Pasirodo, egzistuoja nemažai mitų apie grūdinimą. Iš kartos į kartą mūsų mamos, močiutės ir promočiutės perdavė savo patarimus ir patirtį, jog žiemą lauke vaikui jokiu būdu negalima būti be kailinukų, kumštinių pirštinių, šalių, ginkdiev, nelakstyti basomis po šaltas grindis, juolab, negerti šalto vandens, nes angina garantuota. Kaip elgėsi mūsų tėvai, kaip dabar elgiamės mes augindami savo vaikus, priklauso, kiek tas užaugęs žmogus toleruos temperatūros pokyčius, šalto – šilto vandens atsigėrimus, pasivaikščiojimą po šaltą rasą.
Įsivaizduokite, jei vaikas niekada gyvenime nebuvo užlipęs ant šaltos ir šlapios žolės, pirmą kartą jam tai padarius – jis gali ir peršalti. O jei dar mama įtaigiai pridurs „nevaikščiok basas, būtinai apsiauk, nes susirgsi“ – taip gali ir nutikti. Grūdinimas yra mūsų kultūros ir tradicijos dalis, tačiau dabar viskas keičiasi. Anksčiau, vaikui suskaudus gerklę ar po anginos operacijos, nebuvo leidžiama jokio šalto gėrimo, dabar jau aišku, kad ledo palaižymas mažina skausmą ir ramina paburkimą.
Ką byloja raštai?
Vanduo – gyvenimo ir meilės šaltinis, ne tik padaro žmogų tvirtą, atsparų, bet ir švarų, ne tik grūdina, bet ir harmonizuoja, veda į švarumą, skaistumą, šventumą. Grūdinimosi praktika buvo žinoma gilioje senovėje Šventosiose indų knygose, parašytose 1800 m.pr. Kr., sakoma: „Vandens srovė gydo, vanduo ataušina karštligę, gydo nuo visų ligų“. Jų išminčiai teigė, kad šalto vandens vonios teikia 10 pranašumų: proto aiškumą, gaivumą, žvalumą, sveikatą, jėgą, grožį, jaunystę, švarumą, malonią odos spalvą ir gražių moterų dėmesį. Didelis grūdinimosi šalininkas buvo Pitagoras. Spartos piliečiai ištobulino grūdinimo meną ir taikė jį savo gyvenime. Hipokratas, gyvenęs 110 metų, ypač plačiai propagavo grūdinimąsi. Imperatoriaus Cezario gydytojas irgi gydė šaltu vandeniu. Juo jis gydė ir poetą Horacijų.
Senovės Romoje klestėjo termos, kuriose vienu metu vandens procedūromis naudojosi iki 3500 žmonių. Viduramžiais viso to nebeliko, niekam neberūpėjo žmogaus sveikatos stiprinimas. Tik XIX a. Silezijoje pagarsėjo valstietis Vinsentas Preisnicas, iš kurio grūdintis mokėsi visa Europa. To amžiaus pabaigoje Vokietijoje ypač pasižymėjo Sebastijanas Kneipas, kuris rašė: „Stiprios tautos, gentys, giminės visuomet buvo šalto vandens draugės…“ Jis atskleidė gamtos stiprinamąjį poveikį žmogui. Jo knyga „Mano gydymasis vandeniu“ buvo išleista 60 kartų. Šaltą dušą kaip priemonę imunitetui stiprinti ir peršalimui gydyti jogai naudoja jau 5000 metų. Vakarų pasaulyje šalto vandens terapiją pirmasis pradėjo propaguoti vokiečių kunigas Sebastinas Kneippas XIX amžiuje. Jis teigė, kad maudynės šaltoje upėje padėjo jam išsigydyti mirtiną plaučių ligą. Tiesa, jo sukurtas metodas buvo labiau grįstas ne šaltu, o kontrastiniu maudymusi.
Kodėl turėtume grūdinis ?
Vienas iš stipraus imuniteto formavimo būdų yra grūdinimasis. Užsigrūdinęs žmogus mažiau serga, tampa atsparesnis streso poveikiui, gerėja jo psichoemocinė būklė. Grūdinimosi procedūras rekomenduojama pradėti jau vaikystėje, tinkamiausias amžius – ketvirtaisiais ar penktaisiais gyvenimo metais. Siekiant, kad grūdinimasis būtų efektyvus, reikia užtikrinti ir kitus geros savijautos komponentus, t. y. užtikrinti miego režimą, tinkamą ir visavertę mitybą, fizinį aktyvumą, buvimą gamtoje.
Grūdinimosi priemonės – oras, saulė ir vandens procedūros
Buvimas lauke, nepriklausomai nuo metų sezono, grūdina, jei tinkamai parenkama apranga. Vaikas turi būti rengiamas taip, kaip ir suaugusysis, ar net šiek tiek vėsiau. Jokiu būdu negalima vaiko prirengti per daug. Vaikų kraujotaka yra intensyvesnė, jie daugiau juda, greičiau sušyla.
Būnant lauke rekomenduojamos saulės vonios, kurių metu natūraliai gaminasi organizmui reikalingas vitaminas D. Saulės aktyvumas per dieną keičiasi, ypač tai aktualu vasarą. Tam, kad vaikutis gautų naudos ir saulės spinduliai nepakenktų, nepažeistų plonos odelės, saulės vonioms rekomenduojamas rytinis laikas – iki 11 val., ir popietinis – nuo 16 val.
