Jungtinės Karalystės dienraštis „The Guardian“ neseniai paskelbė negailestingą statistiką – maždaug du trečdaliai medicinos priežiūros darbuotojų Anglijoje per pastaruosius metus patyrė perdegimą (angl. burnout), kuris apibūdinamas kaip fizinis, emocinis ir psichologinis išsekimas dėl ilgalaikio streso darbe. Šis reiškinys siejamas su dideliu darbo krūviu, nepakankamu darbuotojų skaičiumi, emociniu krūviu ir pandemijos poveikiu, kuris dar labiau išryškino sistemos problemas. Su panašiomis problemomis susiduriama ir Lietuvoje.
Sveikatos priežiūros sistema jau ilgą laiką susiduria su darbuotojų trūkumu, ypač slaugytojų ir gydytojų. Dėl to esami darbuotojai dažnai dirba viršvalandžius, turi mažiau poilsio laiko ir patiria didelį spaudimą teikti kokybišką priežiūrą ribotais ištekliais.
Sveikatos priežiūros darbuotojai nuolat susiduria su sudėtingomis situacijomis, tokiomis kaip pacientų kančios, mirtys ar etinės dilemos. Tai ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kai darbuotojai dirbo ekstremaliomis sąlygomis.
„The Guardian“ straipsnyje minima, kad daugeliui darbuotojų trūksta prieigos prie psichologinės pagalbos ar institucinės paramos, kuri padėtų įveikti stresą. Be to, medicinos darbuotojai dažnai jaučia, kad jų pastangos nėra pakankamai vertinamos.
Jiems taip pat tenka per didelis administracinis krūvis – dokumentų pildymas atitraukia darbuotojus nuo tiesioginės pacientų priežiūros, didindamas frustraciją.
Poveikis pacientų priežiūrai
Perdegimas ne tik kenkia darbuotojų gerovei, bet ir tiesiogiai veikia pacientų priežiūros kokybę. Straipsnyje nurodoma, kad išsekę darbuotojai gali padaryti daugiau klaidų, būti mažiau empatiški ar mažiau atidūs pacientų poreikiams. Personalo trūkumas ir perdegimas prisideda prie ilgų eilių ligoninėse bei uždelsto gydymo, kas ypač aktualu skubios pagalbos skyriuose. Perdegimas skatina darbuotojų kaitą – daug biudžetinių medicinos įstaigų darbuotojų svarsto palikti darbą arba pereiti į privačią praktiką, dar labiau gilindami personalo krizę.
Dienraštis „The Guardian“ pabrėžia, kad viešoji sveikatos priežiūros sistema yra stipriai priklausoma nuo savo darbuotojų, tačiau pastaraisiais metais susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais. Pandemija atskleidė sistemos trapumą, o po pandemijos ekonominės problemos, infliacija ir nepakankamas finansavimas dar labiau apsunkino situaciją.
Straipsnyje taip pat užsimenama apie politinį aspektą – medicinos darbuotojai ne tik Anglijoje, bet ir visoje Europoje reikalauja didesnių investicijų į sveikatos priežiūrą ir geresnių darbo sąlygų, tačiau vyriausybių atsakas dažnai vertinamas kaip nepakankamas.
Medikų „perdegimas“ kaip globali problema
Perdegimas (angl. burnout) yra pripažintas tarptautiniu mastu kaip profesinis reiškinys, įtrauktas į 11-ąją Tarptautinės ligų klasifikacijos versiją (ICD-11). Jis apibūdinamas kaip emocinis išsekimas, depersonalizacija (cinizmas ar abejingumas darbe) ir sumažėjęs profesinis efektyvumas dėl ilgalaikio streso darbe. Sveikatos priežiūros sektorius yra ypač pažeidžiamas dėl šių priežasčių.
Darbas su sergančiais ar mirštančiais pacientais kelia stiprų psichologinį spaudimą. Daugelyje šalių trūksta gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų, todėl esami darbuotojai patiria per didelį krūvį. COVID-19 pandemija sustiprino perdegimą dėl padidėjusių darbo krūvių, infekcijos rizikos ir ribotų išteklių. Nepakankamas finansavimas, biurokratiniai iššūkiai ir ribota prieiga prie psichologinės pagalbos dar labiau apsunkina situaciją.
Anot britų dienraščio, atlikti tyrimai rodo, kad perdegimas paveikia apie 50 proc. sveikatos priežiūros specialistų visame pasaulyje, o gydytojų ir slaugytojų rodikliai siekia net 66 proc. Afrikos šalyse, kur sveikatos priežiūros sistemos dažnai yra silpnos, perdegimas taip pat yra paplitęs dėl didelių darbo krūvių ir ribotų resursų. Singapūre atliktas tyrimas parodė, kad 2020–2021 m. perdegimą patyrė apie 24 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų, o stresas ir nerimas dar labiau išaugo pandemijos metu. Šie duomenys patvirtina, kad problema yra universali, tačiau jos mastas ir priežastys skiriasi priklausomai nuo šalies konteksto.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje tokių tyrimų atlikta nedaug, tačiau skaičiai turėtų būti panašūs. Mūsų šalyje sveikatos priežiūros darbuotojų perdegimas taip pat yra reikšminga problema, nors ji mažiau viešinama lyginant su JK. Remiantis turimais tyrimais ir kontekstu, galima išskirti šiuos aspektus:
Viešoje erdvėje galima rasti 2018 m. Klaipėdos ir Kauno regionuose atliktą tyrimą, kuris parodė, kad tarp ligoninių gydytojų perdegimo paplitimas buvo reikšmingas: 44,8 % patyrė asmeninį perdegimą, 46,7 % – su darbu susijusį perdegimą, o 35,1 % – su klientais (pacientais) susijusį perdegimą. Kitas tyrimas, atliktas tarp Lietuvos odontologų, nustatė, kad 42,3 % respondentų patyrė aukštą emocinį išsekimą.
2024 m. tyrimas Utenos, Molėtų ir Ignalinos regionuose parodė, kad perdegimas buvo ypač paplitęs tarp gydytojų ir slaugytojų, palyginti su kitomis profesijomis, tokiomis kaip mokytojai ar vadybininkai. Gydytojai ir slaugytojai patyrė aukštesnį perdegimo lygį visose trijose dimensijose (asmeninė, su darbu ir su klientais susijusi).
Lietuvoje perdegimas dažniausiai pasitaiko tarp gydytojų, tačiau jis taip pat paveikia slaugytojus, viešosios sveikatos specialistus ir kitus sveikatos priežiūros darbuotojus. Palyginti su mokytojais ar vadybininkais, gydytojai ir slaugytojai patiria didesnį stresą dėl tiesioginio darbo su pacientais.
Darbo krūvis ir personalo trūkumas
Lietuvoje, kaip ir JK, trūksta sveikatos priežiūros specialistų. Pavyzdžiui, Afrikos šalyse sveikatos priežiūros darbuotojų santykis yra 1,55 / 1000 gyventojų, o Lietuvoje, nors rodiklis geresnis, jis vis dar neatitinka poreikių, ypač regionuose. Dėl to darbuotojai susiduria su dideliu krūviu, ypač pirminės sveikatos priežiūros grandyje.
Lietuvoje sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimai yra žemesni nei daugelyje Vakarų šalių, o tai prisideda prie nepasitenkinimo ir motyvacijos stokos. Tai taip pat skatina emigraciją į JK ar kitas šalis, kur algos didesnės, nors darbo krūvis taip pat didelis.
Darbas su sunkiai sergančiais pacientais, ypač pandemijos metu, padidino emocinį krūvį. Tyrimai rodo, kad bendradarbių ir vadovų parama Lietuvoje dažnai yra nepakankama, ypač viešosios sveikatos specialistams.
Kaip ir JK, Lietuvoje gydytojai ir slaugytojai praleidžia daug laiko pildydami dokumentus, kas atitraukia juos nuo tiesioginės pacientų priežiūros.
Sprendimai Lietuvoje
Lietuvoje atliktuose tyrimuose siūloma mažinti darbo krūvį, užtikrinti geresnes bendradarbių ir vadovų paramos sistemas bei diegti streso valdymo programas. Pavyzdžiui, bendradarbių parama buvo nustatyta kaip veiksnys, mažinantis perdegimą gydytojams, slaugytojams ir mokytojams.
Lietuvoje prieiga prie psichologinės pagalbos sveikatos priežiūros darbuotojams yra ribota, palyginti su JK, kur tokios iniciatyvos kaip nemokamos platformos (pvz., „Headspace“) yra labiau išplėtotos. Vis dėlto kai kurios Lietuvos ligoninės pradeda siūlyti psichologines konsultacijas, tačiau tai dar nėra sisteminga.
Mūsų šalyje pastaraisiais metais buvo didinami sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimai, tačiau struktūrinės problemos, tokios kaip personalo trūkumas ir biurokratija, išlieka neišspręstos.
Parengta pagal
„The Guardian“ ir „Lietuvos sveikata“ publikacijas
905 peržiūrų (-a)
Koks medikų perdegimas, koridoriai tušti,kava kvepia ,,seselės vaikšto po kabinetus pas drauges, juk patikrinkit ypač po pietų ,o pas odos gydytoją lauksi 3 mėn