Rajono klestėjimas priklauso ne tik nuo idėjų

Kretingos, kaip ir kiekvieno rajono ar miesto gerovė ir plėtra priklauso nuo savivaldybę valdančių politikų idėjų.
Suklestėti gali kiekvienas šalies miestelis nepriklausomai nuo jo dydžio. Viskas atsiremia netgi ne į pinigus. Jų galima pritraukti savo projektu sudominus Lietuvos vyriausybę ar privačius finansuotojus. Parengus tinkamą projektą yra galimybė lėšų pasisemti iš Europos Sąjungos aruodo. Geram ir ateityje pelną duosiančiam sumanymui reikiamų pinigų, pagaliau, galima pasiskolinti iš bankų.
Svarbu yra idėja. Realiai įvykdomas planas, kaip pakeisti miesto ar seniūnijos centro infrastruktūrą, kokius objektus statyti, kad rajonas taptų patrauklus ne tik vietos gyventojams, bet ir pritrauktų pinigus čia paliekančius svečius. Kuo rajone labiau plėsis rinka, atsiras daugiau čia pinigus norinčių išleisti žmonių, tuo gausės privačių investitorių gretos, kurie būtent čia sieks plėsti paslaugų, pramogų ir prekybos sferą.
Kretinga, regis, turi tai, kas traukia investuotojus. Sąlyginai netoli yra Baltijos jūra. Ypač vasaros sezono metu per rajoną link jos važiuoja virtinės mašinų. Lieka jų vairuotojus ar keleivius privilioti pakelėje įsikūrusiu patraukliu objektu, sugundyti nusukti nuo kelio, kad patirtų unikalią pramogą, paragautų dar negirdėtų patiekalų, išvystų originalų muziejų.
Svarbu, kad rajonas turi pagrindinę sėkmei reikalingą sąlygą – per metus Kretingos rajono keliais link Palangos pravažiuoja šimtai tūkstančių žmonių. Tereikia tik juos pakeliui sudominti. Tačiau rimtų investitorių, kurie sugebėtų pakeisti rajono veidą, Kretingoje iki šiol nematyt. Vien tik atliekų degintojai ir aplinkai pavojų galinčio sukelti produkto gamintojai.
Pagrindinė tokio reiškinio priežastis – Kretingą valdančių politikų idėjų stoka. Nėra idėjų, nėra ir naujovių.
Prieš penkerius metus savivaldybės administracijos direktore patapusi Jolanta Girdvainė, kuri ir dabar taryboje griežia pirmu smuiku ir prireikus pavaduoja merą, stadione ant suoliuko vykusioje spaudos konferencijoje gyrėsi savivaldybėje sukurta inovacine grupe, kuri siūlys idėjas Kretingos kraštui.
Visiška paslaptimi buvo, kas šią mistinę grupę sudarė. Pagaliau, kur šios grupės pasiūlymai? Kas per pastaruosius penkerius metus Kretingoje pakito iš esmės? Kokie pokyčiai turizmo plėtrą deklaruojančiame rajone sąlygoja turistų ar nuolatinių gyventojų gausėjimą? Ar šiuos uždavinius sprendžia vos ne dešimt metų statytas Sporto centras su baseinu? Net ir sumanymas jį statyti priklausė prieš tai buvusiai rajono valdžiai.
Sutikite, pastatų renovavimo, lietaus kanalizacijų įrengimo ir gatvių asfaltavimo čia nebepakanka. Vien tik sutvarkytomis gatvėmis mes galėtume pasigirti nebent prieš Rusijos miestus. Tačiau kartkartėms fantazijai net ir išgimdžius kokią idėją, reikia dar turėti ryžto, valios, o gal ir kompetencijos ją realizuoti.
Šią kadenciją valdančiosios daugumos branduolį sudarantys „kraštiečiai“ su A.Kalniumi priešakyje prieš penkerius metus siūlė statyti naują savivaldybės administracijos pastatą, į kurį, pardavus kitus savivaldybei priklausančius statinius, buvo žadama sukelti visus po miestą išbarstytus skyrius.
Geras, racionalus sumanymas. Per eilę metų projektas atsipirktų taupant dabar esamų pastatų išlaikymui švaistomas lėšas. Tačiau kurį laiką vis apie tai pasvarstant, idėja numirė net nepriartėjusi bent jau prie projektavimo apmatų. Taip ir liko neišsiaiškinta, nei kokio pastato reikėtų, nei jį pastačius kiek lėšų būtų taupoma.
Kitas valdžios užmojis buvo rekonstruoti Rotušės aikštę, o kad ji realiai neliktų prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštele, aikštėje atstatyti čia kadaise buvusios rotušės pastatą. Išties ambicingas projektas, galėjęs papuošti, įprasminti ir reprezentuoti Kretingos centrinę dalį.
Ši idėja buvo stumta bene toliausiai – aikštės rekonstrukcijos ir rotušės atstatymo tema buvo net organizuota nepigiai kainavusi konferencija. Ir… viskas pasimirė. Aikštė, kokia buvo, tokia ir stovi iki šiol. Apie rotušę kartais prabusdamas meras vis dar garsiai pasvaičioja, bet ne daugiau.
Aikštė aikšte, bet mintis į geriau matomą jos vietą perkelti miesto įkūrėjo J.K.Chodkevičiaus paminklą, atrodė, buvo visai reali. Dabar, gi, šis paminklas yra užgožtas medžių ir svečių dažnai net nepastebimas. Įveikti tokią užduoti miesto biudžete pinigų turėjo užtekti. Tačiau pritrūko noro. O gal kvapo. Užtat rajono valdžiai valios, ryžto ir pinigų pakanka už 200 tūkst. eurų pertvarkyti savivaldybės posėdžių salę.
Kažin, ar verta prisiminti miesto stadioną, kuriame prieš penkerius metus tuometis vicemeras D.Samalius žadėjo, kad jis bus rekonstruotas dar praėjusios kadencijos metu. Valdžioje nebėra D.Samaliaus, iki šiol dar nėra ir naujo stadiono. Užtat ir tą kartą, ir dabar meru dirba šaunusis šaulys A.Kalnius, o stadionas pavadintas Kretingos šaulių vardu.
Atrodytų akivaizdu, kad rajoną patraukliu darytų tie objektai, kurių nėra aplinkui. Kurių neįstengia įgyvendinti ta pati Palanga. Vandens pramogų parkas, atrakcionų miestelis, Lietuvą atvaizduojantis miniatiūrų parkas, vienintelė Vakarų Lietuvoje galinti būti observatorija, žiemos sezono metu veikianti čiuožykla. Tokie projektai garsintų Kretingos vardą ir trauktų čia žmones, o paskui juos – ir verslus.
Tam reikia intensyvaus visos savivaldybės darbo, projektų rašymo, įtikinėjimo Vilniuje, investitorių paieškos. Ir užsidegimo, azarto siekiant užsibrėžto tikslo.
Tačiau tokios idėjos ne šios Kretingos rajono valdžios pečiams. Dabartiniai valdantieji geba tik už 100 tūkst eurų pertvarą Sporto centre pastatyti, Salantuose autobusų stotelę įstiklinti, vaikų darželį paremontuoti ir gatvę išasfaltuoti.
Dėl svarbesnių projektų rajono vadovai mėnesių mėnesiais diskutuoja rimtais veidais, sau bijodami pripažinti, kad tai – paprasčiausi plepalai.

 597 peržiūrų (-a)