Be to, papildomai apsaugai užtikrinti patariama odelę tepti kremu ar losjonu turinčiu ultravioletinių spindulių filtrą. Būnant saulėje prie vandens telkinių ilgiau, svarbu riboti laiką, praleidžiamą saulės atokaitoje. Rekomenduojama daugiau būti pavėsyje, pridengti kūną plonais drabužiais, dėvėti galvą saugančias apsaugos priemones, gerti pakankamai vandens.
Gyvenamoji namų aplinka taip pat turi būti sveikatinanti. Rekomenduojama dažnai vėdinti namus, po truputį pratinti vaiką miegoti vis vėsesniame kambaryje, galiausiai – ir prie atviro lango. Vaiko organizmas gana greitai adaptuojasi prie palaipsniui vėstančios temperatūros.
Kaip nugalėti šalčio baimę?
Vienas populiariausių namie taikomų grūdinimo būdų – apliejimas kontrastinės temperatūros vandeniu palengva mažinant vandens temperatūrą ir stebint vaiko reakciją. Rekomenduojama tai daryti ryte arba kitu dienos metu, dar nevalgius arba praėjus daugiau kaip valandai po valgio. Ši procedūra suteiks energijos ir žvalumo, todėl netinka prieš miegą.
Pradėti galima nuo aptrynimo drėgnu rankšluosčiu: pirmiausia kojas, rankas, po keleto dienų – ir visą kūnelį. Vandens temperatūrą reikėtų mažinti pamažu, po keletą laipsnių iki 16–17 °C. Po švelnios aptrynimo procedūros tokia pačia seka, galima pradėti taikyti apliejimo vandeniu procedūras (viso kūno arba tik kojyčių). Vandens temperatūra kas savaitę mažinama po vieną laipsnį, pradedant nuo 35–36 °C. Trukmė – nuo keliolikos sekundžių iki pusantros minutės. Po procedūros parausta oda, kadangi suaktyvinamos ir praplečiamos kraujagyslės.
Kuo vandens temperatūra yra žemesnė, tuo labiau reaguoja organizmas, padažnėja širdies pulsas, susitraukia kapiliarai, į organizmą patenka daugiau deguonies ir maisto medžiagų, atsišviežina kraujotaka, atsinaujina ląstelės, pasigamina daugiau energijos, aktyvuojama vidaus organų veikla, gerėja raumenų tonusas. Taip gaunamas sveikatai palankus teigiamas krūvis. Po minėtų procedūrų vaiką reikia kruopščiai nušluostyti rankšluosčiu, aprengti sausais drabužiais. Kaip alternatyva, galimas ir bėgiojimas basomis ryte po dar drėgną žolę, tik svarbu, kad pradedant procedūrą kojos būtų šiltos.
Maudynės
Pradėti pratinti rekomenduojama vasaros metu, kai oro temperatūra apie 20 °C, o vandens telkinių – apie 23 °C, diena nevėjuota. Maudynių trukmė – 2–3 minutės. Pablyškusi veido oda, mėlynos lūpos, pašiurpusi oda – požymiai, kad vaikui šalta ir reikia nutraukti maudynes. Būtina nusausinti ir perrengti sausais drabužiais. Dar vienas grūdinimo būdas – pirties procedūros. Karštas oras pirtyje ir šaltas oras bei vanduo po pirties aktyvina bei gerina kraujotaką. Toks temperatūrų kontrastas daro sveikatinantį poveikį organizmui. Vaikus prie šios procedūros reikėtų pratinti pamažu, palaipsniui, stebint jų reakciją.
Bendri grūdinimosi principai
Svarbu pradėti grūdinti (-is) tik esant sveikam. Išsekus ar sergant grūdintis ir apskritai bet kaip sušalti yra neleistina ir pavojinga. Susirgus reikėtų grūdinimosi procedūras nutraukti ir vėl pradėti tik pasveikus. Turint lengvų sveikatos sutrikimų, esant fiziškai silpnesniems ar po ligos grūdintis reikėtų pradėti pamažu, atsargiai, stebėti organizmo reakcijas. Grūdinimosi temperatūra turėtų būti 2–4 laipsniais aukštesnė nei sveikiesiems. Pamažu didinti grūdinimosi procedūros intensyvumą.
Grūdinantis laipsniškai ir nuosekliai, kas 2–3 dienos, taikyti stipresnes procedūras, kas 7 dienos ilginti procedūrų laiką ir mažinti oro ir vandens temperatūrą. Grūdintis sistemingai, be pertraukų (išskyrus ligos atvejus). Grūdinimosi įprotis susiformuoja po kelių mėnesių, o nutraukus procedūras išnyksta per 2–3 savaites. Atsižvelgti į individualias savybes.
Vienas žmogus gali pradėti grūdintis nuo +18 ºC dušo, kitas – nuo kūno apsitrynimo vėsiu vandeniu iki pusės, dar kitam, ypač neužsigrūdinusiam, užteks pradėti nuo silpnų oro vonių. Grūdinimosi pradžia geriausia šiltuoju metų laiku, bet galima ir kitu metų laiku. Grūdintis reikia pozityviai nusiteikus, procesas turi sukelti malonias emocijas. Grūdinimasis ir fizinis aktyvumas – sveikatą stiprinantis kompleksas.
Paimkime sniego į saują ir palaikykime bent iki minutės. Akyse atsiras daugiau šviesos, nuotaika tikrai pagerės, o jei dar sniego Senį susuksime, tai ir visa šeima prisijungs prie gerų emocijų.
Parengė sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
327 peržiūrų (-a)