Prie rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų kampanijos starto linijos jau išsirikiavo gausus kandidatų būrys.
Kaip seksis partijų sąrašuose įrašytiems daugiamandatininkams, priklausys nuo partijų pokyčio apklausų reitinguose, nuo augsiančio ar mažėsiančio sąrašų lyderių populiarumo. Iki spalio vidurio liko dar porą mėnesių, tad per tą laiką kas nors ką nors gali taip leptelėti, ar netikėtai slystelėti ant banano žievės, kad rinkėjų palankumas šių partijų atžvilgiu gali staigiai nudardėti žemyn. Arba priešingai, nestandartinis politiko elgesys kokio nors Lietuvai svarbaus įvykio metu jį, o kartu ir partijos sąrašą gali iškelti į reitingų padanges.
Viskas kiek aiškiau vienmandatėse apygardose, kur balsuojama už konkrečius kandidatus, o partijos, kurioms jie atstovauja, tarnauja tik kaip politinis fonas. Dažniausiai vienmandatėse apygardose partijos kandidatais iškelia vietos politikus, apie kuriuos rinkėjai jau iš anksčiau yra susidarę savo nuomonę, kurią pakeisti per kelis mėnesius yra sudėtinga, jei neįmanoma.
Iš ko rinksis kretingiškiai? Didžioji rajono dalis priklauso Kuršo apygardai, kurioje siekį veržtis į Seimą kol kas pareiškė 7 kandidatai iš kurių šeši – partijų atstovai.
Septintoji – pati save išsikėlusi Justė Stonkutė, nors dėl to kyla pagrįstų abejonių. Dar prieš sudarant vienmandatininkų sąrašus buvo kalbų, kad jos kandidatavimu į Seimą buvo labai suinteresuotas mūsų rajone valdančiąją daugumą sudarantis politinis komitetas „Kretingos kraštas“. Buvo girdėti, kad ne be Kretingos mero Antano Kalniaus pastangų, Skuodo rajono valstiečių žaliųjų sąjungos skyrius Kuršo apygardoje kretingiškę J.Stonkutę bruko kandidate nuo savo partijos.
Nauda buvo akivaizdi – už kandidatę nuo partijos nereikia mokėti privalomo užstato ir rinkti apygardos gyventojų parašus. Tačiau šis planas nepaėjo, nes tam kelias buvo užkirstas valstiečių partijos vadovybėje. Nevaisingos buvo A.Kalniaus derybos su Kuršo apygardoje kandidatų ieškojusiais kitų partijų vadovais. Todėl nieko kito neliko, kaip J.Stonkutę į rinkimus stumti kaip save išsikėlusią kandidatę su visomis papildomomis procedūromis.
Galima teigti, kad Kuršo apygardoje rinkimų dieną įvyks kitus savivaldos rinkimus prognozuojanti gyventojų apklausa. Neabejotinai „Kretingos krašto“ ir mero A.Kalniaus visokeriopai remiama J.Stonkutė tiesiogiai susirems su rajono tarybos opozicijos lydere, šiuo metu politinio populiarumo bangos nešamos socialdemokratų partijos atstove Violeta Turauskaite.
Tačiau abiejų kandidačių jėgos vargu ar lygios. Politikos naujokei trūks rinkėjų paramos Skuodo rajono rinkiminėse apylinkėse, kurių gyventojams J.Stonkutės pavardė nieko nesako. O V.Turauskaitė kaimyniniame rajone turėtų susižerti socialdemokratams simpatizuojančių balsus.
Be to, savivaldybės administracijai vadovavusi ir dabar aktyviai rajono politikoje besireiškianti V.Turauskaitė turi daugiau šansų ir Kretingos rajono rinkiminėse apylinkėse. Rinkėjai turėtų įvertinti, kad balsuodami už tam tikrą kandidatą, jie politiką siunčia į Seimą leisti įstatymų ir ginti Kretingos rajono gyventojų interesus. Ilgą laiką savivaldoje dirbančios V.Turauskaitės kompetencijos šiuose reikaluose yra pakankamos.
