Birželio 13–15 d. Kretinga šventė vieną didžiausių ir spalvingiausių metų renginių – tradicinius Šv. Antano atlaidus ir miesto gimtadienį. Miestas minėjo 772-uosius gyvavimo metus. Šios dienos buvo kupinos kultūrinių, sakralinių, sportinių bei pramoginių renginių, kurie subūrė tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš visos Lietuvos.
Šventė pasižymėjo tradicijų ir modernumo darna, kultūrinių erdvių įvairove, o kulminacija tapo šeštadienio vakaro koncertai ir sekmadienio garbės piliečio ceremonija.
Pradžia – su tautodailės ir meno akcentais
Pirmoji šventės diena prasidėjo anksti ryte Rotušės aikštėje, kur šurmuliavo tradicinė tautodailės ir amatų mugė „Nežiopsosi – nestokosi“. Šimtai amatininkų iš visos Lietuvos pristatė savo rankų darbus – nuo keramikos ir tekstilės iki medžio dirbinių bei papuošalų. Socialiniuose tinkluose dalytasi spalvingais mugės stendų ir besišypsančių lankytojų vaizdais.
Aikštėje buvo galima paskanauti ant žarijų keptų kepsnių, tikros naminės giros, saldumynų, o diabeto asociacijos palapinėje – pasimatuoti cukraus kiekį kraujyje ir įvertinti sveikatos būklę.
Tuo pat metu Kretingos dirbtinės dangos futbolo aikštėje (Savanorių g. 23A) prasidėjo tarptautinis vaikų U-12 futbolo turnyras „Kretingos taurė“. Jaunieji sportininkai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių demonstravo savo įgūdžius, o turnyro akimirkos plačiai aptarinėtos Kretingos sporto bendruomenės grupėse socialiniuose tinkluose.
Vakare kultūros mėgėjai rinkosi į parodas: Kretingos rajono kultūros centre (J. Pabrėžos g. 1) atidaryta Pamario menininkų dailės darbų paroda „Dia‘logas“, kurioje eksponuoti tapybos, skulptūros ir grafikos kūriniai. Tuo tarpu Kretingos muziejuje (Vilniaus g. 20) pristatyta paroda „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“ sulaukė itin didelio susidomėjimo dėl savo istorinės vertės ir retai rodomų eksponatų.
Vakarą užbaigė bardų vakaras „Baltas paukštis“ prie Kultūros centro, kuriame skambėjo dainuojamoji poezija. Kretingos rajono kultūros centro „Facebook“ paskyroje transliuoti šio renginio fragmentai atspindėjo jaukią atmosferą ir gausų žiūrovų būrį. Taip pat pranciškonų vienuolyno malūno pastate (Vilniaus g. 4) rodyta M. K. Čiurlioniui skirta vaizdo instaliacija „Karūna žalčiui“, sužavėjusi lankytojus moderniu žvilgsniu į klasikinę muziką ir vaizdus.
Tradicijų ir pramogų diena
Šeštadienis buvo intensyviausia šventės diena, kupina įvairių renginių. Rytą Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje (Vilniaus g. 2) aukotos šv. Mišios, skirtos Šv. Antano atlaidams. Tuo pat metu Rotušės aikštėje tęsėsi tautodailės ir amatų mugė, o liaudiškos muzikos koncertas „Pakapelavuokem“ pripildė aikštę žemaitiškais ritmais.
Vienas iš svarbiausių dienos akcentų – performansas „Aguonos žiedas Jonui Karoliui“ prie J. K. Chodkevičiaus paminklo, skirtas miesto įkūrėjo pagerbimui. Šis renginys, kaip rašė vietos žiniasklaida, pabrėžė Kretingos istorinę tapatybę ir sulaukė gausių aplodismentų.
Tuo pat metu Rotušės aikštės skvere atidarytas istorinis skveras „Atrask Tėvynę“, kuriame lankytojai galėjo susipažinti su partizanų kovų istorija, paragauti tradicinių patiekalų ir išgirsti autentiškų pasakojimų.
