Kol savo pareigas pradėjęs eiti naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas drebino pasaulį pirmaisiais prezidentiniais įsakais, šis tas krestelėjo ir Kretingoje.
Rotušės aikštės rekonstrukcijai rimtai nusiteikusi – žemės sklypo detalųjį planą pasitvirtinusi ir aikštės bei jos prieigų tvarkymo techninio projekto paslaugų pirkimą paskelbusi Kretingos rajono savivaldybė buvo priversta užtraukti rankinį stabdį.
Atlikusi šio pirkimo vertinimą Viešųjų pirkimų tarnyba rajono valdžiai rekomendavo jį nutraukti, nes perkančiosios organizacijos pasirinktas pirkimo būdas neskelbtinų derybų būdu neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų sąlygų – 2014 metais savivaldybės vykdytas Rotušės aikštės sutvarkymo idėjos atviras konkursas buvo vykdomas vadovaujantis ne Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, o Lietuvos architektų sąjungos architektūrinių konkursų nuostatais.
Viešųjų pirkimų tarnyba savo vertinimo išvadą paskelbė praėjusių metų gruodžio 5 dieną, tačiau savivaldybė apie stabdomą aikštės projektavimą rajono gyventojus informavo tik šiemet sausio 20 dieną. Ko Kretingos valdžia delsė pusantro mėnesio? Ar tik ne svarstydami, kam dėl šito konfūzo suversti kaltę.
Ir atrado. Savivaldybė viešai paskelbė, kad atlikusi aikštės ir jos prieigų techninio projekto parengimo paslaugos pirkimo prevencinį patikrinimą, Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad 2014 metais vykęs idėjų konkursas buvo surengtas neužtikrinus skaidrumo principo. Todėl dabar savivaldybė negali aikštės ir jos prieigų rekonstrukcijos techninio projekto parengimo paslaugų iš vieno rangovo pirkti neskelbiamų derybų būdu.
Suprask, dėl tokios situacijos, kurioje dabar atsidūrė dabartinė valdžia, kalčiausias yra tuometis rajono meras Juozas Mažeika su savivaldybės administracijai vadovavusiu Virginijumi Domarku.
„Švyturio“ redakcija gavo Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, tačiau jose apie skaidrumo stoką prieš 10 metų rengtame aikštės sutvarkymo idėjos konkurse nėra nė žodžio. Tokių priekaištų tuomet negirdėjo ir meras J.Mažeika.
„Keista, kad žinia apie padarytus įstatymo pažeidimus 2014 metais skelbiant aikštės idėjos konkursą išlenda praėjus daugiau nei 10 metų“, – kraipė pečiais politikas.
Anot jo, konkursą tuomet organizavo Lietuvos architektų sąjunga, o vertinant pateiktus darbus visos vadžios buvo atiduotos iš Klaipėdos atvykusiai rajono savivaldybės vyriausiajai architektei, kuri tuomet pavadavo motinystės atostogų išėjusią Reda Kasnauskę. Jau pasibaigus konkursui ir paskelbus laimėtoją, merui atsigirdo, kad „Pupoje“ lygtai dirba anos architektės sūnus.
J.Mažeika pasakojo, kad nors konkurse savo darbus pateikė apie 10 dalyvių, laimėtoju buvo pripažinta mažoji bendrija „Pupa – strateginė urbanistika“, nors jos pateikta idėja savivaldybės vadovams visiškai nepatiko. „Jų įsivaizduojama aikštė buvo pernelyg šiuolaikiška ir moderni. Joje nebuvo jokių sąsajų su miesto istorija“, – tokių priekaištų laimėtojams turėjo jie.
Šiandien J.Mažeika nesiima pasakyti, kieno iniciatyva atsirado konkurso sąlyga, kad jo laimėtojas už suderėtą kainą įgyja teisę atlikti ir aikštės techninį projektą. Šitaip buvo prarasta teisė konkurso būdu bent pasitikrinti tokio projekto rinkos kainą.
Viešųjų pirkimų tarnyba padarė išvadą, kad tokios teisės vizijos konkurso laimėtojai neturėjo, nes tas konkursas buvo vykdomas nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos tvarkos.
Anot pirkimą nutraukti rekomendavusios tarnybos, pernai skelbdama techninio projekto parengimo pirkimą, rajono savivaldybės administracija privalėjo tinkamai įvertinti 2014 metais vykusio aikštės vizijos konkurso aplinkybes.
„Neskelbiamų derybų būdu iš vieno rangovo Kretingos rajono savivaldybė projektavimo paslaugą galėjo pirkti tik tuo atveju, jei prieš tai būtų paskelbusi atskirą techninio projektavimo konkursą“, – „Švyturiui“ išaiškino patikrinimo išvadas parengusi Viešųjų pirkimų tarnybos specialistė.
Pernai spalio mėnesį savivaldybė buvo pasišovusi skubiai sutarti su „Pupa“, kad ši įmonė aikštės ir jos prieigų techninį projektą atliks už 433 tūkst. eurų. Lapkričio pabaigoje jau buvo paskelbta apie pasirašytą sutartį, nors 2022 metų rudenį su šia įmone buvo suderėta apie 230 tūkst. eurų kaina už projektavimo darbus ir jau pradėtos derinti projektavimo užduotys.
Tiesa, rajono valdžia aiškino, kad techninio projektavimo kaina 200 tūkst eurų padidėjusi dėl to, kad „Pupai“ pavesta suprojektuoti didesnę teritoriją, nei buvo numatyta anksčiau. Taigi, papildomi projektavimo darbai šiai įmonei buvo numatyti be jokio konkurso.
Kad iš pradžių skelbiant projektavimo konkursą „Pupai“ numatyta mokėti 433 tūkst. eurų suma galėjo gerokai aptirpti, rajono valdžiai kažkodėl nerūpėjo. Ar atsitiktinai?
1,356 peržiūrų (-a)