Rugsėjo 22 dienos popietę Šukės kaimo bendruomenei ,,Naujoji Šukė“ buvo pristatytas projektas- „Judraus ir sveiko senėjimo žingsniai“ skirtas traumų prevencija 60+.
Projekto koordinatorė Simona Mikelkevičienė. Šiam projektui įgyvendinti skirtos lėšos iš sveikatos rėmimo specialiosios programos ir jau nupirkta 10 kilimėlių mankštai, 5 aerobiniai suoleliai, 10 šiaurietiškų lazdų.
Per pirmąjį susitikimą su bendruomene paskaitą apie griuvimo, kritimo traumas buityje, kaip išsirinkti tinkamą avalynę, kodėl svarbu vonioje saugiai susidėlioti daiktus, ar lova taip pat turėtų būti aukštesnė nei įprasta ir kitais patarimais dalinosi Kretingos rajono savivaldybės Sveikatos biuro sveikatos specialistė Virginija Mockutė.
Vyresnio amžiaus asmenų sėkmingas ir sveikas senėjimas aktuali tema, juk kas penktas Lietuvos gyventojas yra sulaukęs 60 ir daugiau metų. Deja, griuvimai laikomi vienu iš pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių sergamumą ir mirštamumą įtakojančių veiksnių. Ir nors griuvimai būdingi įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau vyresniame amžiuje griuvimų pasekmės rimtesnės: fiziniai sužalojimai, lūžiai, dėl kurių sumažėja savarankiškumas kasdienėje veikloje, didėja priklausomybė nuo kitų šeimos narių ar net mirštamumas.
Kokiai tikslinei asmenų grupei skirtas projektas ?
Kretingos rajono savivaldybėje gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių (5751 arba 15,32 proc.), tai reiškia, kad Kretingos miesto gyventojai senėja. Kaimo bendruomenės ,,Naujoji Šukė“ ir Vaineikių kaimo bendruomenės gyventojai, kurių amžius 60 ir vyresnių gyvena apie 85.
Pagrindinė senyvo amžiaus žmonių traumų priežastis – nukritimai. 2022 m. 118 atvejų ( 78 moterys, 40 vyrų). Ši problema savivaldybėje yra vis pasikartojanti. Atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad dažniausiai pagyvenę žmonės nukrenta ryte ir vakare. Krenta užkliuvę už kliūties, paslydę ant šlapių, slidžių grindų, praradę pusiausvyrą eidami lygiu pagrindu. Pagyvenusio amžiaus žmonių nuolat vartoja vaistus ir turi regėjimo sutrikimų, kaulų – raumenų sistemos problemų ir klausos sutrikimų. Patirtos traumos sukelia mirtinas komplikacijas. Dažniausiai pagyvenę žmonės nukrenta namų aplinkoje ( kambaryje, vonios patalpoje, koridoriuje, laiptų laiptinėje, virtuvėje). Nukritimų veiksniai yra vidiniai ir išoriniai. Išoriniai rizikos veiksniai yra nesaugi aplinka, netinkama apranga, pagalbinių priemonių stoka. Taip pat per mažai skiriama dėmesio mankštai, fizinio aktyvumo veikloms, kad ir pasivaikščiojimas. Daugiausia traumų ir nelaimingų atsitikimų, net 70 proc. sudaro buitinės traumos. Būtent todėl vyresnių 60+ sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija – svarbus visuomenės uždavinys.
Koks projekto poveikis ir nauda tikslinei grupei ?
Projekto tikslas – atrasti kuo daugiau patrauklių būdų, priemonių ir veiklos organizavimo formų, skatinančių būti atsakingiems ir atsargiems namuose, gatvėje ir gamtoje, didinti suvokimą apie nukritimų pavojų, to padarinius ir galimus prevencijos būdus. Fizinio aktyvumo įpročių formavimas ir įgūdžių stiprinimas bei priemonių taikymas mankštinantis.
Mankštos ir jėgos pratimai gali užkirsti kelią raumenų masės praradimui ir padidinti kaulų tankį senstant. Silpnumas ir prasta sveikata nėra vien tik senėjimo dalis. Gera savijauta ir gebėjimas funkciškai judėti didžiąja dalimi priklauso ir nuo mankštinimosi įpročių. Jėgos treniruotės vyresnio amžiaus žmonėms padės išlikti stipresniais, nepriklausomais, sudarys galimybę atlikti mėgstamas veiklas.
