Praėjusį kartą apžvelgdami 2008 m. kovo mėnesio „Švyturio“ laikraščio publikacijas pradėjome nuo to, kad visos šalies pedagogai valdžiai grasino masiniu streiku. Rimtam streikui buvo pasirengusios ir penkios Kretingos rajono ugdymo įstaigos.
Streikas įvyko. Kaip byloja kovo 29 d. publikacija „Streiką sustabdė“, po streiko, kuris tęsėsi dvi savaites, mokytojai vėl pradėjo ugdymo procesą. Į pamokas sugrįžo Vydmantų, Kartenos, M. Daujoto vidurinių bei Salantų ir J. Pabrėžos gimnazijų mokiniai. Pedagogai „neterminuotą streiką sustabdė Seime iš visų frakcijų atstovų sudarytai darbo grupei ėmus svarstyti mokytojų reikalavimą 50 procentų per šiuos metus pakelti atlyginimą. Jeigu sprendimai bus vilkinami arba pedagogų reikalavimai netenkinami, streikavę šalies pedagogai neatmeta galimybės streikus atnaujinti arba ieškoti kitų protesto formų – bado akcijų ir pan.“, – rašė „Švyturys“.
Verta pastebėti, kad tų metų pedagogų streikas buvo vienas įsimintiniausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorijoje. Susitelkę ir valdžios nepalaužti mokytojai pasiekė savo.
Dalis kretingiškių 2008 m. šv. Velykas pasitiko tamsoje. Seniausiame rajono laikraštyje aprašyta situacija, kai pirmąją Velykų dieną be elektros ilgam liko Trakų ir aplinkinių gatvių gyventojai. Vėliau Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) Kretingos skyriaus viršininkas Ramūnas Korsakas teigė, kad rimta avarija įvyko dėl gedimo aukštos įtampos kabeliniame tinkle. Gedimui pašalinti vienur pakako pusvalandžio, o kai kuriose gatvėse – ilgiau nei kelių valandų. Elektros tinklų avariją patyrę kretingiškiai buvo labai nepatenkinti, skambučiais „užgulė“ VST, tačiau ką padarysi – kai kada technika sugenda pačiu netinkamiausiu metu.
Aktuali informacija žvejams mėgėjams buvo paskelbta įsibėgėjus pavasariui – „Motorinės valtys skrodžia vandens telkinius…“ Publikacijos autorius kalbino tuometinį Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistą Raimondą Jocių. Pokalbio tema – savivaldybės išnuomoti vandens telkiniai, jų priežiūra ir įžuvinimas. R. Jocius tada vardijo, kad savivaldybė 2008 m. nuomojo 12 vandens telkinių, kurių plotas – 332 ha. Lazdininkų, Šukės, Darbėnų, Tūbausių tvenkinius nuomojasi Juozas Motijauskas, Tuzų, Laivių, Salantų, Erlėnų tvenkiniai išnuomoti Salantų žvejų klubui, Padvarių tvenkinys – Medžiotojų ir žvejų draugijos rajono skyriui, Pesčių ir Grūšlaukės tvenkiniai – Stasiui Kaniavai. Nuomininkai rūpinasi vandens telkinių įžuvinimu, tarp kitų išskirtas Juozas Motijauskas, kuriam „rūpi, kad žvejai mėgėjai į namus grįžtų su gausiu laimikiu, todėl stengiasi vandens telkinius įžuvinti, veisti vertingų žuvų“.
Pasirodo, pagal žuvininkystės vystymo kryptis rajono vandens telkiniai suskirstyti į penkias grupes. Žvejams mėgėjams verta žinoti, kuriame telkinyje kokių žuvų daugiausia įveista, ką galima pagauti. „Karosai gerai gali kibti Darbėnų, Laivių, Pesčių, Salantų (kur vandens telkinio nebėra – aut. pastaba) tvenkiniuose, karpiai – Juodupėnų ir Tuzų, lydekos – Padvarių, Tūbausių, saterkai – Lazdininkų tvenkiniuose“.
Kita straipsnyje aptariam tema – motorinių valčių naudojimas vandens telkiniuose. Verta prisiminti, kad motorinėmis valtimis galima plaukioti telkinyje, kurio plotas ne mažesnis nei 10 ha. Be to, motorinėmis valtimis draudžiama plaukioti nuo navigacijos pradžios iki liepos 1 dienos, žuvų neršto laikotarpiu.
Kelerių metų laikotarpyje apie 2008-2010 metus Lietuvoje buvo labai populiaru užsakinėti ir skelbti visokių ženklų kūrimo konkursus. Matyt, valdžios žmonės buvo pajutę, kad prisidengus neva konkursais galima „plauti“ pinigus, sudaryti neoficialias sutartis su „konkursų nugalėtojais“. Be to, tokio pobūdžio „reikaliukai“ sunkiai apčiuopiami, sunkiai įrodomi. Taigi, 2008 m. „VšĮ Lietuvos turizmo plėtros agentūra“ dalyvaujant Vyriausybės kanceliarijai kviečia teikti paraiškas kurti nacionalinį Lietuvos prekės ženklą, padėsiantį didinti Lietuvos žinomumą pasaulyje“. Tokius „reikaliukus“ gana dosniai finansavo ir įvairūs ES fondai, tad pasipinigauti buvo vienas malonumas. Svarbiausia būdavo rasti tinkamą ES fondą arba finansavimo programą. Tąkart Lietuvos prekinis ženklas galėjo būti finansuojamas kaip projekto „Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklas“ dalis, kurio įgyvendinimą finansavo ES struktūriniai fondai, bendra projekto vertė siekė 1,14 mln. litų. Kūrybiniam etapui buvo skirta 214 tūkst. litų.
Jeigu tada kas ir sukūrė kokį ženklą, metų bėgyje iš jo neliko nė užuominos.
Tuometinė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė kovo 8 d. skelbė publikaciją „Bruikšime automobilius nuo dvaro takų“. Žodis „bruikšime“ – visai negirdėtas, nematytas. Lietuvių kalbos žodyne radau tokią jo prasmę – varyti, ginti. Skaitant ilgametės muziejaus direktorės publikaciją žodžio prasmė paaiškėja. Ji rašė, kad dvaro parko takai, skirti pėstiesiems, dažnai būna užstatyti dešimtimis automobilių. O jeigu dar sporto mokykloje vyksta kokios nors varžybos, tai dvaro parke automobilių padaugėja keliskart. Štai vasario 23 d. į vieną sporto renginį rinkosi sporto veteranai, tai direktorė suskaičiavo virš 40 automobilių. Kovo 4 d. vyko varžybos rajono taurei laimėti – vaizdas toks pat. Tad neapsikentusi darkomo parko, V. Kanapkienė kreipėsi į visuomenę ir policiją, kad būtų kuo daugiau išaiškinta ir nubausta tvarkos pažeidėjų. „Būtų labai malonu, kad kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Kretingos dvaro parko ramybe mėgautųsi tik pėstieji kretingiškiai ir mūsų miesto svečiai“, – rašė V. Kanapkienė. Ką gi, jos dėka ir su visuomenės pagalba, vietinių politikų sprendimų dėka dvaro parke buvo pažaboti ne tik automobiliai, bet ir sovietinių laikų „prielipos“ – visą Tiškevičių rūmų aplinką ir parką niekinę pastatai.
Kovo mėnesį parduotuvių lentynose paprastai pasirodo prekės su naujomis kainomis, kurioms padidinti akcizai. „Švyturio“ korespondentas apžvelgė tuometinių populiarių cigarečių kainas.
Publikacijoje priminta, kad sovietiniais laikais neprastomis laikytos cigaretės „Kastytis“ kainavo tik 40 kapeikų. Tačiau dar ne taip seniai jų kaina buvo 1,50 Lt, o padidinus akcizą – jau 2,74 Lt. Užsienio investuotojams privatizavus lietuvišką tabako pramonę, cigarečių „Kastytis“ (ir kitų panašiais lietuviškais pavadinimais) neliko nė kvapo. Užtat rinką užkariavo begalė importinių brendų. Korespondentas rašė, kad pirmąją kovo savaitę Kretingos „Lauros“ parduotuvė cigaretes pardavinėjo dar senomis kainomis: „LM“ – 4,30 Lt (nauja kaina bus 5 Lt), „Marlboro“ – 5 Lt (nauja – 6 Lt), „Kent“ – 5,50 Lt (nauja – 6 Lt), „Red&White“ – 3,65 Lt (nauja – 4,30 Lt). Nors apie padidintus akcizus valdžia visada praneša iš anksto, tačiau niekas iš anksto neapsirūpina rūkalais. Buvo prognozuojama, kad 2009 m. pakelis „Marlboro“ turėtų kainuoti jau 8 litus.
