Praėjusį antradienį išklausėme penktąjį Prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą. Šis šalies politinės tradicijos žanras atspindi beveik realius šalies vadovo bei politinės bendruomenės santykius. O jie, sprendžiant iš pranešimo bei reakcijos į jį, labai prasti. Valdantieji ir toliau bando žaisti jokių perspektyvų neturintį žaidimą: „kas ne su mumis, tas prieš mus“.
Daugiau nei trečdalį savo kalbos šalies vadovas skyrė regionų politikai bei padėčiai mažose savivaldybėse, švietimo bei socialinėse srityse aptarti. Būtent regionai bei jų plėtra dabartinei Vyriausybei bei Seimo daugumai buvo lyg podukra piktai pamotei arba dar blogiau – pigus kaulų rinkinys bado sriubai.
Tuo tarpu didmiesčiai neproporcingai pūtėsi kaip tie Šiaurės Korėjos šiukšlių prikimšti balionai, visomis kryptimis. Ir suprantama kodėl. Juk niekam ne paslaptis, jog būtent miestų rinkėjai, rinkimų naktį sugedus kompiuteriams, nusveria jų rezultatus Tėvynės sąjungos ir „progresyvių“ partijų naudai. Dėl šios priežasties mažų miestelių ir kaimų gyvenimas tampa rimtu iššūkiu visiems: mažėja paslaugų, gyventojai bėga į užsienį bei miestus, tenka uždaryti arba apjungti mokyklas bei ambulatorijas.
Tačiau ar buvo šių metų Prezidento pranešimas kažkuo išskirtinis, nei ankstesni? Ir taip, ir ne. Juk būta ir pilkos rutinos, ir rimtų iššūkių. Tačiau pastarasis pusmetis neatrodė, jog yra nuobodus, net ir pačiam Prezidentui, nes kaip jis pats sakė: „pastaruosius 15 mėnesių gyvenome rinkimų nuotaikomis. Balsavome savivaldybių tarybų ir merų, Prezidento, Europos Parlamento rinkimuose“.
Liko sulaukti Seimo rinkimų, ir visos svarbiausios šalies institucijos bus atnaujinusios savo įgaliojimus. Išrinktiems politikams reikės dirbti. Tačiau – dirbti kuria kryptimi?
Prezidentas pasidžiaugė kylančia materialine gerove ir šalies tarptautiniu įvaizdžiu. Tarp eilučių šalies vadovas nurodė ydas, kurios yra akivaizdi valdančiųjų arogantiškos ir plikbajoriškos bei neatsakingos vidaus ūkinės politikos pasekmė. Problemas, anot jo, būtina „spręsti anksčiau nei pradeda griūti tiltai, anksčiau, nei Vilniaus gatves užplūsta traktoriai, anksčiau, nei kyla streikuoti neapsikentę mokytojai, anksčiau, nei darbą masiškai palieka teisėjai, prokurorai ar policijos pareigūnai, anksčiau, nei desperatiškų veiksmų griebiasi artimųjų slaugos palaužti žmonės“.
Užkliuvo Prezidentui ir vykdoma kitaminčių kvailinimo bei niekinimo politika, kuri jau tapo valdančiųjų vizitine kortele. „Nebegalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos. Neturi būti Pirmos Lietuvos, Antros Lietuvos, Trečios Lietuvos. Negalime nurašyti ištisų šalies regionų ar žmonių grupių kaip niekam nereikalingo balasto. Negalime įsivaizduoti, kad bendravimas su Lietuvos žmonėmis – tai tik proginis kalėdojimas“, – sakė šalies vadovas.
Toliau Prezidentas kalbėjo lozungais, jog privalome atsispirti išcentrinėms jėgoms bei pagundai užsidaryti socialiniuose burbuluose ir po to kaltinti vieni kitus.
Jis priminė, kad Lietuva vis dar kovoja su pajamų nelygybe ir atkreipė dėmesį į praktiškai nulinę regionų politiką, dėl ko iš esmės ir susidaro ta Antroji ar Trečioji Lietuva, kuri atiduoda savo balsus Vaitkaus šalininkams.
Reiktų pritarti šalies vadovo teiginiams, jog rimta problema išlieka dideli skirtumai tarp regionų. Viešųjų paslaugų kokybė daug kur nepatenkinama. G. Nausėda prisiminė „gerovės valstybę. Esą jos kūrimas nėra kažkokia neaiški, miglota abstrakcija. Ji prasideda ten, kur dedamos pastangos mažinti atskirtį.