Šeimoms skirta edukacinė programa „Tabalai tabalai – Valančius pasakytų!“ vyko M. Valančiaus viešosios bibliotekos lauko erdvėje (J. K. Chodkevičiaus g. 1B). Vaikai ir tėvai mokėsi lietuvių patarlių, kūrė spalvingus komiksus. Bibliotekos „Facebook“ paskyroje publikuotos šios veiklos iliustracijos.
Dienos kulminacija – „Kretfolkfest‘as“ Rotušės aikštėje, kur susipynė liaudiškos melodijos ir elektroninės muzikos ritmai. Vakarą vainikavo energingi „Žemaitukų“ ir GJAN koncertai, pritraukę tūkstančius žiūrovų.
Sekmadienis – sakralumo ir sporto diena
Paskutinė šventės diena buvo skirta sakraliniams ir sportiniams renginiams. Rytą Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje aukotos trejos šv. Mišios (8.00, 10.30 ir 12.30 val.), dedikuotos Šv. Antano atlaidams.
Sporto entuziastai rinkosi į Kretingos sporto centrą (Savanorių g. 23A), kur vyko kovos menų (bokso, dziudo, džiudžitsu) varžybos dėl Kretingos rajono mero taurės. Ypatingo dėmesio sulaukė pagrindinė bokso kova tarp kretingiškio Edvino Puplausko ir kauniečio Samuelio Šorochovo. Kretingos sporto centro „Facebook“ paskyroje buvo transliuojami kovų fragmentai, o komentaruose sirgaliai gyrė sportininkų profesionalumą.
Šventę užbaigė iškilminga Kretingos rajono garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija bažnyčioje. Garbės piliečio vardas po mirties suteiktas Lietuvos kariuomenės generolui, šauliui, gydytojui, archeologui, politiniam ir visuomenės veikėjui Vladui Nagiui-Nagevičiui.
Kadangi V. Nagio-Nagevičiaus giminaičių nebeliko, meras Antanas Kalnius garbės piliečio regalijas ir pažymėjimą įteikė Lietuvos kariuomenės vadui generolui Raimundui Vaikšnorui bei Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkei Astai Vaikšnorienei. Jie regalijas perdavė saugoti ir eksponuoti Vytauto Didžiojo karo muziejui.
Kretinga šventė su džiaugsmu ir bendryste
2025 m. Kretingos miesto šventė ir Šv. Antano atlaidai tapo tikru bendruomenės susitelkimo ir kultūrinės įvairovės pavyzdžiu. Renginiai sujungė skirtingas kartas – nuo vaikų edukacijose iki senjorų ir tikinčiųjų bažnyčioje.
Socialiniai tinklai, ypač „Facebook“ platforma, atspindėjo šventės atmosferą: gausybė nuotraukų, vaizdo įrašų ir teigiamų atsiliepimų parodė, kad Kretinga sukūrė įsimintiną renginį, kuriame kiekvienas rado sau artimą veiklą.
Šventės sėkmę lėmė kruopštus organizatorių darbas, aktyvus bendruomenės įsitraukimas ir turtinga programa, kuri darniai sujungė tradicijas su šiuolaikinėmis idėjomis.
Dalyviai ir svečiai dėkojo Kretingos rajono savivaldybės Kultūros centro kolektyvui, kuriam teko didžioji organizacinė našta. Net ir didžiausi skeptikai pripažino: šiemet miesto šventė buvo kitokia – ir įdomi, ir įtraukianti. Ne vienas pastebėjo, kad Kretinga šįkart nukonkuravo net Plungę, Skuodą bei Palangą. Į šventę atvyko svečių net iš sostinės, kur tuo pat metu vyko „Kultūros nakties“ renginiai.
Kaip teigė Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, „šventėje darniai susipynė istorija, mitologija ir modernios idėjos“ – o tai ir tapo tikru miesto dvasios atspindžiu.
„Švyturio“ informacija
Gintaro Mikšiūno ir Andriaus Juškevičiaus nuotraukos
909 peržiūrų (-a)