Šis tekstas yra ketvirta dalis, apžvelgianti įvykius, įvykusius tarp 1992 m. balandžio mėnesį, kai Lietuvos teritorijoje dažnėjo įtampos su buvusios Sovietų Sąjungos kariuomene. Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai incidentai pasienyje, kariuomenės judėjimai ir ypatingos įvykių detalės.
Įvykiai balandžio pradžioje: karių bandymas prasiskverbti per Ramoniškių postą
Balandžio 2 d. įvykiai prasidėjo Šakių rajone, Ramoniškių pasienio poste, kur du buvę Sovietų Armijos pareigūnai ir vienas karys bandė kirsti Lietuvos sieną iš Kaliningrado srities Nemansko miesto. Jie naudojosi kariniu „Kamaz“ sunkvežimiu ir teigė, kad vyksta į Kauną. Jų dokumentuose nurodytas maršrutas per Smolenską, tačiau nebuvo išduota leidimo nei įvažiuoti, nei gabenti krovinį su armatūra, todėl Lietuvos pareigūnai nepraleido transporto priemonės.
Tą patį vakarą, apie 18 valandą, prie Šakių sienos pasirodė trys ZIL-131 tipo kariniai automobiliai iš Kaliningrado srities. Jie taip pat neturėjo leidimų kirsti sieną, todėl buvo sustabdyti. Apie 20 valandą vienas ZIL-131 automobilis, vis dėlto pažeidęs sieną ir įvažiavęs į Lietuvos teritoriją, buvo sulaikytas ir grąžintas atgal į pasienį. Šio automobilio vairuotojas, kuris buvo majoras pareiškė, kad vyksta į Tauragę, tačiau kitoms transporto priemonėms Lietuvos teritoriją įvažiuoti neleista.
Incidentai su ginklais ir sprogmenimis: Šiaurės miestelio bazė ir Kybartų pasienis
Balandžio 3 d. Vilniuje iš Šiaurės miestelio bazės pajudėjo kolona, kurią sudarė tankas ir du sunkvežimiai, viename iš jų – ginkluoti kariai. Judėjimo kryptis – Pabradė. Tai gyventojams tai sukėlė nerimą dėl intensyvėjančio ginkluoto karių judėjimo Lietuvoje.
Balandžio 6 d. Vilkaviškio rajone, Kybartų poste, sulaikytas buvęs Sovietų Sąjungos karys, iš kurio konfiskuota sprogstamoji medžiaga – 9,6 kg trotilo, taip pat 160 įspėjamųjų raketų ir 30 AKM tipo šovinių. Šis įvykis rodo, kad Lietuvos teritorijoje vyko ne tik įprasti pasienio pažeidimai, bet ir didesnio masto bandymai įsivežti pavojingus ginklus bei sprogmenis.
Įtampos eskalacija prie Klaipėdos: tankai ir kareivių judėjimas
Balandžio 8 d. Klaipėdoje fiksuotas karinių pajėgų judėjimas: iš kareivinių pajudėjo autobusas su 30 ginkluotų kareivių ir du sunkvežimiai URAL. Vakare, apie 16:38 val., prie Klaipėdos kareivinių buvo formuojamos tankų kolonos, ant kurių stovi ginkluoti kariai, pasiruošę veiksmui.
Kauno ginklų prekybos skandalas ir desantininkų judėjimas
Balandžio 10 d. Kaune fiksuotas nelegalus ginklų platinimo atvejis – du buvę Sovietų Armijos kariai miestiečiams pardavinėjo šovinius Daukanto gatvėje. Šį incidentą tyrusi policija sulaikė abu karius, tačiau įvykis pabrėžė augančią įtampą dėl ginkluotų asmenų buvimo ir nelegalių ginklų apyvartos mieste.
Balandžio 23 d. Kauno link judėjo didelės karinės pajėgos: 13 karinių transporto priemonių kolona, kurioje buvo 2 BTR (šarvuotos transporto priemonės), pagalbinės mašinos ir štabo automobilis. Tą pačią dieną Lietuvos pareigūnai sustabdė transporto priemonę, kuri gabeno desantininkus iš Kazlų Rūdos aviacijos bazės, bet tik dalis transporto priemonių pasidavė patikrinimui.
Šaudymai Kretingos gatvėje Klaipėdoje: karių įtraukimas į nelegalias veiklas
Balandžio 13 d. Klaipėdoje Manto gatvėje sulaikytas leitenantas Smalkovas Valentinas Aleksandrovičius iš Karinio garnizono Nr. 41610. Jis buvo sulaikytas dėl ginklų ir šaudmenų laikymo bei platinimo. Sulaikymo metu pas jį buvo rasti AK-74 ginklų šoviniai, o jo būste Kretingos gatvėje buvo aptikta daugiau ginkluotės – 7,62 kalibro trasuojamųjų kulkų šovinių.
Balandžio 29 d. virš Kauno stebėti intensyvūs sraigtasparnių skrydžiai, kai kurie jų buvo kariški. Be to, tą pačią dieną į Lietuvos teritoriją iš Kaliningrado įskrido du transporto lėktuvai, kurie sukėlė papildomą nerimą dėl galimų kariuomenės veiksmų šalyje.
Užsienio kariuomenės veiksmų įtaka Lietuvos gyventojams
Šioje karo veiksmų chronologijos dalyje matoma, kaip kasdienis gyvenimas tapo nepastovus dėl intensyvių karinių veiksmų ir įtampų Lietuvos miestuose bei rajonuose, ypač prie pasienio su Kaliningradu. Incidentai prie Kretingos, Palangos ir Skuodo rodo, kad pasienio miestuose buvo patiriamas stiprus karių buvimo poveikis, o kartais ir įsiveržimai.
Nepaisant šių įvykių, Lietuvos pareigūnai nuosekliai stabdė įtartiną karinę veiklą ir bandė užkirsti kelią nelegaliam ginklų platinimui, kad užtikrintų saugumą ir sumažintų įtampą visuomenėje.
Šis straipsnis – ketvirtoji serijos dalis, kurioje apžvelgiama Rusijos kariuomenės buvimo ir veiksmų Lietuvos teritorijoje istorija. Bus daugiau
439 peržiūrų (-a)