Jeigu tikėti ministru pirmininku Gintautu Palucku, tai šioje srityje bręsta didelės permainos. Pirmiausia, kaip skelbiama Vyriausybės programoje, atsiras naujos galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo pagal baigtinį tam tikrų sąlygų sąrašą.
Tai galės padaryti ir tie, kurie sukaupus itin mažas sumas likus nedaug metų iki pensinio amžiaus. Ši žinias svarbi vyresniojo amžiau žmonėms.
Antrosios pensijų pakopos fondų likimas buvo kone viena pagrindinių praėjusių rinkimų į Seimą batalijų temų. Dešinieji, lyg kotletus įsikandę į dantis per savo valdymo 4 metus neleido antrosios pakopos net pajudinti iš vietos. Ir ne todėl, kad jiems baisiai svarbi būsimų senjorų ateitis. Tuo suinteresuoti bankų lobistai.
Kairieji, kurie atėjo į valdžią, kaip ir Konstitucinis Teismas, fondų veikloje mato daug neteisybės ir žada permainas.
„Sukakus pensiniam amžiui, įstatymu nebūtų apribotos išmokos tam tikra pasirinkimo forma. Šiandien mes turime įpareigojimą įstatymu gauti arba vienkartinę (iki 5,4 tūkst. eurų), arba periodinę išmoką, anuitetą, arba mišrią. Iš esmės pakeitimu būtų siekiama, kad būtų galima rinktis iš visų alternatyvų įvertinus senatvėje savo poreikius“, – perimdamas pareigas iš Ingridos Šimonytės teigė premjeras G. Paluckas.
Jis neatmetė, kad į planuojamą pasitraukimo iš antros pakopos fondų tvarką galėtų būti integruotas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas numatyti galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant. Tačiau šie siūlymai tik iš dalies sprendžia įsisenėjusią problemą dėl pačių fondų patikimumo, ypač po Šarūno Stepukonio sukelto BaltCap skandalo, kai buvo iššvaistyta 40 milijonų pensininkų pinigų.
Bet yra ir daugiau pozityvių minčių tuose reformų siūlymuose. Vyriausybės programoje numatyta panaikinti automatinį gyventojų įtraukimą į antros pakops fondus kartu leidžiant neribotam laikui sustabdyti įmokas. Tam kažkodėl prieštarauja asocijuotų verslo organizacijų atstovai argumentuodami, jog žmonės galimai su pinigais elgsis neatsakingai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė taip pat prisipažino pasiryžusi keisti buvusios dešiniųjų Vyriausybės parengtą tvarką. Ji mano, jog dalyvavimas šioje sistemoje turi būti savanoriškas, be automatinio įtraukimo.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Iš esmės, aukščiausiu teisiniu lygiu buvo pripažinta, jog automatinis įtraukimas yra prievarta žmogaus atžvilgiu, kuri nesuderinamas su demokratinės valstybės principais.
Ministrė I. Ruginienė dar prieš rinkimus LRT „Forume“ antrąją pensijų pakopą yra pavadinusi šimtmečio afera. Irena Segalovičienė, Prezidento patarėja tai pat televizijos eteryje priminė, jog šalies Gitanas Nausėda, matydamas šią įsisenėjusią problemą, dar praėjusių metų rudenį teikė įstatymo pataisas, tačiau nueinančios valdžios jis nebuvo išgirstas.
Naujojo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, ekonomistas Raimondas Kuodis yra išsakęs nuomonę, kad antrosios pakopos pensijų fondai „gali sprogti nuo godumo“. Jis vaizdžiai apibūdino, kad ankstesnė valdžia „bandė skersti visą karvę dėl mažos išpjovos“. Būta siūlymų ir viso naikinti SODRĄ, o palaipsniui visą pensijų kaupimo ūkį perleisti privačiam kapitalui, kuris neva geba efektyviau įdarbinti žmonių kaupiamas lėšas.
