Tęsiame prisiminimus apie „Švyturio“ ketvirčio amžiaus senumo publikacijas. Iš laikraščio publikacijų matosi laikas, kai ateities nežinomybės buvo daugiau nei bet kada. Suprantama, šiandien nežinios dėl ateities nė kiek ne mažiau, tačiau skaitant senąsias publikacijas neapleidžia jausmas, kad bėdos, problemos, susijusios su nepritekliumi, buvo persmelkę viską.
2000 m. liepą buvo paskelbti I pusmečio statistikos rezultatai. Per šešis mėnesius rajone gimė 234 berniukai ir mergaitės, o mirė 233 žmonės. Teigiamas rezultatas – minimalus. Kretingos mieste pasaulį išvydo 124 naujagimiai, mirė 98 žmonės. Pirmąjį pusmetį tuokėsi 78 poros, išsiskyrė 59 poros. Pastebėta, kad dažniausiai skiriasi vidutinio amžiaus – 35-45 metų žmonės.
2000 m. I pusmetį Kretingos rajono populiariausi vardai buvo Ieva, Erika, Gabrielė, Rokas, Erikas ir Mantas.
Gera žinia statistikos suvestinėje buvo ta, kad rajone mažėjo sunkių nusikaltimų. Daugiausia padarytų nusikaltimų – tai vagystės, – net 151. Dingo net 12 automobilių, kai prieš metus per 6 mėnesius – 9.
Dar įdomus pusmečio statistikos faktas, kad UAB „Kretingos vaistinė“ duomenimis, lyginant 1999 m. ir 2000 m. I pusmečių rezultatus, apyvarta sumažėjo net perpus, o išlaidos, pabrangus elektrai, degalams, patalpų šildymui, padidėjo. Vaistinei skolingos ligonių kasos už kompensuojamus vaistus, su vaistų tiekėjais prieš metus būdavo atsiskaitoma per 60 dienų, o 2000 metais – jau per 90-120 dienų. „Ne kiekvienam ligoniui šiandien pagal kišenę efektyvūs, tačiau labai brangūs vaistai“, – teigiama publikacijoje.
Nuolat mažėjo keleivių, važinėjančių traukiniu iš Kretingos geležinkelio stoties. Balandžio mėnesį parduoti 7848 bilietai, gegužę – 5405, birželį – 4935 bilietai. Per pusmetį iš Kretingos geležinkelio stoties išvažiavo apie 37 tūkst. keleivių, daugiausia jų vyko maršrutu Kretinga-Klaipėda.
„Švyturys“ gražiu žodžiu paminėjo tuometinį Kūlupėnų pašto viršininką Praną Tamošauską, šventusį amžiaus 70-metį. Jis net 50 metų išdirbo pašte, siekė, kad žmonės visada skaitytų laikraščius, kad laiškininkai pristatytų juos ir atokiausiose sodybose gyvenantiems žmonėms. Jis buvo vienas seniausiai rajone dirbančių pašto darbuotojų.
Tų metų vasarą kavinės-baro „Vienkiemis“ savininkai Algis ir Jolanta Šoblinskai pradėjo atstatinėti pavasarį sudegusį alaus barą – etnografijos muziejų. Žurnalistui jie sakė: „Atstatysim, kad ir per ilgesnį laiką, savo statinį. Atstatysim kaip nors, ir jame bus žymiai daugiau nedegių medžiagų“.
Skaitytojams Valentinas D. redakcijai išdėstė labai keistą faktą: „Esu beveik nuolatinis Kretingos vyninės (Rotušės a., greta buvusio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato) lankytojas. Einu čia ne tiek išgerti vyno, kiek šašlyko ar čebureko suvalgyti. Tik vieną sykį nemaloniai pasijutau, tarp gausybės vyno butelių išvydęs ant kryžiaus kybantį prikaltą Jėzų Kristų. Už ką jam dabar tokia kančia būti vyninėje? Ar kitos vietos jis nenusipelnė? Juk nė sovietmečiu nebuvo taip paniekinamas“. Skaitytojui buvo atsakyta, kad minėtoji vyninė priklauso UAB „Prekybos namai „Klumpė“, jos vadovas – Marijus Gricius.
