JAV prezidentui Joe Bidenui apsisprendus nebesiekti antrosios kadencijos, rinkimų kampaniją pradėjo jo palaikymo sulaukusi viceprezidentė Kamala Harris. Liberalios demokratijos karo apaštalai už Atlanto ir Lietuvoje lengviau atsikvėpė, mat tikimasi, jog rinkimai Amerikoje vyks teisingiau. Stebint Lietuvos sisteminę žiniasklaidą, susidaro įspūdis, jog Donaldo Trumpo net neliko tarp kandidatų.
Karas daug kam naudingas. Ne tik Mordoro valdovui Rytuose, bet ir save laikantiems demokratais. Rutina tapę įvykiai kovos lauke Ukrainoje – puiki proga pagerinti gyvenimą iš kasmet gausėjančių gynybos biudžetų. Posakis „Kam karas, o kam brangi mama“ reiškia, kad visada atsiras žmonių, kuriems taika bus kančia, o karas – palaima. Lemiamas lūžis politikų psichikoje jau įvyko. Kaip ir medicininių kaukių dėvėjimas prieš 3 metus, taip ir šiandien – „augantys kariniai poreikiai“ – tas pat „naujas normalumas“.
Dabar gal lengviau atsakysime sau į klausimą, kodėl gimnazijos mažuose miesteliuose valstybei nebereikalingos, kodėl įvairios paslaugos regionuose traukiasi kaip koks mėšlungis. Visi tie valstybiniai „žingsniai“, siekiant esminių perkrovų regionuose, provincijos žmogaus gyvenimą ir toliau darys nepakeliamu. Visa tai turi savo prasmę ir tikslą. Taigi, dar viena sąmokslo teorija, neva Lietuvos kaimų teritorijos turi pavirsti pelkėmis ir poligonais, mažais žingsneliais pildosi.
Pastaruoju metu viešoje erdvėje galime rasti arti beprotybės „mokslinių“ pamąstymų, esą žmonės turi susitaikyti su raginimais keltis gyventi į labiau urbanizuotas teritorijas. Tai esą sąlygoja objektyvi būtinybė koncentruoti ir integruoti įvairias materialinės ir dvasinės veiklos formas bei rūšis.
Tačiau kuo čia dėti karai? Mes juk norime būti saugesni? Norime, kad mūsų neužpultų baisus priešas? Norime! Tada pirmyn! Kelkim užpakalius, ieškokime nekilnojamojo turto agento dabar, nes laisvus plotus paims valstybė ir čia įsteigs poligonus arba pelkes, o sodybos, klėčiai, pirtelės prie ežerėlio, visa privati nuosavybė bus lyg praeities sapnas.
Eikime prie karščiausių naujienų. Seimas rudens sesijoje greičiausiai pritars siūlymui steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose. Tačiau ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad šiais poligonais apsiriboti nereikėtų. Ministras neatmeta, kad ateityje bus svarstoma ir apie didesnio poligono steigimą, kuriame galėtų treniruotis brigada.
Kokie argumentai? Intensyvi Lietuvos kariuomenės modernizacija, nauji kariniai vienetai, technika ir ginkluotė, išaugęs Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičius, turimų karinių objektų užimtumas, perkrova reikalauja naujos karių treniravimuisi reikalingos infrastruktūros.
Poligonų įkūrimui buvo atrinktos trys teritorijos Vakarų Lietuvoje – Kretingos, Šilalės ir Tauragės r. Kretingos rajone teritorijos buvo atsisakyta, nes ji neatitiko karinio poligono reikalavimų: joje daug gyventojų ir sodybų, kultūros paveldo objektų. Ar mes, kretingiškiai, apie tai ką nors žinojome, kad buvome atsidūrę per plauką nuo poligono? Ar visa tai žinojo, bet žmonėms nieko nesakė rajono valdžia? Ar tai galėjo būti tik Kasčiūno fantazija?
KAM pranešė, jog poligonai Vakarų Lietuvoje pasirinkti bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Įdomu tai, jog savivaldybių tame sąraše kažkodėl nėra?
Tuo tarpu Šilalėje ir Tauragėje valstybės žinion bus paimti žmonių sklypai. Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui bus atlyginta pinigais pagal rinkos vertę iš 4 proc. BVP karinio biudžeto. Tačiau Kretingos r. gyventojai neturėtų atsilaiduoti. Dabar likome 3-ioje vietoje, tačiau kai atsiras poreikis naujiems poligonams, būsime pirmoje vietoje. Kodėl?
Į šį klausimą atsakė Pezidentūra. „Mes turėsime ir tolesnes diskusijas su kitomis savivaldybėmis, nes mums ploto prasme reikės daug didesnio ploto poligonams, dar 15 ar 25 kilometrų, ir tikrai turėsime situacijas su vietos gyventojais, kai turėsime kalbėti ir apie namų valdų iškėlimą“, – antradienį LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ kalbėjo Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Toliau jis tęsė: „aš nekalbu apie Tauragę ir Šilalę, apie būsimas vietas“. Prezidento patarėjas teigė, kad didinant šauktinių ir rezervistų skaičių, atvykstant vis daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje karinės infrastruktūros poreikis tik augs, o tai reiškia ir papildomus nepatogumus vietos gyventojams. „Nauja realybė, tą irgi reikia visiems Lietuvoje suprasti, ne tik gyvenantiesiems tuose rajonuose, kur yra ar bus poligonai“, – sakė K. Budrys.
Tauragės ir Šilalės rajonų gyventojų ašaros ir aimanos Seimui neįdomios. Kelių šeimų tragedija – tik auka vardan Lietuvos. Svarbiau yra bendras indėlis į šalies saugumą. Būtina susiprasti ir užspausti bet kokias ašaras. Apeliuoti į Jono Avyžiaus sodybų tuštėjimo metą, jau ketvirtą ar penktą šalies istorijoje, esą neturime moralinės teisės, nes norime būti saugesni. Todėl iš anksto turime žinoti, kad bet kada gali šalia namų atsirasti poligonas. Turime būti pasiruošę bet kada susipakuoti daiktus ir kuo greičiau dingti į labiau urbanizuotas vietas, kur būsime prijungti prie centralizuotų vamzdžių, nebeteršime savo karvėmis atmosferos, o komunaliniai ūkiai ir energetikai galės lengviau ir geriau surinkti mokesčius.
Gerbiami Salantiškiai, poligonas buvo numatytas netoli jūsų namų. Ar dabar suprantate, kodėl gimnazija miestelyje valstybei nebereikalinga? O kas atsitiks, jeigu nesutiksime su tuo kas valstybės numatyta atlikti, kad būtume saugesni? Atsakymas yra. Vidaus reikalų ministerija kuria Jungtines specialiąsias pajėgas hibridinėms atakoms atremti. Šių pajėgų kūrimas inicijuojamas stiprinant pasirengimą atremti nekonvencines, hibridines ar kitas valstybės saugumui kylančias grėsmes.
Nieko neturėsime, bet būsime saugūs ir laimingi. Mūsų noras oriai gyventi bus laikomas hibridine ataka. Tačiau, jei norėsite poligonui atiduoti savo valdas, niekas už tai ačiū nepasakys, bet būsite statistinis nulis didelėje karo mašinoje.
O ką daryti ūkininkams? Atsakymas irgi yra. Tam ir yra paskirtas pelkių ministras, kuris dirba ne žemdirbiams, o tam, kad ūkininkauti neapsimokėtų. Sekite jo naratyvus ir būsite taip pat labai laimingi.
422 peržiūrų (-a)