Sausio 15 d, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje buvo svarstytas vienintelis klausimas Dėl sprendimo „Dėl jūrinės teritorijos naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkurso, paskelbto 2024 m. lapkričio 18 d.“

Kodėl būtina stabdyti konkursą?
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija posėdyje priėmė sprendimą dėl II jūrinio vėjo parko konkurso ir rekomendavo Energetikos ministerijai jį stabdyti iki tol, kol bus atlikta šio projekto kaštų ir naudos analizė, įvertinant numatytą 15 metų valstybės paramos tikslingumą. Komisija taip pat siūlo peržiūrėti ir, esant būtinybei, inicijuoti pataisas, kuriomis būtų pašalinami pertekliniai valstybės įsipareigojimai konkurso laimėtojui.
Komisija konstatavo kad „tik turint realiai veikiančią konkurencinę aplinką elektros gamybos sektoriuje galime tikėtis vartotojui mažesnės elektros kainos“.

Ministerija sutiko su komisijos nuomone
Įvertinęs ankstesniuose komisijos posėdžiuose ekspertų pateiktą medžiagą, komisijos pirmininkas Aidas Gedvilas sakė, jog II jūrinio vėjo parkas Lietuvai yra reikalingas kaip strateginės reikšmės Lietuvai projektas, tačiau kartu jis įvardijo ir rizikas: dėl mažo dalyvių skaičiaus valstybė negaus geriausio pasiūlymo parko vystymui; dėl numatyto CfD mechanizmo atsiranda galimybė sužlugdyti konkuruojančią sausumos generaciją; dėl įsipareigojimo supirkti elektros energiją didesnėmis kainomis, negu jos galėtų būtų siūlomos rinkoje, nukentės galutiniai vartotojai.
Posėdyje dalyvavę Lietuvos energetikos agentūros atstovai pristatė elektros energijos gamybos bei suvartojimo prognozes 2025–2033 m. su atskirai sumodeliuota saulės, sausumos bei jūrinio vėjo generacija, o Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovai – jūrinės generacijos ekonominio pagrįstumo analizę.
Energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis sutiko su komisijos nuomone, kad II jūrinio vėjo parko projektas, neatmetant jo strateginės reikšmės šaliai, turėtų būti vystomas vartotojams palankesnėmis sąlygomis. Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ministerija atlieka projekto vertinimą, kurio metu bus peržiūrimos paskelbto konkurso sąlygos, valstybės parama bei siekiama spręsti problemas, kylančias sausumos vėjo generacijai.

Nepermokėti ir nekrauti naštos vartotojams!
Komisijos posėdį Aidas Gedvilas pradėjo nuo trumpo pristatymo, per kurį ir buvo išdėstyta šio sprendimo esmė. Jis iškėlė kelis tikslus dėl ko galima būtų susitarti. Pirmas – priimami sprendimai turi daryti įtaką elektros kainos mažinimui tiek verslui, tiek namų ūkiams. Kuo daugiau pinigų turi likti Lietuvos ekonomikoje. Anot A.Gedvilo, turime siekti kuo daugiau elektros pasigaminti Lietuvoje. Gamybai reikalingų technologijų importavimas taip pat yra importas, dėl kurio pinigai iškeliauja iš Lietuvos. Todėl strategiškai svarbu nepermokėti įsigint technologijas bet kokia kaina.
Sausumos, saulės ir vėjo energijos tikrai nepakanka tolygiai padengti Lietuvos poreikio? Akivaizdu, kad nepakanka generacijos siekiant patenkinti Lietuvos poreikius. Remiantis „Litgrid“ statistika, 2024 metais buvo 236 valandos kai generacija padengė 90 proc. suvartojimo. Ir buvo 1310 valandų kai generacija padengė mažiau nei 10 proc. šalies poreikio.
Pasak A. Gedvilo, reikia vertinti ir tai, jog nėra aišku, kiek pajėgumų palankiomis opo sąlygomis buvo išjungiama. „Jei visi sutiksime su prieš tai buvusiais teiginiais, tai turbūt nekiltų ginčas ar jūrų vėjo parkas, kaip projektas, iš principo reikalingas“? – Klausė komisijos pirmininkas A.Gedvilas, pridurdamas, jog turint realiai veikiančią konkurencinę aplinką elektros gamybos sektoriuje galima tikėtis vartotojui mažesnės elektros kainos.

Rizikos dėl generacijos jūroje !
Anot jo, jei sutarsime, kad jūros parkas reikalingas, būtina suderinti požiūrius, kur skirtingos pusės mato rizikas. Pirma rizika: dėl mažo dalyvių skaičiaus valstybė negaus geriausio pasiūlymo parko vystymui. Antra rizika: dėl numatyto CfD (Contract for Differences), sutartys dėl skirtumų mechanizmo, atsiranda galimybė sužlugdyti konkuruojančią sausumos generaciją. Dėl šios priežasties, pastačius vėjo jėgaines jūroje, sausumoje stovinčios gali bankrutuoti, kurias po to iš privatininkų gali supirkti monopolininkas. Tada visa generacija bus vienose rankose?
Taip pat, anot A.Gedvilo, ne mažiau svarbios prekybos biržoje aplinkybės. Smulkūs sausumos ir vėjo generacijos vystytojai tiesiogiai biržoje nedalyvauja, todėl negali teikti savo biržos siūlymų. Už juos kainą nustato didieji gamintojai. Smulkūs gamintojai seka biržos kainas ir jeigu ji yra mažesnė, negu jos poreikis, išjungia generaciją. Tokiu būdu prarandama pigi elektra kuri reikalinga vartotojams. Jei palankiomis sąlygomis pajėgumai nedirba 100 proc, jis kažkaip turi kompensuoti savo sąnaudas.
Jei CfD turintis rinkos dalyvis tikslingai numuštų kainą biržoje, žemiau kvietime numatytų grindų, jis pats gautų CfD numatytus pinigus, tačiau priverstų dalį smulkių konkurentų išjungti savo jėgaines. Dėl prastovų vystytojas turės kelti kainą arba bus priverstas bankrutuoti. Tokiu būdu arba vartotojai negaus žemos kainos, arba dalis smulkiųjų gamintojų bankrutuos. Todėl didieji gamintojai gali iš rinkos išstumti mažuosius.
Pasiūlymus galėtų teikti ir smulkieji
Pasak A.Gedvilo – išeitis – pasiūlymus galėtų teikti ir smulkieji elektros energijos gamintojai. Taip jie są būtų apsaugoti nuo stambiųjų gamintojų piktnaudžiavimo bei dominavimo.
Taip pat, siekiant sumažinti vartotojams kainą bei išvengti piktnaudžiavimo, kainą galima būtų nustatyti svertinio vidurkio principu. Remiantis šiuo principu, kiekvienam gamintojui būtų sumokama tiek, kiek jis paprašė, o ne kiek paprašė didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis. Tokiu atveju galutinė kaina vartotojams būtų mažesnė.
Valstybinė subsidija
antram parkui – nereikalinga
Pasak komisijos nario Artūro Skardžiaus, sausumos generacijos kaštai du kartus pigesni negu jūroje. Tuo tarpu Dainius Kreivys replikavo, kad tobulindami konkurso sąlygas galime likti prie suskilusios geldos.
A.Gedvilas pasiūlė priimti sprendimą. Jis nėra pakitęs nuo gruodžio pabaigoje vykusio komisijos posėdžio: prašyti Energetikos ministerijos svarstyti galimybę: inicijuoti paskelbto konkurso stabdymą iki tol, kol bus: atlikta kaštų ir naudos analizė, vertinant 15 metų numatytą valstybės paramos tikslingumą. Taip pat turi būti parengta pilna, skaidri konkurso medžiaga ir jos vertimas į anglų kalbą. Iš atsinaujinančios energetikos įstatymo siūloma pašalinti valstybės perteklinius įsipareigojimus konkurso laimėtojui.
Balsavimo rezultatai
