Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje merui Antanui Kalniui teko nejaukiai jaustis lyg mokinukui per egzaminą, kai jį pagrįstais klausimais atakavo Jokūbavo bendruomenės atstovai.
Komiteto posėdis prasidėjo formaliais paklausymais, kaip žiemos sezoną sutinka dvi savivaldybės valdomos įmonės – „Kretingos komunalininkas“ bei „Kretingos šilumos tinklai“. Abiejų įmonių vadovai tikino, kad žiemos sezonui pasiruošta deramai, o lapkričio pabaigoje vyksiančio Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) posėdyje gali būti nutarta, kad šiluma Kretingoje nežymiai atpigs.
Komunalininkai tikino, kad žiemai pasiruošta, jeigu tik nebus kokio stichinio snygio, su sniego valymu susitvarkys.
Palei namo sieną – transporto koridorius
Formalių „klausimėlių ir atsakymėlių“ laikas baigėsi, kai komiteto pirmininkas Vytautas Ročys suteikė žodį Jokūbavo bendruomenės atstovams. Rūta Šneiderė pasakojo tik atsitiktinai sužinojusi, jog per jos sklypą, šalia namo ir ūkinio pastato, projektuojamas sunkiasvorio transporto kelias-koridorius. Nuo to pastato iki kaimynų statinio – 11 žingsnių, tai gali būti tik 10 metrų. Štai per tokį tarpą tarp dviejų kaimynų savivaldybės planuose brėžiamas sunkiasvorio transporto koridorius. Jokių servituto keitimų niekas iš kaimynų neprašęs, tolėliau veikiančios įmonės turi savo įvažiavimus bei išvažiavimus į gatves. Moteris nesuprantanti, kodėl per jos sklypą turi eiti transporto koridorius. Bendrajame plane aplinkui tvyro geltonoji zona, visos gyventojų galimybės ką nors keisti, tobulinti, statyti – įšaldytos, nežinia kas bus ateityje. Ji pabrėžė, kad apie tokią savo ir kaimynų padėtį sužinojusi atsitiktinai, nors prisipažino, kad apie gyvenimą rajone domisi iš įvairių šaltinių, taip pat naudojasi ir interneto informacijos ištekliais.
„Ar mes priversti nuolat skaityti savivaldybės portalą? Jokio svarstymo nebuvo, bendruomenė apie tai irgi nieko nežino, taip kad tas sužinojimo būdas mane labai šokiravo“, – kalbėjo R. Šneiderė. Tik bendraujant su kaimynais „išlindo“ informacija, nes išsamios informacijos nebuvo nei iš seniūnijos, nei iš bendruomenės.
Viešinimas – laikantis įstatymo?
Meras iškart nusistebėjo, kad Jokūbavo bendruomenė tarpusavyje nebendrauja. Pasirodo, praėjusią savaitę meras buvo susitikęs su bendruomenės pirmininku, jam buvo paaiškinta plano pokyčių veiksmų eiga, tad gal be reikalo atstovai dabar dalyvauja komiteto posėdyje. Meras aiškino, kokios yra Bendrojo plano planavimo procedūros, kas plane gali būti užfiksuota po 3-4 metų. O bendruomenės pirmininkui buvo paaiškinta, kad apvažiuojamasis kelias Jokūbave gali atsirasti, jeigu tam pritars gyventojai. Jeigu kelias nereikalingas – jo nebus. Tada taip ir bus galima keisti Bendrąjį planą. O dėl plano viešinimo, pasak mero, viskas buvo padaryta pagal galiojančius teisės aktus.
Su mero žodžiais nesutiko Jokūbavo gyventoja Indrė Šilgalienė, Ūkio komiteto nariams parodžiusi lankstinukų, kuriais buvo informuoti Jokūbavo gyventojai, kopijas (apmaudu, kad interneto transliacijoje to nesimatė). Pasak I. Šilgalienės, tik pernai rudenį ji su vyru grįžo iš užsienio ir teiravosi apie naujus planus. Apie juos žmonės masiškai nieko nežinojo, apie jokius kelius ar panašiai. Tad ji mero klausė, kokiais informacijos kanalais gyventojams buvo teikiama informacija, nes tiesiogiai su plano realybe buvo susidūrę tik keletas žmonių, norėję atlikti savo sklypų matavimus. Kokiu būdu savivaldybė ateityje bendraus su žmonėmis? – teiravosi I. Šilgalienė.
Kitas klausimas: ar tai adekvatu, kad savininkai turi sužinoti, jog per jų mylėtą, prižiūrėtą, puoselėtą žemę turi eiti kelias? Meras aiškino, jog dėl bendro intereso tenka kai ko atsisakyti, tai nutikę ir jam, kai buvo platinama Melioratorių gatvė, kurioje jis gyvena, ir teko nurėžti dalį sklypo.
Nesutampanti žemėlapių informacija
I. Šilgalienė komiteto nariams padalino iš Bendrojo plano paimtus žemėlapius ir įrodė, kaip juose nesutampa užstatymo intensyvumo žymėjimai. „Man, kaip Jokūbavą gerai pažįstančiai gyventojai, labai akivaizdu, kad nesutapimai akivaizdūs. Girdėjau, kad tuos planus braižė žmonės iš Kauno, o jie pasiteisindami kalbėjo, kad Registrų centre nėra sutvarkyta informacija. Tačiau susitikus ir pažiūrėjus kai kurių gyventojų dokumentus matyti, kad jie viską susitvarkę, užregistravę“, – kalbėjo I. Šilgalienė. Pasak moters, jeigu plane nėra statinių, tai per tokią teritoriją lengva planuoti ir tiesti kelią, nors realybė – kitokia. Jeigu Jokūbavo žmonės kelio nenori, jeigu miestelyje atsiradusi dar viena sankryža tik pablogins situaciją, tai kodėl būtina laikyti plane tą geltoną zoną ir šitiek metų riboti ten gyvenančių žmonių galimybes?
Pasak mero, Bendrasis planas – ne tas dokumentas, kuris gali būti keičiamas, kai koks nors gyventojas ko nors užsinori. Jis aiškino, kad toks planas – bent dešimtmečio vizija kaip plėsis, vystysis, gyvens viena ar kita teritorija. Su gyventojais konkrečiai bus bendraujama, atsakinėjama į jų klausimus, kai prasidės bendrojo plano procedūros.
Baigiant diskusiją V. Ročys pastebėjo, kad akivaizdžiai trūksta komunikacijos, bendravimo tarp savivaldybės ir gyventojų, ypač tokiais svarbiais klausimais. Jokūbavo bendruomenės atstovų išsakytos mintys, pastabos aktualios ir pravers atliekant Bendrojo plano monitoringą.
531 peržiūrų (-a)