Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva nuosekliai stengėsi įtvirtinti savo suverenumą, siekdama atsikratyti okupacinių Sovietų Sąjungos karinių pajėgų. 1992 metais, nepaisant sovietų kariuomenės oficialaus pasitraukimo, Lietuvoje fiksuoti Rusijos kariuomenės neteisėti veiksmai, kurie rodė ir nuolatinį įtakos siekį, ir rimtus suverenumo pažeidimus. 1992 m. liepos 1 d. kongreso dokumentuose pateikiamas įrištas leidimas liudija apie šiuos įvykius ir dokumentuoja įvairius kariuomenės veiksmus nuo sausio iki birželio 20 d., išryškindamas svarbiausius incidentus.
Šis straipsnis – tai antroji šių įrašų analizės dalis, išsamiai apžvelgianti Rusijos karinių pajėgų veikas Lietuvos teritorijoje.
Karinės pajėgos ir infrastruktūros pažeidimai
Per pirmąjį 1992 m. pusmetį Lietuvoje dokumentuoti incidentai parodė, kaip netikėti Rusijos pajėgų judėjimai ir agresyvūs veiksmai kėlė grėsmę vietiniams gyventojams ir Lietuvos institucijoms. Iš įrašų matyti, kad dažniausiai incidentai apėmė karinių konvojų judėjimą be pranešimo arba leidimo, pasienio pažeidimus, savavališką miškų kirtimą ir ginkluotų karių veiksmus, kurie galimai prasilenkė su tarptautiniais teisės standartais.
Vasario 5 d. Medininkų pasienio poste sulaikyta dešimt sovietų armijos (SA) dengto tipo karinių transporto priemonių, kurios neturėjo leidimo kirsti Lietuvos teritoriją. Šis incidentas akivaizdžiai parodė, kaip Rusijos pajėgos ignoravo Lietuvos suverenumo principus ir nesilaikė sienų kontrolės.
Vasario 6 d. Vievio geležinkelio stotyje pastebėta T-72 tankų kolona, judanti Vilniaus link. Dėl šios kolonos buvimo vietos gyventojai jautė nesaugumą, o šalies institucijos buvo priverstos stiprinti gynybinius pasirengimus.
Palanga
1992 metų pradžioje Palangoje taip pat fiksuotas įtemptas incidentas. Vasario 29 d. Palangos oro uoste buvo sulaikytas rusų karininkas, kuris mėgino išsinešti slaptus dokumentus, skirtus buvusiam Šilalės srities komisariatui. Šis įvykis išryškino riziką, kad iš Lietuvos išvykstantys sovietų kariai gali neteisėtai pervežti jautrią informaciją.
Rusijos kariuomenės vykdyti miškų kirtimai
Rusijos kariai ne tik kėlė pavojų, bet ir paliko ryškų ekologinį ir ekonominį pėdsaką. Buvo užfiksuota, jog Nemirsetos kariniai daliniai nukirto šešias pušis, dėl to padarydami 17 224 rublių žalą. Toks medžių kirtimas neturint leidimo ir nesilaikant teisinių procedūrų sukėlė rimtą žalą ir ekologijai, ir vietos ekonomikai.
Dar daugiau žalos padaryta Plungės rajone, kur Šateikiuose Rusijos kariai nukirto 72,7 kubinių metrų medžių, o tai prilygo net 268 616 rublių žalai. Tai ne tik rodo, kad sovietų kariai kėsinosi į Lietuvos resursus, bet ir kelia klausimą, ar tokie veiksmai galėjo būti tik ekonominės naudos siekis ar tyčinis veiksmas siekiant destabilizuoti Lietuvos ekonomiką.
Tauragė, Vilnius ir kiti įvykiai
Be to, Kongreso įrašuose nurodyta, kad vasario 12 dieną Joniškio rajone kariai bandė neteisėtai ištempti du automobilius, o vasario 15 dieną tankų kolona iš Druskininkų judėjo Alytaus link. Šie įvykiai parodo, kaip Rusijos kariuomenės daliniai, be jokio teisėto pagrindo, peržengė Lietuvos sienas ir pradėjo kirsti šalies teritoriją, o šie judėjimai buvo stebimi ir dokumentuojami.
Vasario 24-ąją, Ruklos mieste, karinės technikos ešelonas su kariais buvo matomas važiuojantis Vilniaus link. Panašūs judėjimai ir incidentai buvo dažni per visą Lietuvą, taip pat buvo dokumentuojama ir neteisėta sovietų karių veikla, kuri tapo kasdienybe nepriklausomoje Lietuvoje. Šie dokumentai padėjo suvokti, kokią grėsmę ir nestabilumą sovietų karinės pajėgos sukėlė naujai atkūrusioje Lietuvoje.
Be to, vasario 27 d. Kaune, Savanorių prospekte, buvo įvykdytas ginkluotas incidentas, kai du Rusijos kariškiai bandė parduoti karinės įrangos daiktus, tokius kaip naktinio matymo prietaisai ir dūmų raketos. Tai parodė, kaip kariuomenė nesilaikė ne tik Lietuvos įstatymų, bet ir pačios Rusijos kariuomenės vidaus taisyklių.
Konfliktas pasienyje ir diplomatinių sprendimų paieška
Situacija pasienio postuose buvo ypač įtempta. Vasario 22 d. Klaipėdos Mukrano perkėlos punkte sovietų pasieniečiai atsisakė palikti patalpas, nepaisydami to, kad Lietuvos pasienio tarnyba jau perėmė visas pasienio patruliavimo pareigas. Nors Lietuvos krašto apsaugos pareigūnai ir kelto direktorius pradėjo bado streiką reikalaudami, kad sovietų kariai apleistų patalpas, konfliktas tęsėsi.
Pasienio konfliktai buvo fiksuojami ir kituose Lietuvos taškuose, kur sovietų kariai bandė pervežti įvairią karinę įrangą ir neteisėtai kirto Lietuvos teritoriją. Pavyzdžiui, vasario 19 d. Jonavos krašto pasienio patruliai sulaikė sovietų karinius asmenis, kurie buvo įtariami brakonieriavimu ir neteisėtais ginklo nešiojimosi atvejais.
Šis straipsnis – antroji serijos dalis, kurioje apžvelgiama Rusijos kariuomenės buvimo ir veiksmų Lietuvos teritorijoje istorija.
178 peržiūrų (-a)