Kodėl žmonės skundžiasi, jog dažnai šąla kojos? Priežastys gali būti kelios
Nors ir rūpinamės savo kojomis: visada mūvime kokybiškas, šiltas kojines, o kartais net keliais skluoksniais, dėvime tinkančius ir šiltus batus, bet jaučiamės lyg būtume basi ant ledo. Nepaisant to kiek ir kokių šiltų apavų ar šlepečių turime savo kolekcijose, kojos vis viena yra „ledinės“? Kokios priežastys?
Kas tie provokatoriai ?
Vegetacinė kraujagyslių distonija. Ji pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, panikos priepuoliais, padidėjusiu nervingumu, jautrumu, širdies ritmo sutrikimais. Visa tai siejama su kraujagyslių darbu, kadangi sutrinka jų išsiplėtimo ir susitraukimo tvarka, dėl ko blogėja kraujotaka.
Dažni kraujospūdžio šuoliai kai kraujo spaudimas pakyla ar nukrenta, kenčia ir mūsų galūnės. Sutrikęs kraujagyslių sistemos darbas – viena dažniausių priežasčių, kodėl mums taip šalta. Kraujagyslės gali susiaurėti ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nuovargio ar streso, sėdimo darbo. Sėdėjimą mokslininkai prilygina rūkymui. Natūralu, jog jei nejudame, o tik sėdime, tuomet kenkiame ir savo laikysenai, kenčiame nugaros skausmus, sutrinka kraujotaka kojų srityje. Patariama daryti pertraukėles, prasimankštinti ir jokiu būdu nekryžiuoti kojų.
Antinksčių nuovargis
Dar viena priežastis – šąlančių galūnių, ypač kojų, nuolatinis stresas, o dėl šios būklės antinksčiai vieną dieną ima ir pavargsta. Kai žūsta 90 proc. antinksčių, o taip būna, medicina šią ligą vadina Adisono liga – tai lėtinis antinksčių nepakankamumas. Esant šiai ligai organizme sumažėja natrio, nukrenta kraujo spaudimas, žmogui nuolat silpna, jo odos atspalvis tampa bronzinis.
Vis daugiau sveikata susirūpinusių asmenų bando laikytis ketogeninės mitybos principų, kai atsisakoma angliavandenių ir vartojami baltymai, riebalai, daržovės. Tačiau pradėjus praktikuoti ketogeninę mitybą organizmas pagaliau gauna progą atsikratyti vandens pertekliaus, o su vandeniu pasišalina ir natris, ir kiti mikroelementai.
Jeigu kraujo spaudimas žemokas, tikimybė, kad šals kojos, didelė, nes tam, kad audiniai būtų sušildyti, kraujotaka turi būti pakankamai intensyvi. Natrio pradeda trūkti ir kai mityboje vyrauja angliavandeniai, valgoma per mažai tikro maisto, nes perkame paruoštus, atšaldytus, perdirbtus produktus, kuriuose nieko vertingo organizmas neberanda.
Sutrikusi skydliaukės veikla – hipotirozė
Kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, organizmui neužtenka energijos savęs sušildymui: sulėtėja pulsas, nukrinta kūno temperatūra, pradeda šalti rankos ir kojos. Susilpnėjusi skydliaukės veikla – klasikinė situacija, kodėl šąla kojos. Čia svarbų vaidmenį atlieka dviejų elementų trūkumas: organizme per mažai jodo ir seleno. Selenas reikalingas, kad neaktyvūs skydliaukės hormonai taptų aktyvūs – organizmui neužtenka energijos savęs sušildyti. Selenas svarbus ir sergant Hašimoto liga – tai skydliaukės autoimuninis uždegimas. Kojos dažniau šąla moterims, nes moterų skydliaukės funkcija susilpnėja greičiau negu vyrų.
Diabetinė neuropatija
Tikimybė, jog šąlančias kojas kęsime, jei užklups Diabetinė neuropatija, kuri prasideda tada, kai žmogus valgo per daug cukraus. Jeigu kraujyje jo per daug, perteklinis cukrus jungiasi su kraujyje esančiais baltymais arba riebalais ir sudaro lipnų kompleksą, kuris prisikabina prie kraujagyslių sienelių ir jas pažeidžia. Prasideda uždegimas ir pamažu kraujagyslių sienelės storėja, o galiausiai pro jas kraujas nebeprateka. Nukenčia ir mūsų nervų aprūpinimas krauju, o kai tai įvyksta, nervai žūsta. Kadangi kojos silpnai aprūpinamos krauju, tad jos nuolat būna šaltos.
Cinko trūkumas
Jei organizme cinko per mažai, nereikėtų stebėtis, kad šąla kojos. Cinkas labai svarbus smegenų darbui, simpatinei nervų sistemai, jis padeda antinksčiams, reguliuoja nervų sistemos pusiausvyrą. Cinko galime gauti valgydami raudoną mėsą, grūdus, riešutas, ankštines daržovės, kiaušinius, mieles, kepenis.
Geležies trūkumas
Kojos gali šalti ir tada, jei mažakraujystė, anemija. Kodėl trūksta geležies: gal dėl to, kad valgome netinkamą maistą, o galbūt dėl skrandžio rūgšties trūkumo? Geležies atsargas paprasčiausiai galime papildyti valgydami normalų maistą, o ne gerdami papildus. Ko nesunku gauti su maistu, tai geležies. Pavyzdžiui, liesą mėsą su įvairiomis daržovėmis – pomidorais, morkomis, burokėliais, špinatais. Daug geležies yra ir kiaušinių tryniuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose, melionuose, riebioje žuvyje.
Į racioną įtraukime produktų, kuriuose gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų, stiprinančių smulkiąsias kraujagysles. Stenkimės valgyti daugiau apelsinų, kivių, juodųjų serbentų. Juose gausu vitamino C, kuris reguliuoja kraujo krešumą ir didina audinių tamprumą
Kapiliarų sieneles taip pat stiprina riešutai ir moliūgų sėklos, saulėgrąžos, daiginti grūdai. Mėsa, kiaušiniai, nesmulkintų grūdų duona, grikių kruopos, pupos organizmui teikia vitamino PP, reguliuojančio nervinę įtampą.
Kartais pavalgius nukrenta kūno temperatūra, o pirmiausia dėl to nukenčia rankos ir kojos. Pavalgius skrandis intensyviai dirba, todėl organizmas maistui virškinti siunčia daugiau kraujo. Todėl geriau valgyti dažnai ir po truputį.
Jeigu žmogus sveikas, kraujas pasiskirsto visur – krauju efektyviai aprūpinamas visas organizmas. Jeigu yra mažakraujystė, organizmas priverstas pasirinkti: arba ten, kur gyvybiškai svarbu, arba visur po truputį. Ką jis padaro? Jis daugiau kraujo palieka tam, kam gyvybiškai svarbu, t. y. mūsų vidaus organams, o kojose kraujo pradeda trūkti. Beje, šąla ne tik kojos, bet ir rankos.
Kaip sušilti?
Prasimankštinkime. Atsigulkime ant nugaros ir „minkime dviratį“, suspauskime ir atleiskime kojų pirštus, atsisėdę ant kėdės sukime pėdas ratu, „paplokime“ pėdomis viena į kitą.
Kojas šildykime šilto vandens pūsle, galime karšto vandens pripilti į butelį. Teigiama, kad tokiu būdu sumažinsime ir kraujo spaudimą be vaistų, kadangi nuo šilumos kraujagyslės išsiplečia ir kraujo spaudimas atsistato.
Jeigu rankos ir kojos ledėti pradėjo darbe, rankas palaikykime po šilto vandens srove 10 minučių – pajusime, kaip sušils ir pėdos.
Masažuokime rankas ir kojas eteriniu aliejumi, kuriame yra juodųjų pipirų, imbiero ar cinamono ekstraktų: prieskoniuose esančios medžiagos plečia kraujagysles.
Vakare drėgnus padus patrinkime druska ir tik tada nušluostykime rankšluosčiu. Ši procedūra neleis kojoms sušalti.
Pėdų kraujotaka pagyvės ir jos mažiau šals, jei į kojines įbersime apie ketvirtadalį šaukštelio sumaltų raudonųjų pipirų.
Valgykime daugiau šiltų patiekalų, kadangi jie padeda sušilti iš vidaus. Maistą gaminkime su aitresniais prieskoniais, daugiau aitriosios paprikos, imbiero. Gerkime pakankamai skysčių – 1,5–2 l per dieną. Rinkimės patogią avalynę, kuri nespaustų, pernelyg neaptemptų tik iš natūralios odos, pakulnė turėtų būti neaukšta.
Vilnonės kojinės ir veltinukai sugrįžo į madą
Vilnos gaminiai praleidžia orą, gerai prisitaiko prie kūno temperatūros, t. y. sulaiko šilumos tik tiek, kiek reikia, ir neskatina prakaituoti. Vilna sugeria iki 40% drėgmės ir neleidžia kūnui greitai atvėsti. Vilna pasižymi ir gydomosiomis savybėmis: pavyzdžiui, šunų vilna gydo nuo radikulito, zuikio vilna sergantiems nuo nemigos ir neurozės, vilnonė patalynė gelbėja nuo chroniško nuovargio ir depresijos. Puikus ir jaukus pasirinkimas, jei sofas, fotelius, lovas apklosime vilnoniais apklotais, pasitiesime vilnonį kilimą ar dirbdami kompiuteriu ant pečių užsimesime vilnonį šalį ar skarą. Taip palepinsime savo kaklą ir nugarą. Gerąsias savybes išlaiko grubi ir nekaršta vilna, nes būtent joje yra išsaugomos gamtos jėgos. Todėl žiemą patariama dėvėti kojines iš „kaimiškos“ vilnos.
Parengė sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
