Kretingos rajono valdžiai, nusprendusiai iš anksto apsidrausti ir sumažinti galimų potvynių grėsmes, sutrukdė ne pavojus pažeisti galiojančius teisės aktus, o nenumatyta situacija – neveikė Padvarių užtvankos uždorių pakėlimo mechanizmas.
Rugsėjo 29-ąją Kretingos rajono savivaldybė ėmėsi prevencinio žingsnio — buvo planuota pakelti iki 10 cm Kretingos miesto (Birutės g.) ir Padvarių užtvankų uždorius, siekiant sumažinti potvynių riziką.
Planuota pirmiausia atidaryti Birutės g. užtvankos uždorį, o po to Padvarių tvenkinio.
Kretingos miesto Birutės g. užtvankos uždoris iš tikrųjų buvo pakeltas 10 cm. Tačiau techninės kliūtys sutrukdė operatyviai pakelti Padvarių užtvankos uždorį, nors šis hidrostatinys buvo rekonstruotas prieš beveik dešimtmetį ir jo būklė nuolat stebima. Kodėl uždoris neatsidarė, tikimasi išsiaiškinti ateityje.
Po šių veiksmų vyko savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kur buvo nuspręsta grąžinti pakeltą Kretingos miesto užtvankos uždorį atgal, kadangi be veiksmų Padvarių užtvakoje viso šio sprendimo efektas būtų ribotas.
Patvinusi Akmena savo vandenimis jau ne kartą yra užtvindžiusi pakrantės sodybas, nemažai nuostolių vis patiria prie pat Padvarių užtvankos esanti kaimo turizmo sodyba „Vienkiamis“, kurios šeimininkai bent dukart per metus su nerimu laukia prasidedančių lietaus ar polaidžio sezonų.
Pasak Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus, pamėginta su potvyniai pradėti kovoti iš anksto – iki 10 cm atodaryti užtvankų uždorius, kad Akmenoje bei Padvarių tvankinyje šiek tiek sumažėtų vandens lygis ir daugau vietos liktų vandeniui prasidėjus lietingajam sezonui. Esą, tokiu atveju sumažės tikimybė, kad perteklinis vanduo pradės veržtis per uždorių viršų ir tvindyti upės pakrantės sodybas.
Be to, anot A. Kalniaus, tikie veiksmai nuo potvynių gali apsaugoti ir žemiau šalia upės esančias Klaipėdos rajono bei miesto teritorijas.
Idėja imtis tokių prevencinių rpeimonių atrodo pakankamai logiška, tačiau bėda, jog panašūs veiksmai nesiderina su galiojančiais įstatymais. Apie kretingiškių iniciatyvą sužinoję Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai suskubo rašyti įspėjimus bei grasinti baudomis už galimą įstatymo pažeidimą. Todėl mėginant atidaryti uždorius procesą akylai stebėjo kretingiškiai aplinkosaugininkai.
Vis dėlto akivaizdžiai pažeisti įstatymo Kretingos valdžiai nepavyko – vienas uždoris grąžintas į buvusią vietą, o kito apskritai nepavyko pakelti. Dėl to, tikriausiai, netrukus „ant kilimėlio“ prieš rajono valdžią teks stoti Padvarių užtvankos mechanizmus remontavusios bei prižiūrinčios įmonės vadovams.
Vis dėlto, nors ir ne visiškai pavykęs, mėginimas prevenciškai apsisaugoti nuo galimų potvynių atskleidė kai kurių teisės aktų reikalavimų neatitikimą realybai.
„Aplinkos apsaugos agentūros specialistų nuomone, sklandus uždorių pakėlimas ir nuleidimas yra sudėtingas ir potencialiai pavojingas procesas, ypač esant mažam kritulių kiekiui. Vandens lygis tvenkiniuose turi būti reguliuojamas laikantis nustatytų reikalavimų, užtikrinant aplinkos tausojimą ir hidrotechninių statinių saugumą. Sprendimai dėl potvynių prevencijos turi būti priimami remiantis ilgalaikėmis orų prognozėmis, konsultuojantis su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Eksperimentinis vandens lygio žeminimas nesilaikant teisės aktų gali sukelti rimtas pasekmes aplinkai, žmonių turtui ir sveikatai“, – tvirtina AAD.
„Aplinkosaugininkai viešai mums pasiūlė uždorius pakelti tik kai dėl stiprių liūčių Padvarių tvenkinyje ženkliai pakils vandens lygis bei kils potvynio grėsmė. Paprasčiau tariant, jie mums siūlo savo rankomis paskandinti ne tik kretingiškius, bet ir Klaipėdos rajono bei Klaipėdos miesto gyventojus!!! Visi puikiai suprantame, kas būtų nutikę, jei prieš pat pernai ir užpernai kilusius staigius potvynius būtumėme laikęsi aplinkosaugininkų reikalavimų ir atidarę užtvankų uždorius. Keista ir tai, kad vadovaujantis tais pačiais reikalavimais, Savivaldybė privalo reguliuoti tvenkinių vandens lygį bei užtikrinti, kad vandens lygis nepasiektų aukščiausio leistino. Bet juk vadovaujantis ta pačia aplinkosaugininkų logika, tą realiai galime padaryti tik per potvynius. T. y. tik ir vėl patys skandindami savo gyventojus. O linksmiausia šios istorijos dalis yra ta, kad aplinkosaugininkai, kaltindami kitus teisės aktų nesilaikymu, savo prievoles pamiršta. Teisės aktuose aiškiai pasakyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas PRIVALO mus informuoti, kuomet numatomas 5 proc. tikimybės potvynis. Spėkite, ar nors kartą pastaraisiais metais jie tai padarė?“ – į Aplinkos apsaugos departamento pranešimą savo „Facebook“ paskyroje sureagavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Anot mero, gali atsitikti taip, kad teks kreiptis į attitinkamas instituciajas ir inicijuoti kai kurių teisės aktų pakeitimus.
„Manau, kad gyventojų bei jų turto saugumas yra svarbiausia“, – viešojoje erdvėje sakė A. Kalnius.
1,448 peržiūrų (-a)