Žurnalisto kalbintas senas rūkorius Antanas prisipažino, kad cigarečių parduotuvėse jau seniai neperka. „Jų, pigesnių, perpardavinėtojai parveža Kaliningrado, Sovetsko. Per mėnesį išleidžia nuo 80 iki 100 litų, priklausomai nuo cigarečių rūšies“.
„Švyturys“ skelbė išankstinę informaciją, kad 2008 m. vasarą rajono keliais bus vežamas įspūdingas 727 tonų krovinys. Į „Mažeikių naftą“ keliaus naujas reaktorius, kurio ilgis 44,7 m, plotis 6,5 m, aukštis 8,3 m. Milžiniškas krovinys bus vežamas Klaipėdos, Kretingos, Skuodo rajonų keliais, teks pervažiuoti 10 tiltų, o ne visi dabar gali atlaikyti tokį svorį, juos teks stiprinti. Buvo planuojama, kad krovinys iš Klaipėdos į Mažeikius keliaus 5 paras, jis judės tik naktimis.
Netradicinį nusikaltimą padarė kažkoks klaipėdiškis A. V. Pasikvietęs du pažįstamus jis atvažiavo į Balsiškių mišką ir Arūnui Smilingiui priklausančiame miško plote pradėjo iškasinėti dvimetrines, maždaug 8 metų amžiaus eglutes. Besidarbuojančius vagišius pastebėjo atsitiktinis praeivis, kuris informavo miško savininką. Šis kartu su policija ėmė persekioti vagišius, juos su įkalčiais sučiupo jau Klaipėdos rajone. Mašinoje rado 67 eglutes, miško savininkui padaryta žala įvertinta 10500 litų. Vagišiams grėsė reali baudžiamoji atsakomybė.
Kovo vidury degė kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ vienas iš poilsio namelių. Kai atvyko gaisrininkai, namelis degė jau atvira liepsna. Sudegė stogas, mansardinis aukštas ir jame buvę baldai, apdegė pirmojo aukšto rąstai. Per gaisrą tada pavyko išgelbėti dalį pirmojo aukšto baldų. Tai buvo jau trečias gaisras, kilęs „Vienkiemyje“.
Gal dalis skaitytojų dar pamena, kad 2008 m. buvo ištikęs tikras nekilnojamo turto bumas. Kainos šovė aukštyn, nes bankai be didesnių skrupulų kairėn-dešinėn dalino būsto paskolas, nereikalaudami netgi atidesnio perkamo būsto įvertinimo. Vienoje „Švyturio“ publikacijoje buvo rašyta apie tuometines NT kainas.
Tada Kretingoje 2 kambarių buto kaina svyravo apie 180-200 tūkst. litų, 4 kambarių – daugiau nei 250 tūkst. Lt. Namuose, kur įrengtas autonominis šildymas (o jis pigesnis, nei centralizuotai tiekiama šiluma), butai būna brangesni. Buvo pastebėta, kad Kretingoje savo kainą visą laiką išlaiko privatūs gyvenamieji namai. Puikiai sutvarkytas, apšiltintas, geroje vietoje esantis namas gali kainuoti nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. litų. Naujas medinis namas Kretingoje gali kainuoti apie 600 tūkst. litų, senas – apie 250 tūkstančių. Tuometiniai sklypai (12-15 arų) individualaus namo statybai kainuodavo 40-80 tūkst. litų. Kaina priklausė nuo vietos, nuo esamų komunikacijų. Kaimo vietovėse individualiai statybai skiriami didesni sklypai, tačiau jų kainos mažesnės.
Parengė Andrius Juškevičius
350 peržiūrų (-a)