Valius Ąžuolas (valstietis) pasisakė už, Algirdas Butkevičius (Vardan Lietuvos) – susilaikė, Arūnas Dudėnas (socialdemokratas) – už, Simonas Kairys (liberalas) – susilaikė, Dainius Kreivys (konservatorius) – prieš, Audrius Petrošius (konservatorius) – prieš, Audrius Radvilavičius (socialdemokratas) – už. Rimantas Sinkevičius (socialdemokratas) – už, Artūras Skardžius (nemunoaušrietis) – už. Birutė Vėsaitė (socialdemokratė) – už, Kazys Starkevičius (konservatorius) – nedalyvavo, Ramūnas Vyžintas (socialdemokratas) – už ir Aidas Gedvilas (komisijos pirmininkas, nemunoaušrietis)– už. Iš 12 dalyvavusių, 8 pasisakė už, 2 – susilaikė ir du ž prieš.
Po balsavimo A.Skardžius replikavo, jog kiekvieno Seimo nario, davusio priesaiką yra rūpestis Lietuvos žmonėmis, kad jų kišenės nebūtų iškraustytos ir kad kiekvienas privatus projektas, kad ir labai svarbus nacionaline prasme, nebūtų našta vartotojams.
Dainius Kreivys replikavo, kad priimtas sprendimas – daugiau negu keistas, jis kertasi su Lietuvos energetikos nepriklausomybės siekiais. „Aš tikiuosi, kad ministerija nenutrauks šio konkurso. Tikiuosi, kad jeigu bus atiduota tobulinti, bus įvertinti visi Už ir Prieš. Balsavimas prieš antrąjį jūros parką, turint visus duomenis, kuriuos per posėdį pateikė Energetikos ministerija, yra daugiau negu keistas“, – sakė D. Kreivys.
Audito komitetas
rekomendavo stabdyti konkursą
Seimo Audito komitetas posėdyje svarstė Baltijos jūroje planuojamo statyti 700 megavatų (MW) galios antrojo jūros vėjo elektrinių parko ekonominio pagrįstumo klausimą. Pagrindinis dėmesys – šiam projektui numatoma 15 metų valstybės parama.
Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius akcentavo, kad konkursas minėto parko vystytojui atrinkti buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 18 d. Tačiau iki šios dienos nėra atlikta jokia šio projekto kaštų-naudos analizė ir nėra aišku, kiek tokiam projektui numatoma valstybės parama, kuri per metus gali siekti daugiau nei 200 mln. Eur, kainuotų vartotojams per jų mokamą galutinę elektros energijos kainą. „Antrasis jūros vėjo parkas neturi tapti papildoma milijardine našta vartotojams“, – pabrėžė A. Skardžius.
Posėdyje dalyvavusių Lietuvos energetikos agentūros ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovai pristatė elektros energijos gamybos bei suvartojimo prognozes 2025–2033 m. su atskirai sumodeliuota saulės, sausumos bei jūrinio vėjo generacija.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sutiko su komiteto nuomone, kad šis projektas, neatmetant jo strateginės reikšmės šaliai, neturėtų būti vystomas už kainą, kuri būtų našta vartotojams. Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ministerija atlieka šio projekto vertinimą, kurio metu bus peržiūrimos paskelbto konkurso sąlygos bei valstybės parama.
Atsižvelgiant į Energetikos ministerijos atliekamą projekto vertinimą, Audito komitetas rekomendavo ministerijai minėtą konkursą laikinai sustabdyti, iki kol bus parengta šio projekto kaštų-naudos analizė ir vadovaujantis ja priimti atitinkami sprendimai.

 360 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes