinia, ligų, plintančių per maistą, padeda išvengti, jei tinkamai laikomasi maisto saugos reikalavimų.
Mūsų šalies vartotojams, kaip ir daugeliui Europos Sąjungos piliečių, renkantis maistą svarbu kaina, skonis, šalis iš kurios maistas kilęs ir, žinoma, maisto sauga.
Saugus maistas yra būtinas žmogaus sveikatai ir gerovei, tik tada jis patenkina mūsų mitybos poreikius ir padeda užtikrinti sveikatą.
Maistas gali būti užterštas bet kuriame gamybos, perdirbimo, platinimo, laikymo ar paruošimo etape. Pavyzdžiui, mikrobai gali išplisti į maistą nuo nešvarių paviršių, indų ar įrangos, kuri yra naudojama maisto gamybos metu ar mūsų namų virtuvėje.
Kiekvienam vartotojui verta atminti keletą pagrindinių saugaus maisto tvarkymo reikalavimų, kurie gali padėti išvengti negalavimų:

Švaros laikymasis
Mikrobai plinta į maistą per fizinį sąlytį, pavyzdžiui, nuo rankų ar indų. Prieš tvarkydami maistą, visada kruopščiai nusiplaukite rankas šiltu tekančiu vandeniu ir muilu, taip pat dažnai tai kartokite maisto gaminimo metu. Ruoškite ir pjaustykite maistą ant švaraus paviršiaus ir kruopščiai valykite visus indus, paviršius po naudojimo. Naudokite vienkartines sausinimo priemones.

Kryžminė tarša
Kryžminė tarša – bakterijų ar kitų mikroorganizmų patekimas nuo vieno maisto produkto ar paviršiaus ant kito, kur susidaro palankios sąlygos naujai, žmogaus organizmui žalingai mikroflorai augti, vystytis ir daugintis. Žaliuose maisto produktuose, pvz., mėsoje, žuvyje ir paukštienoje, gali būti ligas sukeliančių mikrobų, dėl šios priežasties šie produktai turėtų būti laikomi atskirai nuo termiškai apdorotų maisto gaminių, vaisių bei daržovių. Pusgaminiams ir patiekalams pjaustyti būtina naudoti atskirus peilius bei lenteles, plauti įrankius ir priemones prieš ir po jų panaudojimo.

Kruopščiai gaminkite maistą
Terminis maisto apdorojimas gaminimo metu sunaikina daugumą ligų sukeliančių mikrobų. Apdorojant šiluma maistą, skirtą vartoti tik apdorotą šiluma, jis turi būti pakaitinamas taip, kad temperatūra jo viduje pasiektų ne mažiau kaip +75 °C. Ruošiant kiaulieną ar paukštieną neturėtų likti rausvos mėsos atspalvio. Jei neturite termometro, storiausią dalį pradurkite šakute ar kitu aštriu daiktu ir stebėkite ištekančias sultis, kurios turėtų būti skaidrios, o ne rausvos.

Maisto produktų laikymo temperatūra
Ne visus maisto produktus reikia laikyti šaldytuve. Švarios, sausos ar vėsios lentynos yra geriausia vieta duonai, sausam maistui, neatidarytoms skardinėms ir stiklainiams laikyti. Kiti greitai gendantys maisto produktai, pvz., pienas, mėsa, žuvis, paukštiena ir jų likučiai, turėtų būti laikomi šaldytuve, ne aukštesnėje kaip +6 °C, tam kad nesidaugintų kenksmingi mikroorganizmai ir išvengtume ligų, plintančių per maistą.
Ar galima vien tik iš maisto kvapo ir išvaizdos nuspręsti, kad maistas yra saugus vartoti?
Dauguma mikroorganizmų, galinčių sukelti nepageidaujamus simptomus ar ligą, nepakeičia maisto kvapo ar išvaizdos. Svarbu, jog maisto produktas būtų laikomas tinkamomis sąlygomis ir, jei tai yra būtina, tinkamai terminiu būdu apdorotas. Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas.

