Rugsėjo 26 d. Kretingos rajono savivaldybės taryba svarstys, ar pritarti projekto „Dirbtinio intelekto ir elektroninių sutikimų skaitmeninių sprendimų diegimas Jonavos, Biržų ir Kretingos rajonų sveikatos priežiūros įstaigose“ įgyvendinimui. Šio projekto vertė siekia 429 100 eurų, kurių finansavimas būtų užtikrintas iš Europos Sąjungos paramos fondų, tačiau savivaldybėms teks padengti tam tikras papildomas išlaidas, kurios nėra tinkamos finansuoti. Nors projektas yra orientuotas į sveikatos sektoriaus skaitmenizaciją ir modernizavimą, svarbu išsamiai išanalizuoti, ar jis tikrai atitinka Kretingos rajono poreikius ir ar investicijos bus tvarios ilgalaikėje perspektyvoje.
Pagrindinis šio projekto tikslas – įdiegti dirbtinio intelekto sprendimus ir elektroninių sutikimų sistemas, kurios leistų automatizuoti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas Kretingos, Jonavos ir Biržų rajonų ligoninėse. Vienas iš akcentuojamų sprendimų – dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis konsultantas (angl. chatbot), galintis ne tik teikti informaciją pacientams, bet ir realiu laiku versti tekstus į kitą kalbą. Be to, numatoma skaitmenizuoti pacientų sutikimus, taip sumažinant popierinių dokumentų naudojimą ir pagerinant duomenų valdymą.
Tarybos sprendimu siekiama užtikrinti, kad projektas būtų sklandžiai įgyvendintas, numatant netinkamų finansuoti, bet būtinybę turinčių išlaidų padengimą iš savivaldybės biudžeto. Projekto pradžia planuojama 2024 m. gruodžio mėn., o jo trukmė – 16 mėnesių. Tikimasi, kad šie modernūs sprendimai palengvins sveikatos priežiūros įstaigų darbą ir pagerins paslaugų kokybę.
Kyla pagrįstų klausimų, ar visi projekte numatyti sprendimai yra tinkami Kretingos rajonui. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių siūlomų sprendimų – dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis chatbot’as, kuris galės padėti pacientams bendrauti skirtingomis kalbomis. Nors tai atrodo modernus ir inovatyvus sprendimas, kyla abejonių, ar Kretingos sveikatos priežiūros įstaigos tikrai susiduria su didele problema dėl kalbos barjero. Dauguma rajono gyventojų kalba lietuviškai, o ne lietuviškai kalbančių pacientų dalis gali būti per maža, kad tokia priemonė būtų ekonomiškai naudinga. Tad, ar šis chatbot’as išties spręs realią problemą, ar tai tik būdas „modernizuotis“ be realaus poreikio?
Taip pat reikia įvertinti, ar siūlomi skaitmeniniai sprendimai, pavyzdžiui, elektroninių sutikimų sistema, bus veiksmingi praktikoje. Sveikatos priežiūros įstaigose dažnai kyla iššūkių dėl duomenų apsaugos, tad kiek patikimai šie duomenys bus saugomi ir ar pacientai bus linkę naudotis šia sistema? Panašūs projektai kitose savivaldybėse ne visada pasiekia norimus rezultatus dėl sunkumų įgyvendinimo fazėje. Technologiniai pokyčiai sveikatos sektoriuje dažnai būna sudėtingi ir reikalauja papildomų darbuotojų mokymų bei ilgalaikės priežiūros, kas vėlgi gali sukelti papildomų išlaidų.
Projekte numatoma pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, sumažinant biurokratiją ir paspartinant informacijos apdorojimą, tačiau nėra aiškiai įvertinta, kaip šie pokyčiai paveiks kasdienius gydymo procesus ir ar jie tikrai pagerins pacientų aptarnavimą. Pavyzdžiui, ar sveikatos priežiūros įstaigos yra tinkamai pasirengusios šiam perėjimui? Ar bus investuojama ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojų mokymus, kad jie galėtų tinkamai naudotis naujomis sistemomis?
Taip pat svarbu įvertinti, ar ši modernizacija bus iš tiesų tvari. Technologinės inovacijos greitai keičiasi, o tai reiškia, kad jau po kelerių metų šie sprendimai gali pasenti. Todėl svarbu užtikrinti, kad investuojant į šiuos skaitmeninius sprendimus, būtų apgalvoti ilgalaikiai palaikymo ir atnaujinimo planai, kad sistema veiktų sklandžiai ir po pradinio diegimo etapo.
278 peržiūrų (-a)