Kiek vėliau Edita Griciuvienė paaiškino, kad tas kryželis – dovana vyninės savininkams iš Italijos, jį dovanojo brolis pranciškonas. „Mes esame tikintys žmonės. Mūsų pati vyninė yra pašventinta ir pašventinta viskas, kas ten yra – vynas, maistas“, – teigė E. Griciuvienė.
Tad kabinėtis prie smulkmenų, ypač nežinant detalių ar faktų, – nedėkingas dalykas. Kitas panašaus „kabinėjimosi“ pavyzdys – kažkokio anonimo pastaba „Švyturyje“, kad Vilniaus gatvėje prie pat kapinių pardavinėjamos bandelės. Žmogaus nuomone, pirkėjams nemalonu tokioje vietoje pirkti bandeles. Gal šalia dar ir alkoholį pardavinėti? Dar tas asmuo labai nepatenkintas, kad privatininkams išnuomota koplyčia anapus kapinių. „Privatininkai „sirpsta“ nuo pinigų pertekliaus, o vargšas žmogus savo artimo ten jau nepašarvosi…“ Matyt, žmogui atrodė, kad viskuo privalo rūpintis tik valdžia, nes ji viską daro pigiau. O privatininkai „sirpsta“?
„Švyturys“ tada neužmiršo ir aviatorių. Liepos 15 d. Kartenos aerodrome įvyko sklandymo varžybų „Žemaitijos taurė“ atidarymas. Nors tą dieną lietus neleido į dangų kilti sklandytuvams, tačiau šventė vis tiek įvyko. Sklandytojai ruošėsi varžytis sklandytuvais L-13 „Blanik“ ir „Jantar Standart“. Pasveikintų sklandytojų buvo atvykęs rajono meras Valerijonas Kubilius.
Kita pozityvesnė žinia – apie bendrą Kretingos muziejaus ir Vilniaus universiteto Archeologijos katedros archeologijos ekspediciją. Jos metu buvo atliekami Lazdininkų kapinyno ir senovės gyvenvietės kasinėjimus.
Kelininkai iš „Žemaitijos kelių“ tą vasarą klojo asfaltą kelyje Kretinga-Kūlupėnai. Vienu etapu buvo asfaltuojama 2,7 km ruožas nuo Aukštkalvių iki Kūlupėnų. Kretingos kelininkai rengėsi asfaltuoti ir likusį ruožą. Buvo planuojama, kad iki rudens bus baigtas 5,3 km ruožas ir į Kūlupėnus bus galima važiuoti nauja asfalto danga.
Tačiau gera žinia laikraštyje buvo šalia blogos informacijos: rajono meras V. Kubilius atvirai dėstė, kokios neišsprendžiamos problemos užgulusios savivaldybę. Jis teigė, kad įvairius įsiskolinimus per 3 mėnesius pavyko sumažinti net 3 mln. litų, tačiau padėtis tragiška. Vardindamas įvairius finansinius skaičius – savivaldybės pajamas ir išlaidas, – meras pažymėjo, kad vien per metus dėl vyriausybės sprendimų rajono biudžetas sumažintas net 11 mln. litų. O kartu su tokiu sumažinimu didėjo visų paslaugų kainos, atlyginimai mokytojams, daugėjo socialinių išmokų.
