Centrinė valdžia vėl kelia vėzdą prieš regionų ligonines: gydytojų nebereikės?
Kai tik į valdžią susirenka naujas Seimas, būtinai neilgai trukus prasideda visokios pertvarkos sveikatos apsaugos srityje. Centrinės valdžios lygmenyje daugybę metų pasikartojantis procesas jau tapo lyg savotiška politinio lygio patologija: atrodytų, kad kartūs ir skausmingi buvusių „pertvarkų“ vaistai galėjo atbaidyti nuo panašių veiksmų, tačiau nieko panašaus neįvyksta. Dabar jau Valstybinė ligonių kasa pasiūlė tokias naujoves dėl ligoninių suteiktų paslaugų apmokėjimo, kad nemaža dalis regioninių ligoninių vėl gali atsidurti ant išnykimo (arba uždarymo) ribos.
Medikams siūloma dirbti be atlygio
Grėsmingi sumanymai buvo viešai paskelbti kovo 3 d., kai Valstybinė ligonių kasa (VLK) gydymo įstaigoms pristatė sutartis viršijančių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimus. VLK sumanymu, naujovės skatintų gydymo įstaigas laikytis sutarčių ir teikti pacientams reikalingiausias paslaugas tikslingiau. Neva šie pokyčiai padėtų užtikrinti tvarų ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų naudojimą. Dėl pasiūlytos tvarkos pakeitimų vyksta konsultacijos ir diskusijos su suinteresuotomis pusėmis. Kodėl regioninių ligonių vadovai lyg susitarę negatyviai vertina siūlomą pertvarką?
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas atkreipė dėmesį, kad VLK siūlomi ligoninių suteiktų paslaugų apmokėjimo pakeitimai iš esmės prieštarauja dabartinės Vyriausybės programinėms nuostatoms sveikatos apsaugos srityje.
„Sutarta, kad būtina nuosekliai įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų efektyvų viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, mažintų regionų sveikatos netolygumus bei didintų gyventojų ir medikų pasitikėjimą sveikatos sistema. Tai – pirma. Antra, – būtinos priemonės mažinant pacientų eiles pas gydytojus. Juk Vyriausybės programoje sutarta diegti kompleksines sveikatos priežiūros paslaugų eilių valdymo priemones, apimant visus lygius – pirminius, specializuotus ambulatorinius bei stacionarą,“ – kalbėjo R. Sakalauskas. Planuojama užtikrinti, kad gyventojų, patenkančių pas sveikatos priežiūros specialistus per nustatytą laikotarpį dalis didėtų ne mažiau kaip 5 proc. kasmet.
O ką siūlo Valstybinė ligonių kasa? Kretingos ligoninės vadovas atkreipė dėmesį į pagrindines nuostatas. Siūlomose gairėse teigiama, kad jeigu ligoninė per metus 50 proc. viršys sutartines dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugas, už tai bus apmokama tik 70 proc. sutartyje su VLK numatytų lėšų, o jeigu suteiktų paslaugų skaičius viršys 50 proc. – apskritai nebus mokama.
Ligoninės paskęs chaose
Ligoninės vadovo įsitikinimu, tai visiškai neatitinka faktinės situacijos ne tik Kretingos ligoninėje, bet ir kitose įstaigose, tai sukels tikrą chaosą. Juk Sveikatos sistemos vystymo kryptis bent jau 10 paskutiniųjų metų – stacionarinių paslaugų mažinimas, Dienos paslaugų – Dienos chirurgijos, Dienos stacionaro, Stebėjimo, – didinimas.
„Ne vienerius metus vykdytos politikos pasekmė – performuota gydymo įstaigų veikla, sukomplektuota įranga, personalas, kryptingai planuojami kiti resursai, kai tuo tarpu pristatytos finansavimo gairės numato neproporcingą finansavimo mažinimą, visiškai nepagrindžiant, kokiu pagrindu galima už atliktą paslaugą mokėti 70 proc. O kaip tokia finansavimo struktūra leis finansuoti didėjančias išlaidas? Nepateikti argumentai, kodėl tai būtina daryti jau šiais metais, kai didesnės dalies gydymo įstaigų rezultatai ir taip nuostolingi. Gal reikėtų atsakingiau galvoti apie tai, kad visoms ligoninėms brangsta elektra, šiluma, maistas, kuras, privalomas įrangos aptarnavimas, personalo išlaikymas, padidėjusi minimali alga ir atitinkamai visų darbuotojų kasmetinis atlygio didinimas pagal kolektyvinę šakos sutartį. O kur dar viešai pažadėtas lūkesčių išpildymas dirbantiesiems“, – apie susidarančią situaciją kalbėjo R. Sakalauskas.
Jo įsitikinimu, VLK siūlomas finansavimas tiesiogiai mažins medikų darbo užmokestį, nes pasiekti atlygio vidurkiai tiesiogiai priklauso nuo suteiktų paslaugų skaičiaus. Mažinant lėšas ir dar taikant tik dalinį apmokėjimą, tiesiogiai mažės medikų darbo užmokestis, atitinkamai medikų trūkumas regionuose tik didės.
Šalies demografinė struktūra, gyventojų sveikatos rodikliai aiškiai byloja, kad per ateinantį dešimtmetį sveikatos paslaugų poreikis tik didės. Ligoninėms nustatoma užduotis mažinti paslaugų skaičių yra nesuderinama su realybe, tai tik toliau stiprins visuomenės nepasitenkinimą, nusivylimą, nepagarbą, o psichologine prasme visa tai turės „sugerti“ įstaigų medikai ir vadovai.
Visiškai niekiniais tampa regionuose pasiekti teigiami pokyčiai: geresnė diagnostika, sutrumpėję stacionaro lovadieniai, įveiklinti dienos stacionarai, dienos chirurgija, stebėjimo paslaugos ir pan.
„Siūlomi VLK pakeitimai gali būti naudingi tik toms įstaigoms, kurios turi dideles sutartines sumas su ligonių kasomis, tam skaičiui priklauso ir nevalstybinės gydymo įstaigos, kurios perims regiono ligoninių pacientus“, – pastebėjo R. Sakalauskas. Jo įsitikinimu, jeigu jau neišvengiamai būtina įvedinėti apribojimus, reikia vadovautis paskutinių metų faktinėmis suteiktų paslaugų sumomis ir tik ateinančiam periodui įvedinėti naujus paslaugų viršijimo apribojimus bei sąlygas. Tokiu būdu įstaigos turės galimybę įvertinti žmogiškųjų, finansinių išteklių rizikos valdymą, nemažinti esamų darbuotojų skaičiaus, išlaikyti atlyginimą didinimą. Taip pat reikia ieškoti papildomų finansavimo šaltinių pritraukimo, siekiant didinti teikiamų paslaugų kiekį ir mažinti eiles, įskaitant smulkias pacientų priemokas už planinę pagalbą.
