Kretingos rajono savivaldybė pradėjo griauti sovietmečiu statytą bendrabutį, vietos valdžios pramintą „svetimkūniu“, esantį istoriniame Tiškevičių dvaro parke, griovimo vaizdus užfiksavo vienas iš gyventojų ir jais pasidalino socialiniame tinkle Facebook. Šis sprendimas, anot savivaldybės, yra dar vienas žingsnis siekiant atkurti autentišką dvaro parko vaizdą, tačiau jis sukėlė audringas diskusijas tiek vietos bendruomenėje, tiek užsienio žiniasklaidoje, įskaitant Rusijos propagandinius kanalus.
Istorinio parko atkūrimas
Tiškevičių dvaro parkas, kadaise turėjęs aiškų planą su keturiais stačiakampiais skverais, fontanais ir antikinėmis skulptūromis, simbolizuojančiomis keturis metų laikus, sovietmečiu buvo subjaurotas. Viename iš skverų, kur anksčiau stovėjo Galijoto skulptūra ir žydėjo išpuoselėtas gėlynas, buvo pastatytas minėtas bendrabutis.
Griovimo darbus, kurie jau prasidėjo, atlieka UAB „Kaslita“. Projektas, apimantis bendrabučio nugriovimą, kadastrinius matavimus ir žemės sklypo atnaujinimą, savivaldybei kainavo apie 42 tūkst. eurų. Be to, Kretingos muziejus parengė projektą, skirtą parko gėlynams, takams ir apšvietimui atnaujinti, o finansavimo paraiška želdinių tvarkymo projektui jau pateikta, tikintis rezultatų kitąmet.
Rusijos propaganda išnaudojo šią situaciją
Sprendimas griauti bendrabutį atkreipė ir Rusijos propagandos dėmesį. Rusijos valdomas portalas „Sputnik“ šią situaciją pavadino dalimi „antirusiškos kampanijos“, teigdamas, kad Lietuvos valdžia neva diskriminuoja rusakalbius gyventojus ir naikina jų paveldą. „Prasidėjus konfliktui Ukrainoje, Baltijos respublikoje prasidėjo plataus masto antirusiška kampanija,“ – rašoma „Sputnik“ straipsnyje, kuris Kretingos valdžios veiksmus sieja su platesniu naratyvu apie rusakalbių persekiojimą.
Tokios interpretacijos nėra naujiena. Anksčiau Rusijos propaganda Kretingą kritikavo dėl sprendimo atsisakyti plastiko perdirbimo gamyklos ir protestų prieš metanolio bei vandenilio gamyklos statybas Darbėnuose. Vietos laikraštis „Švyturys“ pažymi, kad šie naratyvai yra dalis platesnės Kremliaus strategijos vaizduoti Lietuvą kaip rusofobišką valstybę.