Dabar tokius dalykus būtų jau sunku įsivaizduoti. Viena liūdniausių situacijų buvo „Kretingos šilumos tinkluose“. Baigiantis liepai tuometinis bendrovės direktoriaus pavaduotojas realizacijai Rimatas Dulkys žurnalistams piešė žiauriai liūdną padėtį. Prieš porą dienų bendrovė gavo Klaipėdos apygardos teismo nutartį už neapmokėtas dujas ir priskaičiuotus delspinigius areštuoti 758131 lito vertės jos turto. Bendrovė visai neturi apyvartinių lėšų, katilinės tvarkomos tik kosmetiškai, prakiurę vamzdžiai tik sulopyti, nėra pinigų juos keisti naujais. Šilumos tinklams skolingi daugybė skolininkų. Biudžetinių organizacijų skola siekia 1,2 mln. litų, nepadengtas 700 tūkst. litų skirtumas taikant lengvatas už šildymą, gyventojai skolingi 255 tūkst. litų, namų bendrijų skola viršija 140 tūkst. litų, Kretingos ligoninė skolinga 180 tūkst. litų ir iš jos atgauti skolą artimiausioje ateityje vilčių beveik nėra. Savivaldybės administracija už patalpų šildymą tada buvo skolinga 128 tūkst. litų, Policijos komisariatas – virš 19 tūkst. litų, o dar buvo smulkesnių įvairių bendrovių, namų bendrijų skolų. Direktoriaus pavaduotojas vardijo ir atskirus gyventojus, kurių skolos už šildymą siekė tūkstančius litų.
Centrinis šildymas – ne prabanga, tačiau pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį daugybė žmonių gyveno skurdžiai, ryšių paslaugos, šildymas, maistas ne tik surydavo didžiąją pajamų dalį, bet atlyginimų nepakakdavo ir būtiniausiems poreikiams patenkinti.
Kita savivaldybės valdoma įmonė „Kretingos autobusų parkas“ taip pat kėlė daug rūpesčių. Savivaldybės skola bendrovei viršijo 300 tūkst. litų, iš jų 113 tūkst. – už moksleivių vežimą. Pavasarį bendrovės valdyba, siekdama taupyti, nusprendė į kaimiškas vietoves mažinti autobusų reisų skaičių, į kai kurias vietas moksleivių vasaros atostogų metu antradieniais ir ketvirtadieniais apskritai „nevarinėti“ autobusų. Neverta sakyti, koks tai „patogumas“ kaimo žmonėms. Toks sprendimas leis sutaupyti apie 40 tūkst. litų. Liepos mėnesį Autobuso parko darbuotojai buvo gavę tik balandžio mėnesio atlyginimus. Dar buvo kalbama, kad vyriausybė nusprendė kaimiškų vietovių mokykloms pirkti vadinamus geltonuosius autobusus, tad Autobuso parko pajamos gali dar mažėti. Per mėnesį Kretingos autobusų parkas perveža apie 100 tūkst. keleivių. O naudojamų autobusų amžius – 15-20 metų. Kai trūksta net apyvartinių lėšų kurui, technikos priežiūrai, ką geresnio ar naujesnio galima pirkti?
Tad gal tikrai tiesa, kad pastaruosius dešimt metų Lietuva gyvena kaip niekad gerai?
2000 m., kai po bankroto nebeliko fabriko „Laisvė“, be vandens liko Klaipėdos gatvėje buvę fabriko bendrabučiai ir daugiabučiai namai. Kol fabrikas veikė, vanduo tiems namams buvo tiekiamas iš jo vandenvietės. Padėtį taisė „Kretingos vandenys“, tuos namus prijungdami prie bendrių vandentiekio tinklų.
Savivaldybės tarybos narys Povilas Turauskis iš laikraščio puslapių kreipėsi į rajono gyventojus su prašymu nepjauti karvių. Jo nuomone, skerdžiamos sveikos, jaunos karvės. „Prieš keletą metų netekti karvės buvo didelė nelaimė. Ji buvo didelis kaimiečio turtas – maitintoja. Dabar, esant tokioms žemoms pieno supirkimo kainoms, karves laikyti mažai apsimoka. (…) Vasarą perdirbėjams pieno užtenka, bet artėja ruduo. Pieno pradės trūkti. Tada išaugs ir pieno supirkimo kaina. Mano prognozė yra tokia: kaina išaugs iki 60-70 centų už litrą bazinio riebumo pieno. Manau, kad ir kaip sunku išlaikyti karvę, jos parduoti nereikėtų. Jei dabar karvė mėsai kainuoja 600-700 litų, tai pavasarį karvių kaina sieks 1500 Lt ar daugiau. Nusipirkti nebus pinigų“.
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS
709 peržiūrų (-a)