Rinkimai į Seimą Kretingoje didelių staigmenų neatnešė: didžiąją rajono dalį apimančioje Kuršo apygardoje į antrąjį turą pateko socialdemokratė Violeta Turauskaitė, o į vakarinį rajono pakraštį įsiterpusioje Mėguvos apygardoje – konservatorius Mindaugas Skritulskas.
Tačiau Vydmantų, Kretingsodžio ir Rūdaičių rinkimų apylinkėse daugiausiai – 572 kretingiškių balsų gavo ne jis, o socialdemokratė. Pirmojo turo nugalėtojas M.Skritulskas sulaukė tik 290 šių apylinkių gyvenantojų palaikymo.
Netikėtumo įspūdį kiek sukėlė tik abiejų apygardų nugalėtojų porininkai antrajame ture. Kurše Kretingos ligoninės vadovui Romualdui Sakalauskui pranašautą vietą užėmė šios apygardos senbuvis, šį kartą Regionų partijos atstovas Antanas Vinkus, o Mėguvoje vietoje lauktos socialdemokratės Svetlanos Tučkės konservatoriui oponuos iki šiol negirdėtas „aušrietis“ Karolis Neimantas.
Kita vertus, labiau tikėtinos poros nesusitiko tik per plauką. R.Sakalauskas nuo A. Vinkaus atsiliko vos 82 balsais, o K.Neimantas S.Tučkę aplenkė 318 balsų. Skirtumas iš tiesų nedidelis žinant, kad už abu kandidatus balsavo po daugiau nei 3 tūkst. žmonių.
Tokia R.Sakalausko ir S.Tučkės dalyvavimo rinkimuose baigtis būtų paaiškinama paprastai.
Per trumpą laiką ryškia žvaigžde sužibėjusio rajono ligoninės vadovo į Seimą paleisti nepanoro Kretingos miesto gyventojai. Mieste esančiose rinkimų apylinkėse gydytojui akivaizdžiai buvo pašykštėta balsų ir ten R.Sakalauskas buvo „nuleidžiamas“ į vienmandatininkų sąrašo apačią.
Lyginant su 2020 metų Seimo rinkimais S.Tučkė padarė didžiulę pažangą. Anuomet Mėguvos apygardoje ji surinko 1972 rinkėjų balsus, šį kartą – 3109. Jos rinkėjų pagausėjo ir pačiame kurorte – prieš 4 metus čia ji gavo 933 balsus, dabar – beveik puse tūkstančio daugiau. Tačiau akivaizdu, kad Palangoje savo populiarumu socialdemokratė su konservatoriumi varžytis vis dar negali.
Jei abiejose apygardose dėl antrųjų vietų kova vyko beveik taškas į tašką, pirmojo turo lyderių atotrūkis buvo ryškus. Mėguvos apygardoje Palangos rinkimų apylinkėse visus nušlavęs M.Skritulskas prieš K.Neimantą turėjo daugiau nei pusės tūkstančio balsų persvarą, o V.Turauskaitė A.Vinkų aplenkė beveik tūkstančiu biuletenių.
Dėl to antrajame ture intrigos laukiama mažiau. Kuršo apygardoje neabejotina favoritė – V.Turauskaitė. Prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose pirmajame ture už A.Vinkų balsavo 4592 žmonės. Šį kartą – tik 2685. Ko gero tai – vyriausiojo Seimo nario Kretingoje pelnytų simpatijų lubos. Šiuos balsus jis gavo tik savo charizmos dėka, o nepopuliari Regionų partija antrajame ture papildomų balsų jam vargu ar suteiks.
V.Turauskaitė rezervų dar turi. Už ją balsuoti turėtų visi, kurie pirmame ture buvo prieš konservatorius, o tokių, be socialdemokratų rinkėjų, Kuršo apygardoje buvo per 6 tūkst. žmonių. Be to, į Seimą pretenduojančių kandidatų galimybių ir kompetencijų skirtumai dar labiau išryškės per V.Turauskaitės ir A.Vinkaus debatus.
A.Vinkų išgelbėti galėtų tik socialdemokratų rėmėjų tingumas ir jo gerbėjų aktyvumas. Tačiau toks stebuklas vargu ar įvyks. Pasąmonėje visi supranta, kad Seimo nario mandatas – ne kokia dovana ar apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus, o rimtas įpareigojimas ketverius metus aktyviai ir produktyviai dalyvauti valstybės valdyme.
Mėguvos apygardoje siurprizai yra labiau tikėtini. Jei K.Neimantas sulauks prieš konservatorius nusiteikusių socialdemokratų rėmėjų balsų, M.Skritulskui vien palangiškių užnugario gali nepakakti. Juo labiau, kad „Nemuno aušros“ atstovas nemažai balsų sulaukė ir kurorto rinkimų apylinkėse. Matyt, čia viską nulems abiejų kandidatų rėmėjų aktyvumas balsuojant.
Pirmojo turo rezultatai Kuršo apygardoje yra įdomūs dar vienu pjūviu. Nors buvo renkami Seimo nariai, Justės Stonkutės dalyvavimas rinkimuose leido įvertinti Kretingos rajono savivaldybės taryboje politinę daugumą turinčio „Kretingos krašto“ komiteto reitingo pokytį.
Socialiniuose tinkluose teigdama, kad rinkimuose į Seimą dalyvauja kaip nepriklausoma kandidatė dėl to, kad nenorinti priklausyti nuo kokios nors partijos įtakos, J.Stonkutė nevykusiai gudrauja. Nors čia būtų galima išsireikšti ir šiurkščiau.
Taryboje akivaizdžiai į „Kretingos krašto“ dūdą pučianti jaunoji politikė lyg ir užmiršo, kad į Seimą Kuršo apygardoje iš pradžių ji mėgino brautis kaip Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė nuo Skuodo. Jos pavardė jau buvo pristatyta šios sąjungos vadovams į Vilnių. Šią Kretingos kraštiečių užmačią sustabdė Kretingos LVŽS skyrius.
Tuomet liko vienintelė išeitis – Seimo siekti išsikėlus pačiai kaip nepriklausomai kandidatei. Tačiau ar iš tiesų J.Stonkutė buvo nepriklausoma, kaip ji visiems aiškino? Ar tai nebuvo „Kretingos krašto“ sumanymas pamėginti laimę rinkimuose į Seimą ir ten turėti savo atstovę?
Rinkimų kampanijos metu už J.Stonkutę nesivaržydamas agitavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Derliaus šventėje nepriklausoma kandidatė savo skrajutes ir laikraštį dalino „Kretingos krašto“ palapinėje.
J.Stonkutei išleistas laikraštis buvo pažymėtas „Kretingos krašto“ emblema, kuris buvo išleistas, matyt, ne be kandidatės padėkos susilaukusio Kretingos mero patarėjo Alberto Barausko pastangų. Kuris, vargu, ar prie laikraščio darbavosi po darbo savivaldybėje valandų.
Piniginėmis lėšomis „nepriklausomą“ kandidatę parėmė beveik visi savivaldybės taryboje esantys kraštiečiai su A.Kalniumi priešakyje, o Gileta Gedvilienė J.Stonkutės plakatą nemokamai leido pakabinti ant savo tvoros.
Po rinkimų visiems jiems dėkodama J.Stonkutė neištvėrė nepasigyrusi, kad jai pasitikėjimą išreiškė 2548 žmonės, kai praėjusių metų kovą savivaldos rinkimuose jos atstovautas politinis komitetas „Už šviesią Kretingą“ sulaukęs 956 balsų.
Tačiau J.Stonkutė skaičiuoja neteisingai. Rinkimuose į Seimą „Kretingos krašto“ visaip kaip paremta savo pasiekimus ji turėtų lyginti su savivaldos rinkimuose gautais „Kretingos krašto“ balsais. O šis skirtumas taryboje diktuojantiems kraštiečiams yra graudokas.
Kretingos rajone be Skuodo rajono dalies ir Mėguvos apygardai atitekusių trijų rinkimų apylinkių J.Stonkutė gavo 2178 balsus. Savivaldos rinkimuose be Vydmantų, Kretingsodžio ir Rūdaičių apylinkių „Kretingos kraštas“ buvo susilaukęs 5423 balsų. Dar 857 pridėjo šiandien jau išgaravusio „šviesuolių“ komiteto rėmėjai.
Taigi, J.Stonkutės ir „Kretingos krašto“ dalyvavimo Seimo rinkimuose tariamos sėkmės nėra nė kvapo: praėjus kiek daugiau nei pusantrų šios savivaldybės kadencijos metų kraštiečių rėmėjų sumažėjo pustrečio karto, o kandidatei rinkimams suaukoti daugiau nei 5 tūkst. eurų paleisti dūmais.

 599 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes
2 thoughts on “Dauguma kretingiškių – už permainas Seime”
  1. Ir vėl Kalnius ieško prie ko prisiglausti, turėti užnugarį savo čekiukams paslėpti. Turėjo koncervatorius su Bilotaite priešaky, dabar jau pataikauja Nemuno aušrai. Pirmiausia reikia pačiam buti sažiningu žmogumi, kad nereikėtu ieškoti prieglobsčio. Nepasisekė i su Stonkute.

  2. Toks mero vadovavimas kada viskas griaunama, parodė mero sugebėjimus vadovauti. Gal todėl ir rezultatas toks i seimo rinkimus nuo kraštiečių remiamo kandidato. Labai jau slėpėsi Stonkutė nepripažindama kad meras ją remia. Manau rinkėjai suprato, kas yra meras ir jo komada, kokie yra mero vadovavimo metodai. Griauti, griauti ir dar karta griauti. Būti valdovu ir visiems ir visur vadovauti. Jau savivaldybėje baigia išeiti visi darbuotojai, o tinkamų randa tik kitame Lietuvos pakrašty. Matyt dar yra nežinančiu apie mero gabumus.

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE