1992 metų liepos 1 dieną buvo išleistas JAV kongreso dokumentas, kuriame dokumentuojami Rusijos kariuomenės neteisėti veiksmai Lietuvoje. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip šie veiksmai paveikė kai kurias svarbias Lietuvos vietas, taip pat dėmesį skiriant Kretingai, Palangai ir Skuodui. Pirmojoje šio tekstų ciklo dalyje apžvelgsime svarbiausius įvykius ir Rusijos kariuomenės pervažiavimus šiose vietovėse, remiantis istoriniu dokumentu, apibūdinančiu 1992 metų pirmąją pusę.
Nepaisant oficialaus Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo 1991 m. rugsėjį, iki 1992 m. vidurio šalyje liko daugiau kaip 43 000 Rusijos karių. Šie kariuomenės daliniai, palikti be konkrečios užduoties, veikė neprognozuojamai ir kėlė įtampą regione. Šiame straipsnyje aptarsime Rusijos karinės veiklos Lietuvoje detales ir pasekmes, remiantis dokumentuota informacija, siekiant atskleisti tikrąją situaciją. Tai – pirmoji šios analizės dalis.
Dokumentai rodo, kad šiuo laikotarpiu vyko intensyvus karinių pajėgų judėjimas. Pavyzdžiui, sausio 5 d. 21:30 val. per Saločių pasienio postą įvažiavo benzininių transporto priemonių karinė kolona, o sausio 8 d. 15:30 val. iš Alytaus karinio garnizono išvyko APC (šarvuotoji transporto priemonė) kolona. Sausio 8 d. taip pat buvo pastebėti dideli kariuomenės vienetų judėjimai įvairiose Lietuvos vietose: iš Kalvarijos, Marijampolės, Vilniaus ir kitų vietovių.
Rusijos kariuomenės neteisėti veiksmai Lietuvoje
Rusijos kariuomenės daliniai, nors ir be oficialios paramos, Lietuvos teritorijoje atliko ne tik kasdieninius manevrus, bet ir atnaujino pajėgas bei transporto priemones. 1992 m. sausio 1 d. – birželio 20 d. laikotarpiu Rusijos kariuomenė surengė kelis šimtus karių bei technikos judėjimo ir manevravimo per Lietuvos miestus ir kaimus epizodų, nepaisydama šalies įstatymų ir jos žmonių saugumo. Pastaroji veikla sukėlė pavojų civiliams gyventojams ir trukdė Lietuvos valdžios institucijoms vykdyti valstybės saugumo politiką.
Rusijos kariuomenės veiksmai buvo dokumentuoti detaliai. Lietuvos vyriausybės duomenys (kurie buvo paskelbti kongreso dokumente) rodo, kad 1992 m. pirmaisiais penkiais mėnesiais Rusijos kariuomenė vykdė 70 dienų trukusį sunkiųjų karinės technikos transportavimą, iš kurio net 47 dienas vyko kariniai manevrai per civilių gyvenvietes, o 19 dienų buvo vykdomi skrydžiai virš tankiai gyvenamų teritorijų. Įspūdinga yra tai, kad netgi naudojosi ašarinėmis dujomis, siekdami išsklaidyti Lietuvos stebėtojus, stebinčius kariuomenės veiklą.
Rusijos kariuomenės judėjimas įtraukė daug sunkvežimių ir benzininių transporto priemonių. Pavyzdžiui, sausio 14 d. 23:00 val. į Saločių pasienio postą atvyko karinė transporto priemonių kolona, kurioje buvo benzininės transporto priemonės. Tokios benzino transportavimo operacijos dažnai kėlė taršos riziką, o sausio pabaigoje keturias dienas buvo fiksuojama ypatinga žala aplinkai.
Sausio viduryje Rusijos kariuomenė organizavo pratybas Kazlų Rūdos mokymo centro Visakio artilerijos poligone, kur buvo šaudoma iš automatinių ginklų bei vykdomos artilerijos pratybos. Sausio 16 d. lėktuvu į Kazlų Rūdos mokymo centrą buvo atvežta naujų šauktinių grupė, papildžiusi esamą kontingentą.
Kretinga
Kretinga, nors ir nėra pats didžiausias miestas Lietuvoje, 1992 metų pradžioje tapo svarbiu tašku dėl savo geografinės padėties ir dėl to, kad per šią vietovę vyko didelis kariniai judėjimai. 1992 metų sausio 8 dieną buvo užfiksuotas karinių sunkvežimių kolonos judėjimas per Kretingos pasienio postą. Šie įvykiai rodo, kad Kretinga tapo svarbiu karinės logistikos tašku, per kurį praeidavo sunkiosios technikos ir ginkluotės pervežimai į kitus Lietuvos regionus.
Palanga
Palanga, kaip kurortinis miestas ir turistų traukos centras, tuo metu buvo šalia tiesioginio Rusijos kariuomenės veiklos. 1992 metų sausio 9 dieną Palangos link vyko keli dideli karinės technikos judėjimai. Tuo metu buvo užfiksuotas du tankų ir kelių karinių sunkvežimių judėjimas iš Klaipėdos karinio garnizono. Palanga, kaip ir Kretinga, tapo svarbia sritimi, per kurią vyko karinių dalinių dislokacija ir technikos pervežimas. Tai kėlė nerimą dėl galimų karinių veiksmų Lietuvoje, kai Rusijos kariuomenė buvo vis labiau įsitraukusi į šalies vidaus reikalus, nors oficialiai Lietuvos nepriklausomybę buvo pripažinusi Rusijos vyriausybė.
Rusijos kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai ne kartą skrido virš civilių gyventojų centrų, o tai sukėlė didelį nerimą ne tik tarp vietos gyventojų, bet ir tarp tuometės Lietuvos pareigūnų, kuriems kariniai lėtuvai ir sraigtasparniai trukdė rinkti informaciją. 1992 metų balandį ir gegužę, taip pat buvo užfiksuota, kad Rusijos kariuomenė į savo bazes Lietuvoje atvežė daugiau nei 1000 naujų šauktinių, kas rodo karinės įtampos didėjimą ir nelegalių karinių judėjimų didėjimą ne tik Palangos, bet ir kitose Lietuvos teritorijose.
Skuodas
Skuodas, nors ir mažesnis miestas, taip pat buvo svarbus taškas Rusijos kariuomenės veikloje Lietuvoje. 1992 metų sausio 22 dieną Skuodo link buvo pastebėti kariniai judėjimai: trys ryšių automobiliai ZIL-131 išvyko iš Skuodo ir pajudėjo Tirkšlių link. Tai rodo, kad Skuodas tapo dalimi šių karinių judėjimų, taip pat buvo svarbus logistinis punktas pervežant karines mašinas ir ginkluotę.
Šis įvykis buvo tik vienas iš daugelio, kai Rusijos kariuomenė atliko įvairias karines operacijas Lietuvoje, įskaitant sunkiosios technikos, raketų ir karinių mašinų pervežimus. Nors Skuodas neturėjo didelio karinio garnizono, jis tapo svarbiu tašku, kuris prisidėjo prie didesnių Rusijos kariuomenės veiksmų Lietuvoje.
Nuo 1992 metų pradžios Rusijos kariuomenė vis aktyviau įsikišo į Lietuvos teritoriją, ypač po to, kai buvo pripažinta šalies nepriklausomybė. Nuo sausio mėnesio iki birželio vidurio, kai įvyko dideli kariniai judėjimai, Rusijos kariuomenė nuolatos pažeidinėjo tiek tarptautinę teisę, tiek Lietuvos teritorijos suverenitetą. Lietuvos vyriausybei pateikus duomenis apie nuolatinius Rusijos kariuomenės pervežimus, sužinota apie sunkiąją techniką, šarvuočius, tankus, raketų paleidimo sistemas ir kitą karinę įrangą, kuri buvo perkelta į įvairias vietoves, įskaitant Kretingą, Palangą ir Skuodą.
Rusijos karių buvimas Lietuvoje nesutapo su tarptautinės teisės normomis ir kėlė ilgalaikę grėsmę Baltijos regiono stabilumui. Tokia situacija privertė daugelį Europos lyderių, taip pat ir JAV, svarstyti galimybę įsikišti. Kelių Europos šalių, tokių kaip Prancūzijos, Danijos, Suomijos ir Vokietijos, vyriausybės pradėjo aktyviau reikalauti, kad Rusija išvestų kariuomenę iš Baltijos šalių. Prie šios iniciatyvos prisijungė ir NATO vadovybė, stiprinusi spaudimą Rusijai.
Tai – pirmoji šio ciklo dalis, nagrinėjanti įvykius, kurie žymėjo sudėtingą pereinamąjį laikotarpį Lietuvoje.
370 peržiūrų (-a)