Seimo rinkimai išbėgo į finišo tiesiąją. Partijoms ir porai save išsikėlusių kandidatų liko išsidalinti 63 mandatus ir Lietuvos valdžios dėlionė ketveriems metams bus aiški.
Tačiau kai kas valdančiąją koaliciją ėmė lipdyti ne tik nesulaukęs antrojo turo rezultatų, bet balsavimui dar nepasibaigus pirmąjame ture. Socialdemokratų vedlė Vilija Blinkevičiūtė prieš vidurnaktį, nieko neklaususi pagriebė vadžias į savo rankas ir pareiškė, kad valdančiąją daugumą formuos socialdemokratai, S.Skvernelio demokratai ir R.Karbausko valstiečiai.
Pastarieji atsilaužti bent truputį būsimos valdžios pas Viliją atbėgo dar net nebūdami garantuoti, kad galutinai yra perkopę 7 proc. rinkėjų balsų kartelę ir jau tikrai Seime turi 6 vietas.
Koaliciją formuoti pradėjusi ir premjere save jau matanti V.Blinkevičiūtė net numojo ranka į tai, kad dar vieni rinkimų lyderiai – 18 vietų Seime užsitikrinę konservatoriai vos dviem mandatais daugiau turintiems socialdemokratams alsuoja į nugarą.
Jau 15 metų Europarlamente sėdinti Lietuvos socialdemokratų lyderė per tą laiką, matyt, kiek atitrūko nuo šalies politinio gyvenimo, jei neįvertina 2016 metais patirto konservatorių fiasko. Tą kartą konservatoriai taip pat laimėjo pirmąjį turą – 20 mandatų ir dar vieną vietą pirmame ture savo apygardoje laimėjo I.Šimonytė. Tačiau valstiečiai nuo jų atsiliko vos dviem mandatais.
Napaisant trapaus skirtumo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis televizijų studijose sunkiai slėpė nugalėtojo aroganciją bei pradėjo kalbėti, kaip būsimos valdžios formuotojas. Ir po dviejų savaičių gavo tautos antausį – antrąjame ture konservatoriai Seime papildomai gavo vos 10 vietų, o valstiečiai susišlavė dar 35 mandatus ir nuėjo formuoti vyriausybės.
Tad šį kartą ir V.Blinkevičiūtė užmiršo vieną pagrindinių politikos taisyklių – patylėti tuomet, kai dar nereikia kalbėti. Per anksti koaliciją formuoti pradėję socialdemokratai susizgribo, kad jų, demokratų bei valstiečių mandatų įsivaizduojamai daugumai Seime greičiausiai nepakaks. Į kompaniją gali tekti kviestis liberalus, tačiau šie, prie konservatorių pabuvę jaunesniųjų brolių vaidmenyje, jau dabar pradėjo ožiuotis, nors nesako ir „ne“.
V.Blinkevičiūtei toks scenarijus nepatinka, nes politinė mišrainė iš keturių dedamųjų socialdemokratams reikš apraišiotas rankas ir daug pageidavimų iš mažųjų partnerių, kuriuos teks tenkinti.
Socialdemokratams formuoti daugumą iš trijų būtų įmanoma – tuomet liesus valstiečius tektų keisti riebesniais „Nemuno aušriečiais“. Bet kad su jais tiltai neapdairiai jau buvo sudeginti dar prieš rinkimus. Kaip ir su konservatoriais. Tai matydama V.Blinkevičiūtė atsargiai jau ima murkti Remigijaus Žemaitaičio pusėn.
Šis savo kainą kelia pareiškęs, kad neis į jokią koaliciją ir Seime bus mažumoje. Tokia rinkimų baigtis „aušriečiams“ būtų pražūtinga, nes ant vieno lyderio sukabinti naujosios partijos nariai į kitas frakcijas nubirs jau po metų, dviejų. Taip buvo su visais vieno lyderio vedamais ir valdančiojoje daugumoje buvusiais Seimo gelbėtojais. O ką jau kalbėti apie tuos, kurie Seime bergždžiai sėdės mažumoje.
Jei antrąjame ture pasikartotų 2016 metų rinkimų scenarijus ir daugumą vietų Seime šį kartą gautų konservatoriai, jiems valdančiąjai koalicijai būtini S.Skvernelio demokratai, tačiau šie vėl yra paskubėję atsižegnoti nuo tokios draugystės.
Ir į vieną, ir į kitą pusę viskas išsispręstų, jei abi rinkimuose pirmaujančios partijos antrąjame ture gautų maksimalų mandatų skaičių. Tai išspūtusiai frakcijai leistų lengviau pritraukti mažesniuosius. Tačiau toks scenarijus neįtikėtinas.
Partijoms apygardose mandatus išsidalinus proporcingai, Seime neturėsime tvirtos daugumos, valstybei reikalingi įstatymai ar jų pakeitimai Seimo koridoriuose bus voliojami metų metus, mažumos vyriausybės sumanymams galės diktuoti jokios politinės atsakomybės neturinčios nedidelės frakcijos, kurių balsai taps lemtingi. Todėl šiuose Seimo rinkimuose antrasis turas yra neįprastai didelės svarbos.
Taip jau susiklostė, kad Kretingos rajono rinkėjų atsakomybė yra kiek mažesnė.
Mėguvos apygardoje, kurioje konservatorius Mindaugas Skritulskas varžosi su „aušrininku“ Karoliu Neimantu, trys kretingiškių apylinkės didesnės įtakos neturės. Sprendžiant iš pirmojo turo rezultatų, jose kretingiškių simpatijas greičiausiai pelnys K.Neimantas, tačiau viską nulems Palangos rinkėjai, kuriems palangiškis kandidatas yra artimesnis.
Laimėjus K.Neimantui sustiprėtų „aušrininkų“ frakcija, kuri „vardan tos Lietuvos“, gal ir išstūmus valstiečius, turėtų įsilieti į socialdemokratų koaliciją. Neveltui nė vienai politinei jėgai Seime nesubūrus daugumos, prognozuojami net ir pirmalaikiai Seimo rinkimai.
M.Skritulsko pergalė kiek padidintų konservatorių svorį, tačiau dešiniųjų daugumos koalicijai to nepakaks – po šios kadencijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščioniai demokratai beveik visoms politinėms jėgoms tapo toksiški. Išskyrus liberalus, visos daugiamandatėje apygardoje į Seimą patekusios partijos yra pareiškusios, kad su konservatoriais kartu nebus.
Tad M.Skritulskui atiduotas balsas Seimo stabilumo neišgelbės, o opozicijoje likęs palangiškis bus gerokai mažiau efektyvus, nei šią kadenciją buvęs daugumoje.
Kuršo apygardoje yra viskas aiškiau. Pergalės atveju „regionininkas“ Antanas Vinkus visvien glausis prie socialdemokratų koalicijos, tačiau ten didesnės įtakos, vargu, ar turės.
Laimėjusi Violeta Turauskaitė padidintų socialdemokratų frakciją, kuri dar vienu žingsneliu priartėtų prie aritmetinės daugumos ir sustiprintų būsimą vyriausybę. Be to, po ilgesnės pertraukos Seime kretingiškiai vėl turėtų rajono savivaldybės problemas gerai išmanančią atstovę.
Taigi, šiomis dienomis ir sekmadienį kretingiškiams balsuoti privalu – taip mes dalyvaujame valstybės valdyme ir, bent mažojo pirštelio krustelėjimu, turime galimybę įtakoti būsimos vyriausybės sudėtį.

 497 peržiūrų (-a)

67% LikesVS
33% Dislikes

Parašykite komentarą

TAIP PAT SKAITYKITE