Reiktų taip pat pritarti Prezidentui, jog senjorų pensijos vis dar nėra orios. „Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad valdančiąją daugumą šiais metais taip pat teko ne kartą ginti nuo jos pačios neapgalvotų veiksmų. Puikus to pavyzdys – užmojai įšaldyti mažiausias pensijas gaunančių asmenų pensijų augimą. Tam kelią užkirto tik veto“, – kalbėjo prezidentas, primindamas dar ir vaistų prieinamumo problemą.
Prezidentas paminėjo ir šeimas. Valdžia, anot jo, turėtų gerokai aktyviau prisidėti prie vaikus auginančių šeimų gerovės. Taip pat opi yra auganti būsto prieinamumo problema.
Šalies vadovas priminė susirūpinimą keliančią švietimo būklę. „Turime apginti savo vaikus ir pasirūpinti ne tik jų išsilavinimu, bet ir sveiku gyvenimu. Apsaugoti juos nuo grėsmingo narkomanijos maro. Sustiprinti vaikų emocinę sveikatą“, – kalbėjo Gitanas Nausėda.
Net kelis kartus savo metiniame pranešime Prezidentas akcentavo taisytiną regionų politiką. Jo akimis žiūrint, visą ekonominį šalies gyvenimą siekiama sutelkti sostinėje ar keliuose didesniuose miestuose. Tokiu būdu skurdinamas bendras visos šalies potencialas.
Jis dėstė akivaizdžią tiesą, jog regionams šiandien reikia kuo daugiau investicijų, daugiau darbo vietų ir viešųjų paslaugų. Gamyklos galėtų kurtis toliau nuo didžiųjų miestų. Tačiau didesnio efekto nebus, jei atvykę specialistai matys, kad jų gyvenimo kokybę regione smukdo duobėti keliai, sunykęs viešasis transportas, nutolusios ar nekokybiškos sveikatos, švietimo ir kultūros paslaugos.
Toliau prezidentas akcentavo, jog būtina daugiau dėmesio skirti vietos savivaldai, nes geriausiai situaciją vietoje mato būtent savivalda. Todėl būtent savivaldybėms reikia suteikti daugiau laisvės priimti savarankiškus sprendimus. Tai savotiškas kvietimas telkti reformas paslaugų decentralizavimo kryptimi, nes per pastaruosius 5 metus viskas vyko atvirkščiai: optimizavimai, sujungimai ir apjungimai, nepagalvojant, kaip žmogus turi gyventi atokiame Lietuvos kaime.
„Iš tiesų turime daugybę pavyzdžių, liudijančių, kad savivaldybės gali ir nori prisidėti prie bendros gerovės. Kad ir kiek krizių pastaruoju metu mus užgriuvo, kaskart įsitikinome, kad savivaldybės geba veikti kaip atsakingos centrinės valdžios partnerės. Šiandien joms reikia daugiau kompetencijų, kaip ir funkcijų, kurias lydėtų atitinkamas finansavimas. Tuomet jos atneštų dar daugiau naudos mūsų žmonėms“, – kalbėjo prezidentas, pridurdamas, kad jeigu norime sukurti turtingesnius, klestinčius, valstybę aukštyn keliančius regionus, esama taupymo politika turi keistis į investicinę.
Prezidentas mano, jog būtina daugiau investuoti į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas rajonuose. „Turime užtikrinti, kad visos savivaldybės galėtų pritraukti reikiamų specialistų“, – sakę jis, pridurdamas, jog kalbama ne apie pravalgymą ar betonines trinkeles, o apie investicijas į ateitį.
Metinio pranešimo pabaigoje šalies vadovas skyrė dėmesio skandalui, į kurį įsivėlė atsistatydinusi ministrė Monika Navickienė. „Čia, gerbiamieji, ketinau padėti tašką. Deja, pastarieji įvykiai neleidžia to padaryti. Kaip atsitinka, kad sąsajų su verslais kartelę nuleidome taip žemai, jog paskraidymo su kriminalinės praeities asmeniu faktui iškilus į viešumą viskas, ką sugebama ištarti, yra tas senokai begirdėtas „ministrė nekalta, aplinka kalta“, – baigdamas skaityti metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.
333 peržiūrų (-a)