Prieš kelias savaites praūžus audrai, kai vėtra išvartė šimtamečius medžius, o dauguma gyventojų liko be elektros, pradėta kalbėti apie tai, kaip pasiruošti tokioms ekstremalioms situacijoms, nes klimatas esą kinta, o stichijos tampa dažnai pasitaikančiu, daug nuostolių atnešančiu reiškiniu. Tačiau pavojingų medžių šalinimo tvarka gyventojams atrodo per daug sudėtinga.
Siaučiant audroms pavojingais tampa dideli ir seni medžiai, kurių lūžtančios šakos ar patys virsdami, pridaro didelių nuostolių ir gyventojams, ir elektros tiekėjams. Laiku juos pašalinus, nuostolių galėtų būti mažiau. Juo labiau tiek Aplinkos ministerija, tiek „Via Lietuva“, tiek energijos skirstymo operatoriai, po praėjusiais metais įvykusios nelaimės Vilkaviškio rajone, kai ant važiuojančių automobilių užgriuvo pakelėje stovintys medžiai, ragino juos pavojingose vietose iš anksto šalinti, jeigu jie iš tiesų kelia pavojų.
Pavojų keliantys uosiai
Kretingos r., Imbarės seniūnijoje, Kalnalio kaime, važiuojant keliu link šv. Lauryno bažnyčios, per kelis metrus nuo pastato, kuriame per rinkimus įsikuria balsavimo apylinkė, per 2020 m. kovą vykusią audrą įvyko avarija. Tuo metu lūžo pakelėje stovėjęs uosis ir nutraukė elektros laidus. Gyventojai elektros energijos neturėjo beveik 2 paras. Dar prieš kelis metus per audrą lūžęs klevas, į kurį trenkė žaibas, lūžo per pusę ir sugriovė bažnyčios varpine.
Šiuo metu šalia auga dar du iš išvaizdos pavojingais atrodantys uosiai, kurių šaknų sistema akivaizdžiai yra supuvusi ir iki naujos nelaimės trūksta tik geros audros su 20 metrų per sekundę vėjais. Tokių reiškinių keičiantis klimatui tikrai netrūksta, o artėjant šaltajam sezonui, jų tikimybė išlieka didelė.
Pavojingi uosiai yra privačios valdos teritorijoje. Jos savininkas kreipėsi į seniūniją, kad ši išduotų leidimą pavojingus medžius nupjauti. Tačiau susidūrė su problema. Įprasta probleminių medžių šalinimo privačiose valdose tvarka yra pasikeitusi ir ji, žmonių teigimu, pasirodė labiau nesuprantama negu iki šiol. Juo labiau klimato kaita ir meteorologinės tendencijos bei neseni atvejai visoje Lietuvoje, kai per audrą lūžo ir pastatus apgadino medžiai, reikalauja greitesnių ir paprastesnių sprendimų.
Sprendimus priima meras
Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskas paaiškino kokia šiuo metu yra galiojanti medžių šalinimo privačiose valdose tvarka. O ji prieš pusantrų metų yra pasikeitusi. Pirmiausia, ant jo, būtina užpildyti prašymą internetu. Nuoroda į specialią formą yra patalpinta seniūnijos tinklapyje. Tada seniūnija sudaro komisiją, kuri įvertina tokio augalo ar augalų būklę, po to rašomas raštas merui, kuris ir išduoda leidimą juos kirsti. „Tačiau dokumentus, remiantis gyventojo prašymu, paruošiame mes, apžiūrime tuos medžius, įvertiname jų būklę“, – sakė Imbarės seniūnas.
Anot jo, leidimai nupjauti pavojingus uosius šalia Kalnalio rinkimų apylinkės pastato buvo jau kartą išduotas, tačiau nustatytas terminas jau praėjo, o žmonės medžių nenusipjovė. Dabar esą yra nauja tvarka. Juo labiau, kad iki rugpjūčio 15 d. šalinti medžius neleidžia įstatymas. Dabar, pagal naują tvarką, jau reikalingas mero leidimas. „Tačiau prieš tai prašymą reiktų užpildyti internetu“, – aiškino seniūnas A.Turauskas, pridurdamas, jog jeigu medis yra pakankamai geros būklės komisija gali priimti sprendimą nesiūlyti jo kirsti.
„Jeigu medis dar žaliuoja, nedžiūsta, taip paprastai leidimas jį nukirsti neišduodamas. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos: ar medyje yra įsimetęs puvinys, ar džiūsta, užpuolė kenkėjai“, – kalbėjo seniūnas.
Medžių kirtimas biurokratizuotas?
Aplinkos ministerija taip pat nelabai linkusi lengva ranka suteikti leidimus privačiose valdose šalinti medžius. Nors pastarųjų metų patirtis sako: jeigu laiku būtų pašalinti pavojingi medžiai prie pastatų, nuostolių mastas būtų mažesnis. Pasak raštu gauto AM atsakymo, želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą norint privačioje žemėje kirsti medį ar krūmą ar intensyviai jį genėti, reikalingas specialus leidimas, kurį išduoda savivaldybė.
Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams. Taip pat įstatymas nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems. Taip pat nurodomos vietos, kuriose augantys želdiniai gali būti priskiriami saugotiniems, o jos dažniausiai siejamos su žemės naudojimo paskirtimi, kuri nurodoma konkretaus sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše.
Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, esą kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše. Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniems, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje.
Pasak nustatytos tvarkos žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.
Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.
Savivaldybėse tvarkos skiriasi
Pasak AM, želdynų įstatymas numato, jog dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles.
Įstatymas taip pat numato, kad leidimo kirsti želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant – kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.
Vertinant vizualiai iš tiesų Kalnalio uosiai, turėtų kelti pavojų, nes jie papuvę nuo šaknų, o viename iš jų susidarė nemaža drevė. Juo labiau, jog šalia augęs uosis 2020 metais jau buvo nukritęs ant laidų, o rinkimų apylinkės pastatas – vos už kelių metrų. Juo labiau stichijos šiame krašte – dažnas reiškinys, todėl pati probleminių medžių šalinimo tvarka gyventojams galėtų būti lankstesnė. Jei vizualiai atrodo, jog medis yra pavojingas gal užtektų informuoti institucijas dėl jų pašalinimo, pateikiant nuotraukas ar vaizdo medžiagą?
Deja, įstatymas taip pat numato, jog apsisaugoti tiek savo, tiek visuomeninį turtą nuo galimų stichijų žmonėms yra sudėtinga. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų. Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Visa žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti dar padidinta iki kelių kartų.
Gintaras Mikšiūnas
Autoriaus nuotrauka
300 peržiūrų (-a)