Po to kai praėjusią savaitę pirmuosiuose kandidatų į JAV prezidentus debatuose galingiausios pasaulio valstybės vadovas Joe Bidenas, švelniai tariant, patyrė fiasko, Amerikos demokratų partija karštligiškai ėmė ieškoti kito kandidato, kuris likusioje trumpoje rinkiminės kampanijos atkarpoje galėtų pakeisti 81 metų dabartinį prezidentą.
Ir paaiškėjo, kad demokratų partijoje aplinkui apsižvalgius, net ir reitingų žemumų pasiekusiam J.Bidenui prilygti nėra kam. Aišku, jei iki rinkimų dar būtų likę metai, dveji, visuomenei priimtiną lyderį išauginti būtų įmanoma. Visoje Amerikoje stiprių ir protingų žmonių visuomet atsiras.
Tačiau tai, kad tokioje, šimtametes demokratinių rinkimų tradicijas puoselėjančioje šalyje, partijos iš anksto nepasirūpina valstybei vadovaujančių politikų pamaina, kad vadovus galintys pakeisti nebesivaržo idėjomis ir jų realizavimo būdais, yra pavojaus signalas visai demokratinei sistemai.
Ką Kretingoje rinktumėm rajono meru, jei savivaldos rinkimai vyktų šį rudenį, ar už mėnesio? Vėl Antaną Kalnių? Vien todėl, kad šiuo metu jam prilygstančio žinomumu nėra?
Taip jau buvo pernai pavasarį, kai A.Kalnius pirmame ture visus nušlavė gavęs beveik 59 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Arčiausiai jo buvęs demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Rimvydas Šakinis sulaukė tik 8,27 proc. rinkėjų palaikymo. Už jo likusi Jolita Vaickienė, Egidijus Viskontas, Dalia Martišauskienė, Dangiras Samalius, Romualdas Jablonskis, Justė Stonkutė tenkinosi tik rinkimų trupiniais.
Ar dabar, praėjus vos daugiau nei metams, rajono gyventojai gali patvirtinti, kad išsirinkdami merą neapsiriko? Ar už A.Kalnių šiandien tikrai balsuotų daugiau nei 9 tūkst. kretingiškių, kaip praėjusių metų pavasarį? Pasiteiraukite Darbėnuose.
Mažiau nei prieš 10 metų, 2015 metų rinkimuose apie tokį A.Kalnių žinojo vos keli šimtai žmonių. Liberalų rinkimų sąraše jis tegavo 428 pirmumo balsus, sąraše iš 3 vietos buvo nuleistas į 4 ir sugriebė paskutinį liberalams atitekusį mandatą.
Praėjus 4 metams, 2019 metų rinkimuose, net ir susibūrusiame „Kretingos krašto“ komitete A.Kalnius nebuvo laikomas lyderiu. Rinkimų sąraše jam tebuvo skirta 3 vieta, iš kurios jis su 951 pirmumo balsais palypėjo tik į antrąją. Nesublizgėjo jis ir komiteto išstumtas į mero rinkimus. Gavęs 2201 balsą jis gerokai atsiliko nuo socialdemokratų atstovo Virginijaus Domarko – 4042 balsai, tačiau kartu su juo pateko į antrąjį turą.
Tačiau čia A.Kalniui gerokai nuskilo. Sulaukęs prieš V.Domarką nusiteikusių rinkėjų palaikymo jis gavo 6444 balsus ir pasipuošė mero grandine. Būtų mero rinkimuose dalyvavęs tuometis rajono vadovas Juozas Mažeika, kraštiečių atstovas antrąjį turą būtų matęs kaip savo ausis be veidrodžio. Dėl tos pačios priežasties – kaip ir dabar, taip ir tuo metu pareigas einantis meras neturėjo sau lygaus konkurento.
Ar tuomet netikėtai meru tapęs šis smulkusis verslininkas buvo pasiruošęs mero pareigoms? Ar tokiam darbui jam pakako kompetencijos? Vargu, sprendžiant iš A.Kalniaus blaškymosi renkant savo komandą, gelbėjimosi ratu tapusio komunikacijos specialistų desanto iš Klaipėdos.
Nuo didesnių klaidų tuomet jį gelbėjo rajono valdyme didesnę patirtį turintys koalicijos partneriai. Kai vis didesnių ambicijų įgaunančio ir diskusijose sunkiai susivaldančio mero bei konservatorių priešprieša tapo nepakeliama, susibūrė nauja dauguma, merą ir jo kraštiečius paliekant už borto. Šį laikotarpį be realios valdžios A.Kalnius vykusiai išnaudojo skriaudžiamo berniuko įvaizdžiui kurti. Į kadencijos pabaigą meras realią valdžią susigrąžino, tačiau beveik visi ketveri metai buvo išeikvoti intrigoms, barniams ir ambicijų demonstravimui.