Kitas klausimas – ar šioje principinėje dvikovoje numanomos persvaros V.Turauskaitei pakaks patekti į antrą turą? Neabejotinas kretingiškių simpatijas pelnęs lyderis yra sėkmingai vadovavimą ligoninei perėmęs Romaldas Sakalauskas. Juo labiau, kad ir demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ praeinančioje Seimo kadencijoje išvengė neigiamo šleifo.
Tačiau populiarumas tarp kretingiškių R.Sakalauskui ir gali pakišti koją. Ar rajono gyventojai norės gabų ligoninės vadovą savo balsais išsiųsti į Vilnių? O kas ligoninei vadovauti ateitų vietoj jo? Šie klausimai žmones mažiau jaudintų po ketverių metų, kai ligoninės darbas bus baigtas styguoti. Tuomet Seimo nario mandatas R.Sakalauskui galėtų tapti, kaip kretingiškių padėka.
Be to, nuo R.Sakalausko rinkėjų balsus gnybs kitas gydytojas, buvęs Sveikatos apsaugos ministras, pagrindinės šalyje Santaros ligoninės vadovas trečios kadencijos Seime siekiantis Antanas Vinkus. Nepaisant to, kad yra vis dar ganėtinai žvalus, jo amžius jau anksčiau rinkėjams badė akis.
Prieš šiuos rinkimus jam savotišką akibrokštą pakišo dėl savo užsispyrimo demokratų partijos viršūnių kritikos susilaukęs, o vėliau vis vien iš JAV prezidento rinkimų pasitraukęs Joe Bidenas, kuris tarsi parodė pavyzdį, kaip privalėtų elgtis tokio amžiaus sulaukę politikai. O A.Vinkus už J.Bideną jaunesnis tik kiek daugiau nei mėnesiu.
Didžiausią politinį svorį yra sukaupusi konservatorių kandidatė, pareigas einanti Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek. Viena iš savivaldą kuruojančios ministerijos vadovių darbui Seime būtų pasiruošusi bene geriausiai iš visų likusių kandidatų.
Tačiau ar tai įvertins kretingiškiai, kuriems Agneta yra visiškai nežinoma ateivė iš Vilniaus. Negana to, jai kojas pančioja per šią kadenciją gerokai smuktelėjęs politinis šios partijos prestižas.
Apskritai, manyčiau, kad po vienmandates apygardas klajojantys politiniai legionieriai iškraipo Seimo rinkimų esmę. Vienmandatėse apygardose dėl Seimo nario mandato privalėtų varžytis tik tų apygardų gyventojai, čia gyvenamąją vietą deklaravę ne mėnesį, o keletą metų.
Ar vienmandačių apygardų paskirtis nėra, kad Seime būtų užtikrintas visų regionų atstovų dalyvavimas įstatymų leidžiamojoje valdžioje? Kad vienmandatėse apygardose vietos gyventojų išrinktas politikas būtų tiesioginis jų atstovas Seime, kaip savo penkis pirštus pažįstantis savivaldybės bėdas ir gyventojų rūpesčius.
Dabar gi, vienmandatėse apygardose varžantis svetur gyvenantiems partijų pasiuntiniams, teoriškai gali atsitikti taip, kad koks nors regionas iš viso gali likti be jame gyvenančio politiko Seime.
Todėl nežinia, ką galvoja ir ko tikisi į Kretingoje vyksiančius Seimo rinkimus Valdą Rupšį siunčianti partija „Nemuno aušra“, ar Kuršo apygardoje kandidatu rajone negirdėtą Dovilą Petkų keliantys „valstiečiai“?
Kaip jiems seksis Kretingoje, kur žmonėms jie pirmiausia turės prisistatyti.
747 peržiūrų (-a)