Deja, ne visiems ši kaita būna švelni. Nemažai žmonių ankstyvą pavasarį pradeda kamuoti užsitęsęs kosulys. Jis gali būti ne tik peršalimo ar bronchito požymis, bet ir organizmo reakcija į temperatūrų svyravimus, ore tvyrančias dulkes, žiedadulkes ar net psichosomatines būsenas.
Kodėl kosime pavasarį?
Staigūs oro temperatūros pokyčiai – nuo ryto vėsos iki dienos karščio – apkrauna kvėpavimo takus. Vieną dieną einame be šalikų, o kitą – jau skundžiamės gerklės skausmu ir sausinančiu kosuliu. Šiuo metu ypač lengva peršalti ar susirgti bronchitu.
Kita priežastis – ore pakibusios dulkės ir žiedadulkės. Daugeliui žmonių tai sukelia alerginį kosulį, čiaudulį, nosies užgulimą. Svarbu atskirti – ar kosulys drėgnas, ar sausas, ar lydi temperatūra, ar niežti gerklę. Tai padeda nustatyti tikrąją priežastį.
Emocinis ir psichosomatinis kosulys
Vis dažniau gydytojai ir psichologai pastebi: kosulys gali būti ir emocinės kilmės. Stresas, nerimas, užspaustos emocijos kartais išreiškiamos per kūną – tarsi jis norėtų kažką „iškosėti“. Jei medicininės priežastys nepatvirtinamos, verta pažvelgti į vidinę savijautą.
Kosulys – daugelio veidų simptomas
Kosulys nėra liga. Tai – apsauginė organizmo reakcija, galinti reikšti įvairias būkles:
• Peršalimas ir bronchitas dažniausiai prasideda po peršlapimo ar atšalimo. Tokį kosulį dažnai lydi karščiavimas, bendras silpnumas ir sloga. Bronchitui būdingas stiprus, gilus kosulys su skrepliais.
• Temperatūrų kaita – pavasarį rytais dar šalta, dieną – šilta. Daugelis persirengia netinkamai ir peršąla, patys to nepastebėdami.
• Alergijos – pavasarį suaktyvėja žiedadulkės. Kai kuriems žmonėms net nedidelis jų kiekis ore gali sukelti intensyvų kosulį, čiaudulį ir akių ašarojimą.
• Dulkės – po žiemos gatvėse ir kiemuose susikaupę purvai, smėlis, techninės druskos pakyla į orą ir dirgina kvėpavimo takus.
• Psichosomatinis kosulys – kai liga nenustatoma, tačiau kosulys tęsiasi, vertėtų paklausti savęs: ar gyvenime yra daug streso, nerimo, „nepasakytų žodžių“? Kūnas kartais kalba už mus.
Liaudiška išmintis: pušų konkorežiai kvėpavimo takams
Mūsų senoliai žinojo – pavasarį reikėtų rinkti jaunus pušų konkorežius. Jie turi daug eterinių aliejų, flavonoidų, vitamino C. Tai natūralus „antibiotikas“ ir atsikosėjimą skatinanti priemonė.
Receptas: pušų konkorežių sirupas
Jums reikės:
• 1 litro jaunų pušų konkorežių (geriausia – šviesiai žalių, minkštų),
• 1 kg cukraus (galima dalį keisti medumi),
• vandens (jei norite skystesnio sirupo).
Gaminimas:
1. Konkorežius gerai nuplaukite, sudėkite į stiklainį sluoksniais, apibarstydami cukrumi.
2. Laikykite šiltai ir saulėtai 2–3 savaites.
3. Išsiskyrusias sultis nukoškite, supilkite į tamsaus stiklo buteliukus.
4. Laikykite šaldytuve.
5. Vartokite po šaukštelį 2–3 kartus per dieną.
Sirupas tinka tiek suaugusiesiems, tiek vaikams (nuo 2 metų), tačiau alergiškiems žmonėms reikėtų pasitarti su gydytoju.
Pušų sirupas tinka kaip pagalbinė priemonė švelniems kvėpavimo takų uždegimams. Tačiau jei kosulys trunka ilgiau nei 10 dienų ar jį lydi aukšta temperatūra – būtina kreiptis į gydytoją.
Dar keli patarimai nuo pavasarinio kosulio:
• Gerkite daug šilto skysčio: arbatos su čiobreliais, liepžiedžiais, medumi.
• Vėdinkite patalpas, bet venkite skersvėjų.
• Naudokite oro drėkintuvus – sausas oras dirgina kvėpavimo takus.
• Stiprinkite imunitetą – sveika mityba, poilsis, judėjimas.
• Stebėkite save – jei kosulys atsiranda tik tam tikrose situacijose (pvz., streso metu), gal tai ne kūno, o sielos šauksmas.
Nepamirškime:
Kosulys – tai ne liga, o simptomas. Jis signalizuoja, kad kūnui reikia pagalbos. Nesvarbu, ar tai peršalimas, bronchitas, alergija ar vidinis stresas – svarbu reaguoti laiku ir atsakingai.
O atėjusi vasara tegu būna šviežio oro, poilsio, o ne slogaus kosulio metas.
336 peržiūrų (-a)