Lankstumas – tai maksimali sąnario amplitudė, kai nepatiriamas skausmas ar diskomfortas. Žmogui senstant raiščiai ir sausgyslės praranda elastingumą, todėl padidėja jų trūkimo grėsmė, ypač Achilo sausgyslės. Stuburo ir šonkaulių kremzlės bei raiščiai dažnai netenka elastingumo. Dėl šių pokyčių vyresnio amžiaus žmonių lankstumas mažėja. Sumažėjęs sąnarių mobilumas gali neigiamai veikti žmonių gebėjimą rūpintis savimi (pvz. nusiprausti, apsirengti). Be natūralių senatvinių pokyčių lankstumas taip pat mažėja dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo. Siekiant išlaikyti lankstumą, reikalinga nuolatinė fizinė veikla ir aktyvumas kasdieniame gyvenime. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų mažiausiai 2 kartus per savaitę po 30 minučių atlikti veiklas, palaikančias ir didinančias lankstumą. Sumažėjęs lankstumas neigiamai veikia laikyseną. Dėl to prastėja pusiausvyra, trumpėja raumenys bei gali atsirasti nugaros skausmai. Visa tai labai pablogina gyvenimo kokybę.
Kokie projekto uždaviniai?
Padėti atpažinti pavojus buityje ir įgusti jų išvengti. Ugdyti saugaus elgesio sampratą ir įgūdžius. Mokyti kaip vengti pavojų, kaip padėti sau ir kitiems. Susipažinti su tarnybomis, teikiančiomis neatidėliotiną pagalbą įvykus nelaimei, žinoti pagalbos telefonų numerius.
Kokie numatomi projekto įgyvendinimo metodai ?
Vyresniame amžiuje tipiškai sumažėja fizinis aktyvumas, dėl to prarandama jėga ir sutrinka pusiausvyra, atsiranda kūno siūbavimas, susilpnėja skeleto ir raumenų sistema. Amžius ir raumenų jėga – glaudžiai tarpusavyje susiję. Senstant, ypač po 50-ties metų, raumenų masė mažėja. Sulaukus 70-ties metų, kasmet sumažėja po 1 proc. raumenų masės. Raumenų masė nuo 30-ties iki 80-ties metų apytikriai sumažėja 33 proc. Sumažėjus raumenų jėgai suprastėja eisena, pusiausvyra, todėl padidėja griuvimų rizika. Siekiant išvengti judėjimo funkcijos bei savarankiškumo sutrikdymo, svarbu nuolat stiprinti raumenis. Dėl tokių kūno pokyčių senjorai tampa labiau pažeidžiami. Tyrimais įrodyta, kad tos fizinių pratimų rūšys, kuriomis lavinama ir pusiausvyra, turi įtakos kritimų sumažėjimui.
Iš projekto lėšų bendruomenė įsigijo 10 porų šiaurietiškam ėjimui skirtų lazdų, kuriomis ne tik lengviau eiti spartesniu žingsniu, bet ir šiaurietiškas ėjimas yra viena iš paprasčiausių fizinio aktyvumo rūšių, tinkanti absoliučiai visiems ir bet kokiame amžiuje net ir turintiems įvairiausių sveikatos sutrikimų. Atrodytų, viskas paprasta, paimk dvi lazdeles ir eik. Bet ar tikrai taip. Pasivaikščiojimas turi daug pliusų, nes padeda pagerinti sveikatą reguliarių treniruočių metu. Tai tikrai daro gerą įtaką deguonies apykaitai kūno audiniuose, stimuliuoja smegenų veiklą, pagreitina medžiagų apykaitą ir stiprina raumenis. Treniruotės su lazdomis turi tas pačias naudingas savybes, tačiau papildomai sudegina 20-40 proc. daugiau kalorijų, palyginti su įprastu pasivaikščiojimu. Vaikščiojant lazdomis įtraukiamos visos raumenų grupės, įskaitant ir viršutinės kūno dalies raumenų grupes, o tai neįvyksta tik vaikštant greitu žingsniu be lazdų.
Ar numatomas projekto tęstinumas ?
Pagyvenusių žmonių informavimui, švietimui ir saugaus elgesio mokymui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Siekiant vykdyti efektyvią griuvimų prevenciją, svarbu atkreipti dėmesį į galimas kliūtis, tokias kaip: nepakankamos žinios, nepalaikomos galimų prevencinių priemonių nuostatos, kliūtys saugios aplinkos kūrimui, nepakankama socialinė parama, resursų bendruomenėje stoka. Programa bus efektyvi, jei vyresnio amžiaus žmonių švietimas bus reguliarus. Žinios apie traumų prevenciją turėtų būti atnaujinamos kasmet, nes informacija pamirštama.
Organizatorių nuotr.
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė.
496 peržiūrų (-a)