„Duokite mums absoliučią valdžią ir mes Kretingos rajoną nublizginsime kaip deimantą“, – panašiai į tokį lozungą susivedė visa kraštiečių rinkiminė kampanija.
Žmonės patikėjo – pirmą kartą rajono meras išrinktas pirmame ture, o kraštiečiai gavo iki tol rajono taryboje neregėtą 11 mandatų paketą. Tačiau blizgesio nematyti. „Darbai, darbeliai“, – savo ataskaitos pristatymuose seniūnijų bendruomenėms dūsauja A.Kalnius ir vardina, ką per metus nuveikęs. Ir iš tiesų – viso labo darbeliai: gatvės paasfaltuotos, naujos komunikacijos paklotos, darželis paremontuotas. Kaip pas kokį ūkvedį.
Per liūtį nevalytų nuotekų nuleidimas į aplinką pristatomas, kaip genialus valdžios sprendimas, nors tokiu būdu anksčiau Kretingoje buvo gelbėtąsi ne kartą. Tiesa, kad ir kitų pradėtas, pagaliau Sporto centras pabaigtas.
Ir nesibaigiančios intrigos: senbuvių specialistų valymas, savų ir merui lojalių statymas į atlaisvintas vietas, visuomenės nuomonės ignoravimas, visokeriopas subinlaižių skatinimas ir kritikų persekiojimas.
Kas iš to, kad absoliučią valdžią gavęs meras jau po pirmų metų pasirodė mažai kam tikęs – būtų rinkimai jau po mėnesio, nemažai žmonių vėl balsuotų už A.Kalnių, nes šiuo metu daugiau nėra už ką.
Politiniais lyderiais paprastai išaugama būnant valdžios struktūrose. Retai kada tokie iškyla iš pačios visuomenės. Pernelyg aktyvų gyventoją dažniausiai ima tramdyti aplinkiniai. „Baik, ką čia durniuoji? Ar tau labiausiai reikia?“, – šitaip masės gesina prasiveržusią atskiro žmogaus iniciatyvą.
Todėl realiausia lyderių kalvė yra savivaldybės administracija ir taryba. Administracijoje labiau galvą pakėlusiam, per ją pirmiausia ir užvožiama – vadovas už save protingesnių nemėgsta, juolab, girdint kitiems. Taryboje buldozeriui paprieštarauti galima tik būnant opozicijoje.
Tačiau Kretingoje opozicija – valdžiai švelni, lyg murkiantis kačiukas. Vienas nuolat tyli, kitas prieš vėją bijo pūsti. O kai kažkuris valdžiai kimba į atlapus – likusieji išsislapsto po kampus, stebėdami, kas bus toliau. Tuomet ir valdantiesiems drąsiau tą vienintelį mušti, kai aplinkui – tik stebėtojai. Taip opozicijai ramiai murkiant net nepastebima, kaip praėjusiame tarybos posėdyje, tarybos nariu nebūdamas meras teikia balsavimui savo paties pasiūlytą pataisą. Ir visa taryba nė necyptelėjusi balsuoja.
Kuris iš opozicijos šiandien mero rinkimuose galėtų mesti iššūkį A.Kalniui? Ar Violeta Turauskaitė, kuri pasiruošusi iš Kretingos pabėgti į Seimą ir būdama opozicijos lyderė valdžiai bevelija pataikauti? Merui nepatogius klausimus užduoti nebijantis ir drąsiai jam prieštaraujantis Giedrius Petreikis? Bet jam dar trūksta politinės patirties ir autoriteto. O gal užpečkyje pasislėpusi Jolita Vaickienė? Ar konservatorių skyriui vadovaujantis, tačiau viešoje erdvėje beveik nepastebimas Dovydas Bajoras?
Gal būsimas rajono meras tūno privačiame versle? Sėkmingą įmonę sukūręs doras kretingiškis galėtų mėginti pagelbėti ir visam rajonui. Tačiau tokie dažniausiai nedrįsta pakelti galvos.
Partijų skyrių užduotis yra būsimus lyderius atrasti, juos parodyti, padrąsinti, įkalbėti. Jei į partijas susibūrusiems aktyvesniems kretingiškiams iš tiesų rūpi rajono ateitis.

 550 peržiūrų (-a)

89% LikesVS
11% Dislikes

Parašykite komentarą

TAIP PAT SKAITYKITE