Centralizuoto šildymo paslaugomis besinaudojantiems Kretingos rajono gyventojams atėję 2026 – ieji metai gerų naujienų neatneša. Sąskaitas už šildymą per sausio mėnesį gerokai brangins ne vien tik spūstelėję ir neatleidžiantys šalčiai, bet ir nuo šių metų naikinama PVM lengvata šildymui.
Tokių šalčių seniai nebūta
Pridėtinės vertės mokesčio lengvata nuo 9 proc. didėja iki 21 proc., o iki sausio 20 dienos vidutinė temperatūra Kretingos rajone siekė apie 6,5 laipsnių šalčio. Per tą laikotarpį šalčiausią parą buvo užfiksuota vidutinė beveik minus 12 laipsnių temperatūra.
Tokie šalčiai rajoną užgriuvo iš karto po rekordiškai šilto gruodžio, kai vidutinė mėnesio temperatūra siekė 3,5 laipsnių šilumos. Panašų šaltį Kretingos rajono gyventojai buvo patyrę tik 2021 metų vasarį, kai mėnesio vidutinė temperatūra tebuvo 4,5 laipsnių šalčio.
Rajono šilumininkų paprašius pasakyti, kada Kretingoje buvo dar šalčiau, jie sakė, kad norint tai sužinoti jau tektų lįsti į archyvus.
Savivaldybei pavaldžios bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktorius Donatas Gedmintas gyventojus įspėja, kad dėl vis neatlėgstančio šalčio ir dėl padidėjusio PVM, lyginant su gana šiltu gruodžiu, sąskaitos už sausį gyventojams bus didesnės apie 60 procentų.
Tas kas per gruodžio mėnesį už šildymą mokėjo 100 eurų, už sausį turės kloti apie 160.
Deginama du kartus daugiau biokuro
Kretingos katilinėje, kurioje pagaminama apie 75 proc. visos rajono sunaudojamos šilumos, šiomis dienomis per parą sudeginami 4 pilni sunkvežimiai biokuro – apie 320 kubinių metrų smulkintų skiedrų.
Įprastomis ir mus lepinusiomis žiemomis per parą biokuro pakakdavo dvigubai mažiau.
Visoms rajono katilinėms, kurių be Kretingos yra dar 21, per parą iš viso reikia apie 400 kubų skiedrų.
Šilumininkų skaičiavimu, praėjusį rudenį užsipirkto biokuro turėjo pakakti iki kovo vidurio, o dabar jau darosi aišku, kad paruoštų atsargų užteks tik iki vasario pradžios.
Biokurą teks pirkti papildomai, o šiuo metu rinkoje jo kaina, lyginant su praėjusiu lapkričiu, yra padidėjusi pusantro karto.
Įmonės vadovas D.Gedmintas vartotojus ramina, kad nupirktas brangesnis kuras šilumos tarifams neatsilieps, nes kuro pabrangimas pagaminamos megavatvaldės kainoje sudaro menką dalį.
Šalčiais šilumininkai nesidžiaugia
„Žmonės klaidingai mano, kad paspaudus dideliems šalčiams šilumininkai džiaugiasi padidėjusiomis pajamomis, tačiau taip nėra.
Kūrenant beveik pilnu pajėgumu intensyviau naudojama visa šilumos gamybos įranga. O tuomet labiau dėvisi katilai, siurbliai ir trumpėja jų eksploatacijos laikas“, – aiškino įmonės technikos vadovas Tomas Liaučys.
Jis juokavo, kad dideliai šalčiai stresą varo ne tik šilumos vartotojams, bet ir patiems šilumos gamintojams.
Be to, padidėjus įmonės pajamoms ir sulaukus didesnio pelno, nei buvo planuota, vėliau „Kretingos šilumos tinklai“ jį privalėtų grąžinti gyventojams mažinant šilumos tarifus.
Kita vertus, rudens mėnesiais, kai pradėjus šildymo sezoną šilumos poreikis rajone dar nėra didelis, pajamos iš vartotojų mažos, tačiau veikia visi gamybos pajėgumai ir dirba visi įmonės darbuotojai, bendrovė patiria nuostolį.
Šilumos kaina rajone galėtų mažėti
Kretingos rajone yra platus katilinių tinklas, jos nedidelės ir nepakankamai automatizuotos. Tokioms katilinėms aptarnauti reikia daugiau darbuotojų („Kretingos šilumos tinkluose“ dirba 56 žmonės).
Dėl šių priežasčių lyginant su kaimyninėmis savivaldybėmis, mūsų rajono šilumininkų sąnaudos yra didesnės ir Kretingos rajone viena šilumos kilovatvalandė vartotojui kainuoja kiek daugiau, nei pas kaimynus – 9,5 cento.
Štai Plungės rajone kilovatvalandės kaina siekia 8,93 cnt, Palangoje – 8,11 cnt, Skuodo rajone – 8,82 cnt. Tačiau Telšių rajone gyventojai už šilumą moka brangiau nei Kretingoje – 9.92 cnt.
Anot įmonės vadovo D.Gedminto, ateityje šilumos kaina Kretingos rajone gali mažėti. Norint to pasiekti reikia daugiau investuoti į šilumos tinklų atnaujinimą, našesnių katilų įsigijimą, turėtų padidėti šilumos vartotojų skaičius.
Direktorius pasidžiaugė, kad nuo šių metų sausio 6 dienos prie rajono centralizuotos šilumos sistemos prisijungė didelis vartotojas – Kretingos ligoninė.
„Netolimoje ateityje tai turėtų leisti kiek sumažinti kilovatvalandės tarifą, nes kuo daugiau šilumos pagaminama, tuo jos kilovatvalandės sąnaudos yra mažesnės“, – teigė įmonės technikos vadovas T.Liaučys.
692 peržiūrų (-a)