Ar saugu atšildyti šaldytą maistą kambario temperatūroje?
Šaldytus produktus geriausia atitirpinti šaldytuve, tai užtrunka nemažai laiko, todėl vertėtų gaminamus patiekalus planuoti iš anksto. Šiek tiek greitesnis būdas – atitirpinimas šaltame vandenyje, tiesa, produktas turėtų būti sandarioje pakuotėje. Atitirpinant produktus kambario temperatūroje, produktas netenka daugiau savo sulčių ir mikroorganizmai dauginasi daug sparčiau.

Ar visa mėsa plaunama?
Vištienos ir kitų rūšių šviežios mėsos (jautienos, kiaulienos, veršienos, avienos) plauti nereikėtų, nes plaunant mėsą bakterijos pasklinda po virtuvės plautuvę bei ant rankų, o bakterijos žūsta tik aukštoje temperatūroje.
Patarimas: Prieš ruošdami maistą vienkartiniais rankšluosčiais nuo mėsos paviršiaus pašalinkite jos sultis, o po to vandeniu ir muilu kruopščiai nusiplaukite rankas.

Ką turi žinoti žuvies mėgėjai ?
Pati vertingiausia – šviežia žuvis, ji niekaip neapdorojama, o tik atšaldoma ir laikoma iš geriamojo vandens pagamintame lede, kuris apsaugo ją nuo gedimo. Šviežios žuvies kelias iki kol pasiekia prekybos vietas ar mūsų stalą gali būti net iki savaitės. Sugautos žuvys turi būti kuo skubiau atšaldomos ir laikomos tirpstančio ledo temperatūroje – maždaug 0 ºC. Atkreipkite dėmesį, ar ledas aplink žuvį yra švarus. Pirkdami tiek šviežią, tiek atšaldytą nesupakuotą žuvį, visada svarbu, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu. Tinkamą temperatūrą ir žuvies kokybę užtikrina tik pakankamas ledo kiekis ant žuvies paviršiaus. Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo, jis yra specifinis ir būdingas tam tikroms žuvų rūšims. Jeigu, pavyzdžiui, jaučiamas stiprus amoniako kvapas – tokia žuvis nešviežia. Šviežia žuvis turi ryškiai raudonas žiaunas, jos oda – elastinga, tą galite patikrinti labai paprastai: spustelėkite odą pirštu, jei storiausioje žuvies vietoje duobutė staigiai atsistato, vadinasi, ji yra šviežia. Jos žvynai turi būti tankiai prigludę prie odos, neturėtų styroti į šonus.

Kiaušinius plauti ar neplauti?
Kiaušiniai iš paukštyno parduotuvių lentynas pasiekia tą pačią ar kitą dieną, ir galioja 28 dienas. Kiaušinius rūšiuoja moderni mašina: kiekvienas kiaušinis pasveriamas, priskiriamas tam tikrai svorio kategorijai, ant jo įspaudžiamas numeris ir atliekama pirmoji dezinfekcija UV šviesa. Tai reiškia, kad kiaušinio neliečia jokios cheminės medžiagos, jis yra švarus ir turi pačios vištos sukurtą natūralų apsauginį sluoksnį. Jeigu kiaušinius nuplausime vos parsinešę iš parduotuvės, jų vartojimo terminas sutrumpės. Pakanka kiaušinį nuplauti po tekančiu vandeniu prieš pat vartojimą. Optimali temperatūra kiaušiniams laikyti yra 2–24 laipsniai šilumos, tad jie puikiai gali stovėti tiesiog spintelėje ar lentynoje. Tiesa, laikydami šaldytuve, galime šiek tiek prailginti kiaušinių galiojimo terminą.