Žinoma, Konstitucinio teismo sprendimus įgyvendinti būtina! Daugelyje šalių fondai taip pat nėra pelnę žmonių pasitikėjimo. Dažnai jie vadinami oligarchų ir sukčių pasipelnijimo įrankių valstybės ir žmonų sąskaita. Lietuvoje mes turėjome Šarūno Stepukonio atvejį ir BaltCap skandalą.
Tuo tarpu SODROS įvaizdis per 35 nepriklausomybės metus pastebimai pagerėjo. Žmonės jau nebijo tokios socialinio draudimo sistemos chaoso, kuris šalį buvo ištikęs apie 2000-uosius. Todėl automatinio įtraukimo tikrai nebereikia, nes rizikų sumažėjo, o žmonės Lietuvoje tapo labiau finansiškai raštingesni, ypatingai nepriklausomoje Lietuvoje mokslus baigęs jaunimas.
Kalbant apie galimybę gyventojams atsiimti pensijų fonde sukauptus pinigus, tai remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu, būtina tai padaryti kuo greičiau. Visgi ekonomistai nelinkę visiškai nuvertinti ir fondų, reikalinga ta papildoma pensijų kaupimo sistema, tačiau iš esmės ji turi būti pakeista. Pati sistema turėtų būti lanksti ir patraukli, kad žmonės nebijotų ir kauptų. Šiuo metu fondų įvaizdis yra prastas, blogesnis už SODROS. Kiekviena finansinė institucija yra gyva tol, kol žmonės ja pasitiki. Tą pasitikėjimą užsitarnauti yra be galo sunku ir užtrunka daug laiko, o sugriauti galima per kelias dienas, ką „sėkmingai“ padarė Š.Stepukonis.
Šiuo metu, Lietuvos Banko duomenimis, antrojoje pensijų pakopoje kaupia apie 50 proc. dirbančių šalies gyventojų. Vadinasi, pusė dirbančiųjų papildomai pensijai kaupia, kita pusė lieka kol kas nepasitiki. Galimai iš tų 50 proc. dar pusė yra įtraukti dirbtinai, prievartos būdu.
Statistika skelbia, kad Lietuvos gyventojas į šį fondus kas mėnesį atideda po 4,5 proc. mėnesio uždarbio, tačiau Skandinavijos valstybėse toks kaupimas siekia iki 10 proc. mėnesio uždarbio. Todėl esą Lietuvoje pensijos siekia 45 proc. mėnesio atlyginimo, kai Skandinavijos šalyse – 70 proc.
Dar kartą vertėtų priminti, jog 2024 m. kovą Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad Pensijų kaupimo įstatymas nenumato galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutarties dėl svarbių priežasčių, o tai prieštarauja Konstitucijai. Pasak KT, gyventojams dėl svarbių priežasčių turėtų būti leidžiama nutraukti kaupimą anksčiau laiko.
Svarbia priežastimi KT nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin sudėtingas.
Šiuo metu baigti kaupti fonde įmanoma tik dalyviui mirus, sulaukus pensijos ar gavus visą sukauptą išmoką, taip pat teismui pripažinus sutartį negaliojančia, atskira tvarka numatyta Europos Sąjungos institucijų darbuotojams ir Europos Parlamento nariams.
Lietuvos Bankas skelbia, jog antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Pensijų kaupimo įstatyme nurodytos 3 išmokų rūšys: pensijų anuitetas, vienkartinė išmoka ir periodinės išmokos. Jei fonde sukaupta suma yra mažesnė nei 5 tūkst. eurų, žmogui išmokama vienkartinė išmoka, jei nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų – mokamos periodinės išmokos, o jei per 10 tūkst. eurų – mokama tik įsigijus pensijų anuitetą. Didesnę nei 60 tūkst. eurų sumą žmogus gali gauti vienkartine išmoka.

 461 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes