Tų metų balandį laikraštis „Švyturys“ bene daugiausiai vietos skyrė salantiškių kovai su valdžios planais miestelyje įkurdinti vaikų socializacijos įstaigą.
Mėnesio vidury „Švyturys“ aprašė įvykusį konfliktą tarp grupelės jaunimo ir policijos pareigūnų, pasibaigusį teismo skirtomis baudomis įžūliems jaunuoliams. Konfliktas prasidėjo vienoje vaikų žaidimų aikštelėje Vydmantuose, kur grupė susirinkusių jaunuolių šventė kažkieno gimtadienį. Jaunimas labai garsiai leido muziką, o kai atvykę policijos pareigūnai paprašė ją pritildyti, palaipsniui prasidėjo konfliktas. Finale, kai jaunuoliai ėmė elgtis ypač įžūliai ir agresyviai, pareigūnai panaudojo netgi ašarines dujas, šiaip ne taip sulaikė keletą vyrukų. Vėliau jiems buvo nustatytas lengvas ir vidutinis girtumas.
Kaip rašoma publikacijoje, jaunuoliai pasijautė įžeisti, savo sulaikymą apskundė prokurorui. Tačiau teismas nusprendė kitaip – nubaudė juos kelių šimtų litų baudomis. Tuometinis Kretingos policijos komisariato viršininkas Jonas Petrikas „Švyturiui“ teigė, kad „teismas pripažino, kad jaunuoliai buvo sulaikyti teisėtai. Jie pažinojo pareigūnus, žinojo, kokias pareigas užima ir vis tiek elgėsi įžūliai ir agresyviai. Antrankius ir ašarines dujas teko panaudoti, kad nekeltų grėsmės nei sau, nei aplinkiniams“.
Įdomi istorija įvyko su vienu buto nuomotoju. Žmogus pats prisipažino, kad pasielgė neapgalvotai, gal būt, tikėdamasis kitų žmonių geranoriškumu. Tačiau nuomininkai pasitaikė nesąžiningi ir, kaip sakoma, paliko šeimininką ant ledo. Tačiau buto savininkas labiausiai nesuprato vieno dalyko – kaip nuomininkas, laikinai gyvenantis svetimame bute, ne savo nuosavybėje, be šeimininko žinios galėjo užsakyti interneto paslaugą, o išsikraustęs paliko tą internetą savininkui. Tik pradėjęs gauti ne savo vardu, bet savo nuosavybės adresu atsiųstas sąskaitas pamatė, kad jis jau kurį laiką „naudojasi“ internetu, jau pradelsė mokėjimus, susidarė skola.
„Kaip bendrovės gali lengva ranka suteikti paslaugas žmogui, kuris galbūt neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Sutartis, kaip suprantu, sudaroma kliento vardu ir jo nurodytu adresu, nors butas yra kito asmens. Galvoje netelpa, kaip bendrovės gali taip lengvabūdiškai elgtis. Kaip jos išieškos įsiskolinimus, jei klientas keliauja iš vienos vietos į kitą, adresus keičia? (…) Manau, interneto, kitas paslaugas teikiančios bendrovės, prieš sudarydamos sutartis, turėtų pasidomėti, ar butas, į kurį siunčiamos sąskaitos, teisiškai priklauso klientui“, – kalbėjo tada buto savininkas Rimantas. Tačiau interneto paslaugą teikiančios bendrovės „Balticum“ atstovė sakė, kad iš asmens, užsakančio paslaugą, prašoma tik asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
Gal per tiek laiko kažkas pasikeitė, už paslaugos sutartį atsakingas jį sudaręs asmuo, o ne keturios svetimo būsto sienos?