Grybai
Grybų negalima ilgai laikyti vandenyje ar jų mirkyti, nes jie labai greitai absorbuoja vandenį. Geriau juos greitai nuskalauti ir išdžiovinti ant popierinio rankšluosčio. Tai daryti patartina prieš pat pradedant juos gaminti. Jei elgsitės netinkamai, grybai praras elastingumą ir bus sugadintas jų skonis.

Konservų skardinės
Savaime suprantama, bakterijos negali patekti į neatidarytų skardinių vidų, tačiau jų neabejotinai pateks, jei prieš atidarydami skardinę jos nenuplausite.

Vaisiai ir daržovės su nevalgoma odele
Net jei šiuos produktus nulupate, bakterijų, buvusių ant jų odelės, neišvengiamai pateks ir ant valgomos dalies. Štai kodėl būtina prieš valgant visada nuplauti bananus, melionus, arbūzus ir kitus vaisius bei daržoves, kurių odelė nevalgoma.

Riešutai
Riešutus būtina nuplauti, net jei yra valyti. Niekada negalime būti tikri, ar jie buvo laikomi ir transportuojami tinkamomis sąlygomis. Maža to, plovimas padeda atsikratyti filino rūgšties, kurios yra šviežiuose riešutuose. Ši rūgštis naudojama apsaugoti riešutus nuo pesticidų, bet gali pridaryti žalos žmogaus organizmui.

Džiovinti vaisiai
Šie produktai – vieni nešvariausių. Tai ypač aktualu, kai perkami sveriami džiovinti vaisiai. Net jei įsigijote džiovintų vaisių dailioje pakuotėje, juos būtina prieš valgant kruopščiai nuplauti ar netgi kelias valandas mirkyti vandenyje

Ar indų šluostės gali platinti pavojingas bakterijas?
Indų šluostėse ir kempinėse kaupiasi įvairiausi mikroorganizmai, tarp jų gali būti ir sveikatai pavojingų. Tad svarbu jas reguliariai keisti arba dezinfekuoti.

Ar galime susirgti nuo maisto, kurį valgėme prieš 3 dienas?
Kai kurių pavojingų mikroorganizmų inkubacinis periodas užtrunka ilgiau nei kelias valandas ar dienas, kol pasirodo pirmieji simptomai.

Ar ekologiškus vaisius ir daržoves reikia nuplauti?
Visi produktai, įskaitant ekologiškus, turi būti nuplauti švariu vandeniu, kad būtų pašalinti fiziniai teršalai ir sumažėtų kenksmingų mikroorganizmų ar cheminių medžiagų rizika.
Beveik visi mūsų perkami vaisiai ir daržovės apdorojami cheminėmis medžiagomis – kad gražiau atrodytų ir ilgiau išlikti patrauklūs. Tačiau žmogaus organizmui tokios cheminės medžiagos ne tik kad neduoda jokios naudos, bet atneša labai didelės žalos: sukelia stiprias alergines reakcijas, vaikams atsiranda diatezių, galima net ir stipriai apsinuodyti.
Tokius vaisius ir daržoves reiktų 30-60 sekundžių plauti po tekančiu vandeniu. Jeigu norite būti tikri, jog bent dalies nereikalingų cheminių medžiagų tikrai atsikratėte, vaisius ir daržoves plaudami galite patrinti šiurkščia šluoste. Plovimo procedūrą užbaikite – vaisius ir daržoves perliedami verdančiu vandeniu. Nenuogąstaukite – vaisiams ir daržovėms nieko nenutiks, nenukentės nei jų skonis, nei maistingosios savybės, o žus tik niekam nereikalingi mikrobai, kurių mums juk visai negaila.

Kas prižiūri maisto saugą ?
Lietuvoje maisto produktų kokybę ir saugą kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje nuolat atliekami maisto mėginių tyrimai. Tarnybos inspektoriai bei specialistai konsultuoja verslą, kaip užtikrinti maisto auginimo ir apdorojimo saugumą bei padeda užkirsti kelią, kad nesaugus maistas nepatektų žmonėms.
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė

 223 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes