Nuo lapkričio 9 dienos Lietuvoje įsigaliojo Kultūros ministro Simonas Kairys įsakymas, įtraukiantis 21 kultūros objektą į Kultūros vertybių registrą. Šis įsakymas atspindi Lietuvos įsipareigojimą išsaugoti šalies kultūros paveldą, ypač reikšmingą vaidmenį čia atlikdamas Kretingos rajonas. Kretinga, garsėjanti savo istoriniu ir meniniu paveldu, dar kartą atsiduria nacionalinės reikšmės kultūros sąrašo viršūnėje, o jos religiniai objektai, sakraliniai menai ir istorinės vertybės pelnytai gauna išskirtinį dėmesį.
Remiantis Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, į sąrašą įtraukti 21 objektas yra pasirinktas vadovaujantis Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos, Kultūros paveldo departamento bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos rekomendacijomis. Tokiu būdu užtikrinama, kad registras įtraukia tik aukščiausią istorinę ir meninę vertę turinčius objektus.
Iš naujai įtrauktų kultūros objektų akivaizdžiai išsiskiria Kretingos rajonas, kuriame gausu išskirtinių meno kūrinių bei sakralinių objektų. Vienas jų – garsusis paveikslas „Sopulingoji Dievo Motina“, saugomas Gargždelės kapinių koplyčioje. Šis paveikslas ir jį puošianti XVII a. antroje pusėje sukurta sidabrinė karūna yra puikus religinio meno pavyzdys, atskleidžiantis Lietuvos sakralinių artefaktų unikalumą.
Taip pat itin didelę meninę ir istorinę reikšmę turi paveikslas „Gvadalupės Dievo Motina“ su aptaisais, karūnomis ir votų rinkiniu, saugomas Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Šis religinis artefaktas datuojamas XVII a. antrąja puse ir yra itin vertinamas dėl barokinės stilistikos ir išskirtinių detalių – aptaisų su plokštele, dedikuota Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo garbei. Be to, paveikslą puošia įvairių laikotarpių sidabrinės karūnos, puoštos juvelyriniais akmenimis ir votų rinkiniu, turinčiu religinę ir meninę reikšmę.
Kultūros ministro įsakyme atsispindi ir Kretingos krašto amatininkų darbas – sąraše įtraukti net keli garsaus Kretingos meistro Jono Balčiūno (1883–1944) kūriniai. Vienas žinomiausių kūrinių – drožinėta medinė skulptūra „Jėzus prie stulpo“, sukurtas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Ši skulptūra išsiskiria ypatingu polichrominiu detalių padengimu, būdingu ano meto lietuvių liaudies menui.
Taip pat Balčiūno autorystė yra siejama su unikaliais sakraliniais baldais, tokiais kaip klausyklos ir suolai-klauptai, įtraukti į registrą. Šie medžio drožiniai, kuriuose atsispindi baroko ir XIX a. vidurio lietuviško liaudies meno įtaka, yra ne tik meninis paveldas, bet ir Kretingos kultūrinio identiteto dalis. Dauguma šių kūrinių buvo pagaminti 1914–1917 m. iš ąžuolo ir drožybos technika, o tai atskleidžia Balčiūno kaip staliaus meistriškumą ir jautrumą sakralinei simbolikai.
Šiuo Kultūros ministro įsakymu Kretingos rajonui suteikiamas didelis nacionalinės reikšmės pripažinimas. Saugomų kultūros vertybių įtraukimas į registrą ne tik užtikrina jų išsaugojimą ateities kartoms, bet ir kelia turizmo bei edukacines galimybes šioje srityje.
511 peržiūrų (-a)