„Vaikų socializacijos centras šliaužia į Salantus?“ Tokiu grėsmingu pavadinimu „Švyturys“ aprašinėjo Klaipėdos apskrities valdžios sumanymą į nuošalų Kretingos rajono miestelį perkelti apskrities vaikų socializacijos centrą. Balandžio 19 d. publikacijoje aprašytas pasitarimas, kuriame dalyvavo grupė atsakingų valdžios asmenų, sprendusių to centro likimą. Prieš pat pasitarimą tuometinio Seimo nario Virginijaus Domarko iniciatyva į specialią komisiją buvo įtrauktas Salantų bendruomenės pirmininko pavaduotojas Romualdas Jonauskas. Pasitarimas vyko balandžio 18 d., tačiau „komisijai buvo pristatytas balandžio 1 d. Salantų vaikų socializacijos centro steigimo aktas ir nuostatai bei šių metų veikimo planas. Bet minėtų dokumentų tvirtinimas atidėtas, nes išsamiau su jais susipažinti panoro kretingiškiai komisijos nariai. „Kadangi viskas, bent jau man, buvo didelė staigmena, – jau parengtas aktas, nuostatai panorau dokumentus ne tik pats, bet su jais supažindinti ir miesto bendruomenės tarybą“ – sakė R. Jonauskas. – Salantiškiai yra labai pasipiktinę šio centro steigimu mieste, jie ketina ir toliau priešintis, kad tokios įstaigos Salantuose nebūtų. Labai gaila, kad rajono savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą nesteigti socializacijos centro Salantuose, tyli, neieško alternatyvos, ką kita specialiojoje mokykloje, jai užsidarius, galėtų įsteigti“.
Pasirodo, steigėjai visai neatsižvelgė į miesto bendruomenės nuomonę, Klaipėdos apskrities viršininko administracija keletą mėnesių atkakliai siekė centrą steigti Salantuose. Vietinių nuomonė visiškai ignoruojama. Lemtinga diena dėl centro steigimo publikacijoje nurodyta balandžio 29-oji.
Žiniasklaida retai apsieina be saugaus eismo temų. Balandžio vidury „Švyturys“ pateikė kovo mėnesio eismo įvykių informaciją. Pasirodo, pirmąjį pavasario mėnesį rajono keliuose įvyko 53 avarijos, iš jų įskaitinės – 7. Dėl 50 eismo įvykių kalti patys vairuotojai, 5 nučiupti neblaivūs.
Balandy prasidėjo duobių lyginimas Kretingos rajono savivaldybei priklausančiame kelio Kretinga-Gargždai ruože. Nustatyta, kad po žiemos daugiausia duobių buvo atsiradę kelyje Kretinga-Raguviškiai.
Balandžio mėnesį greitkeliuose jau buvo leidžiama važiuoti didžiausiu 130 km/h greičiu.
„Švyturys“ informavo, kad kelyje Palanga-Šiauliai ties „Ąžuolo“ sodų bendrija įrengta saugaus eismo salelė, vietą apšviečia net 20 modernių šviestuvų. Planuojama, kad tose vietose, kur intensyvesnis pėsčiųjų judėjimas, panašių apšviestų salelių bus įrengiama daugiau.
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Kretingos seniūnijos vietinės reikšmės keliui Tūbausiai-Genčai bus skiriama 350 tūkst. litų, lėšos bus panaudotos keliui taisyti.
Pradinių klasių saugaus eismo konkurse „Šviesoforas“, kuriame dalyvavo 12 komandų, geriausiai pasirodė M. Daujoto vidurinės mokyklos komanda.
O savaitgalį tokia „biškį neblaivi“ ponia L. A., Kretingoje važiuodama vingiuota Birutės gatve nesuvaldė savo automobilio „Chrysler Town Country“ ir taip trenkėsi į gelžbetoninį elektros stulpą, kad tas lūžo pusiau, užkrito ant automobilio priekio, nutrūko elektros laidai, gatvės gyventojai kurį laiką turėjo apsieiti be elektros energijos. Laimė, kad moteris ir kartu važiavęs 41-erių vyras liko sveiki.
Džiugia žinia pavasarį pasitiko Kretingos autobusų parkas. Buvo įsigyti du apynauji autobusai, pirkti Vokietijoje. Tai „Setra 215“ (55 sėdimos vietos) bei „Neoplan 3161“ (50 sėdimų vietų). Tuometinis Autobusų parko direktorius Vytautas Ročys teigė, kad kiekvienas autobusas jau nuvažiavęs apie 500 tūkst. kilometrų, tačiau gero stovio, parkui jie kainavo 110 tūkst. litų. Numatyta, kad šie autobusai aptarnaus maršrutus į Klaipėdą ir Palangą, juos bus galima nuomotis ekskursijoms. V. Ročys pasakojo, kad autobusų parkas palaipsniui atnaujina autobusų parką, per dešimtmetį pakeisti 27 autobusai, tačiau vis dar naudojami 5 „Ikarus“ markės autobusai. O kažkada jų buvo net 16. „Ikarus“ 100 km ridos sunaudoja 34 litrus dyzelino, vokiški naudoti – po 27 litrus, tad ekonomija akivaizdi.
Dar viena aktuali publikacija – apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) rajono padalinio darbą. Rinkos priežiūros specialistai per I metų ketvirtį patikrino 21 parduotuvę ir viešo maitinimo įstaigą, nustatė net 45 pažeidimus. Darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos, prekiavo maisto produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, kai kurie produktus laikė netinkamomis sąlygomis. Už nustatytus pažeidimus skirta 860 litų baudų.
VMVT darbuotojai atlieka ir vaisių ir daržovių kontrolę. Vydmantuose veikia „Augma“ – viena didžiausių vaisių ir daržovių importuotoja. Nuo metų pradžios iki balandžio pradžios bendrovė įvežė virš 5000 tonų vaisių ir daržovių. Rinkos priežiūros specialistai patikrino visas 93 siuntas, bet nerado nė vienos netinkamos, geri visi rodikliai. Pasak VMVT specialistų, neretai vaisiai ir daržovės praranda kokybę parduotuvėse dėl netinkamų laikymo sąlygų. Už tai kai kam teko mokėti ir baudas. 2007 m. VMVT įvertinusi pažeidimus, uždarė 8 parduotuves ir viešo maitinimo įstaigas. Iš 13 gyventojų skundų pasitvirtino 8.
„Pažeidimai – daugiausia pasikartojantys: bloga maisto produktų kokybė, prastos jų laikymo sąlygos, netinkamas ženklinimas. Prekybininkams buvo skirta 5820 litų baudų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo gautas tik vienas gyventojo skundas, jame išdėstyti faktai pasitvirtino.“
Kai aprašinėjamos, apipaišomos pastatų sienos – kas už tai atsakingas? „Švyturys“ atkreipė dėmesį į šią opią temą.
Rašinėjimas arba įvairių neaiškių simbolių piešimas ant sienų – gana mėgstamas jaunimo užsiėmimas. Šiaip jis vertinamas kaip smulkus chuliganizmas. Tačiau kaip to išvengti, kur grafičio fanai galėtų išlieti savo kūrybą? Savivaldybės vyr. architektas Jonas Petrulis „Švyturiui“ kalbėjo, kad jaunimo saviraiškos galimybes galima ir valdyti. „Uždažyti išpieštas sienas, ypač negražius užrašus ant jų, greičiausiai turėtų būti pastato savininko rūpestis. Tačiau vargu ar tai išspręstų problemą. Antrą, trečią dieną toje vietoje atsiras naujas užrašas. Manau, problemą reikėtų spręsti pasitelkus užsienio patirtį. Ten randama statybvietė, ji aptveriama aklina tvora – ateikite visi, norintieji išlieti energiją, tepliokite, išreikškite save! Taip padarius ir pas mus, gal sumažėtų rašinėjančių ar piešiančių kur papuolė“, – tokia vyr. architekto nuomonė“.
Balandžio pabaigos savaitgalį Kretingsodyje užsidegė daržinė, kurioje buvo laikomas šienas. „Gesinti gaisro atvyko du Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai. Vieną jų vairavo neblaivus ugniagesys gelbėtojas, 57-erių Kostas Petrauskas. Jis buvo girčiausias iš visų į gaisravietę važiavusių ugniagesių – į alkoholio matuoklį pripūtė 2,65 promilės. Ligoninėje paimta kraujo jo ir dar trijų gaisrininkų girtumui nustatyti“. Šis ugniagesys gelbėtojas tarnyboje dirbo 33-ejus, kiti trys – nuo 2 iki 23 metų.
Ką gi, savaitgalis šiems vyrams buvo lemtingas…
Parengė Andrius Juškevičius
356 peržiūrų (-a)