Ar žinote kur pigiausiai galima nusipirkti naujų automobilio padangų? Nė už ką neatspėsite – Kretingsodyje veikiančioje įmonėje „Žalioji aplinka“, kuri užsiima augalų sodinimu ir jų prekyba.
Prieš 9 metus šią bendrovę įsteigė Laimonas Žemaitis, kuris šią kadenciją yra Kretingos rajono tarybos narys ir Finansų bei inovacijų komiteto pirmininkas.
Tiesa, anot L.Žemaičio, dabar jo žmonos vadovaujama bendrovė veiklos nebevykdo, tačiau prieš 4 metus, kai jis dar nebuvo politiku, remiantis Rekvizitai.lt informacija, „Žaliosios aplinkos“ apyvarta siekė tarp 10 ir 20 tūkst. eurų.
Būtent 2020 metų pavasarį bendrovės direktorius L.Žemaitis išrašė dvi sąskaitas faktūras tame kaimynystėje gyvenančiam tarybos nariui Viliui Adomaičiui. Jei tikėti šiomis sąskaitoms, „Žalioji aplinka“ kovo 27 dieną V.Adomaičiui pardavė dvi vasarines automobilines padangas „Matador“ už 128 eurus ir 26 centus – už 64,13 euro už padangą.
Praėjus daugiau nei savaitei, balandžio 6 dieną V.Adomaitis iš tos pačios bendrovės pirko dar dvi padangas už tokią pačią kainą. Juk natūralu – automobilis yra su 4 ratais.
Abi sąskaitas faktūras, kaip ir priklauso, V.Adomaitis pristatė savivaldybės buhalterijai apmokėti ir susigrąžino sumokėtus pinigus, nes, kaip žinia, padangos reikalingos vykdant tarybos nario pareigas.
Kodėl padangų reikėjo ieškoti ne parduotuvėje, o augalų auginimu ir prekyba užsiimančioje įmonėje? V.Adomaitis atviras – L.Žemaičio paklausęs, kur jų galima rasti pigiau ir kaimynas pasiūlęs jam padėti.
Iš kur augalų prekyba užsiimančioje bendrovėje atsirado 4 naujos ir nereikalingos automobilinės padangos? L.Žemaitis aiškina, kad tuo metu vadovavo vienai įmonei, kuri buvo padangas prekiaujančios bendrovės „Autokamera“ nuolatinis klientas ir naudojosi didelėmis nuolaidomis.
V.Adomaičiui pasiteiravus pigesnių padangų, jis savo „Žaliajai aplinkai“ jas nupirko, o po to perpardavė kaimynui. L.Žemaitis neslėpė, kad kaip verslininkas, padangas jam pardavė kiek brangiau, negu pirkęs pats. Tačiau net ir su prekiautojo augalais pritaikytu antkainiu, anot V.Adomaičio, padangos buvusios apie 20 eurų pigesnės nei kitur. Suprask, taip sutaupęs apie 80 eurų.
O iš karto nepirkęs keturių, nes tokiam pirkiniui nebūtų pakakę tuomet rajono politikams mėnesiui skiriamų pinigų tarybos nario veiklai kompensuoti.
Įprasta, kad iš valdiškų pinigų ką nors pirkdami žmonės taip nesicackina ir negaišta laiko ieškodami, kur tą daiktą rasti bent kiek pigiau. Atrodytų, nuėjai į arčiausiai esančią parduotuvę, išsirinkai tinkamas padangas ir sumokėjai. Vis vien kiek sumokėjai, tiek iš savivaldybės ir susigrąžinsi.
Tačiau V.Adomaitis ne toks. „Ar jūs manote, kad jei tai biudžeto pinigai, jų nereikia taupyti?“, – šitaip man atšovė tarybos narys.
Todėl visiškai nesuprantama, kaip toks rajono biudžeto pinigus taupantis politikas šiemet gegužės 6 dieną Kretingos rajono švietimo centro paprašė iš savivaldybės biudžeto lėšų kompensuoti dvi nakvynes „Klaipėdos“ viešbutyje, kai to paties mėnesio 2 – 4 dienomis 5 gimnazistus lydėjo į Klaipėdos universitete vykusią respublikinę geografijos olimpiadą?
Juk savivaldybei gerokai pigiau būtų buvę tuos vaikus kartu su juos lydėjusiu mokytoju nakvynei iš Klaipėdos namo į Kretingą parvežti. Dabar gi vien V.Adomaičio dvi nakvynės prašmatniame viešbutyje ar tik ne porą šimtų eurų biudžetui kainavo.
Bet grįžkime prie padangų. Nors jų paprašęs V.Adomaitis savo kaimyno bendrovei tokią lengvą verslo gyslą atvėrė – imi padangas su nuolaida ir jas su antkainiu perparduodi, „Žalioji aplinka“ daugiau nė vienam tarybos nariui tokios paslaugos nebedarė. Net ir V.Adomaitis pigiau žieminių padangų pas L.Žemaitį nebeieškojo.
Norėdamas galutinai išsklaidyti bet kokias abejones V.Adomaitis kvietėsi pas save siūlydamas tas padangas parodyti, nes jos ir po ketverių eksploatacijos sezonų yra dar „gyvos“. Žadėjo jas nufotografuoti ir nuotraukas atsiųsti.
Bet aš gi V.Adomaičio ir L.Žemaičio pasakojimais tikiu. Negali juk kretingiškių pasitikėjimą pelnę politikai meluoti.
Lygiai taip pat, kaip nemelavo to paties politinio komiteto „Kretingos kraštas“ atstovas rajono meras Antanas Kalnius pasakodamas, kad, nepaisant susitarimo su draugais kartu vykti slidinėti į Prancūziją, jis, kaip tarybos narys, o ne meras, grynai tarybos reikalais, jau prasidėjus atostogoms, iš pat ryto vieno pažįstamo vežamas iš Kretingos lėkė į Lietuvos Lenkijos pasienį su kažkuo susitikti.
Po susitikimo ir, matyt, rajonui naudingo pokalbio, persėdo į vėliau pasienin atvažiavusių draugų automobilį ir tik tuomet išvyko link Prancūzijos.
O į Lenkijos pasienį jį atvežusiam, o po to į Kretingą turėjusiam grįžti pažįstamam Pelucmurgių kaime užpylė pilną baką degalų. Čekį pristatė savivaldybei, kad būtų kompensuotos išlaidos. Juk tarybos nario pareigas atliko.
Štai tokios su čekiukais susijusios „kraštiečių“ istorijos.
738 peržiūrų (-a)