Praėjusiame Tarybos posėdyje rajono politikai vėl suabejojo Kretingos ligoninės priestato būtinumu. Tarybos sprendimo projektas, kuriuo būtų pritarta priestato projektavimui, buvo atidėtas kitam posėdžiui.
Domino likutis sąskaitoje
Prieš mėnesį vykusiame savivaldybės Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitete ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas gana išsamiai papasakojo apie ketinamą statyti dviejų aukštų ligoninės priestatą. Jis ligoninei tarnautų, kaip vidinis praėjimas tarp pastato korpusų, jame įsikurtų administracija, bei atsirastų vietos erdvesnei ligoninės konferencijų salei.
Tačiau užuot pasižiūrėję šio komiteto posėdžio vaizdo įrašą, Tarybos nariai vienu balsu ėmė kalbėti, kad jiems kyla klausimų, esantys neaiškūs ligoninės tikslai.
Apie kažkokius neatsakytus klausimus prakalbo ir tą kartą Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžiui vadovavusi Jolanta Girdvainė.
Politikų smalsumo, matyt, nepatenkino ir praėjusiame tarybos posėdyje jų „ištardyta“ ligoninės laikinoji vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Ilona Volskienė, nes galop nuspręsta dar kartą atskirai pakamantinėti šiame posėdyje negalėjusį dalyvauti ligoninės vadovą.
Labiausiai Tarybos nariams knietėjo sužinoti, koks šiuo metu yra lėšų likutis ligoninės sąskaitoje. Tuo pačiu gydymo įstaigos vadovams leidžiant suprasti, kad pageidaujamą priestatą ligoninė galėtų statytis savo lėšomis, nejudinant savivaldybės biudžeto.
Biudžete priestatui nėra pinigų
Noras rajono biudžetą išsaugoti su tomis išlaidomis, kurioms Taryba jau pritarusi, yra puikiai suprantamas.
Priešrinkiminiai metai yra paskutinis rajonui vadovaujančio politinio komiteto „Kretingos kraštas“ šansas rinkėjus nustebinti jei nebaigtais, tai bent jau pradėtais naukais projektais.
Todėl R.Sakalausko sumanytas priestatas šiuo metu valdantiesiems yra visiškai nepageidaujamas. Turėdamas tik priešprojektinius pasiūlymus, ligoninės vadovas skaičiuoja, kad apie 400 kvadratinių metrų ploto priestatas su virš pravažiuojamo vidinio kelio dalies iškeltu stikliniu praėjimo koridoriumi galėtų kainuoti apie 850 tūkst. eurų.
Trečdalį šios sumos ligoninė pasiryžusi finansuoti pati. Tačiau likusių pinigų – apie 600 tūkst. eurų pageidautų gauti iš ligoninės steigėjo – savivaldybės.
Akivaizdu, kad į savivaldybės biudžetą įsiterpusi tokia suma sujauktų visus valdžios numatytus projektus, dalį kurių tektų stabdyti.
Ragina nestabdyti projektavimo
Apie Tarybos posėdyje politikų keltus klausimus išgirdęs R.Sakalauskas teigia negalintis suprasti rajono vadovų nuogastavimų.
„Tarybos sprendimu prašoma tik pritarti priestato projektavimui, kurio darbai bus finansuojami ligoninės lėšomis. Aišku, pabaigus projektą, gavus leidimą statybai, tektų eiti į Tarybą ir prašyti leisti ligoninei organizuoti rangovo konkursą.
Tuomet jau reiktų garantuoti statybos darbų finansavimą. Tačiau į šių metų savivaldybės biudžetą ligoninė ir nesikėsina“, – teigė ligoninės vadovas.
Anot jo, kam stabdyti projektavimą, kuris beje tiksliau nustatytų ir darbų sąmatą. Gal paaiškės, kad priestatui užtenka 700, o gal ir 600 tūkst. eurų.
R.Sakalauskas kraipo pečiais ir dėl Tarybos narius taip dominančio ligoninės sąskaitos lėšų likučio.
„Na, pasakysiu, kad šiandien jis siekia, pavyzdžiui, 2 milijonus eurų. Bet kitą dieną 850 tūkst. išmokėsime atlyginimams. Dar 200 tūkst. eurų – už elektrą, pastatų šildymą , medikamentus, skalbimą ir milijono nebėr. Tai koks iš tiesų tas mūsų likutis?“, – ligoninės vadovas negali suprasti, ką nori išsiaiškinti rajono politikai.
Statybai gali skirti tik nedidelę dalį
Ligoninės pajamos susideda iš Ligonių kasų lėšų už medicinines paslaugas ir komercinių lėšų už teikiamas apmokamas papildomas paslaugas – įvairius medicininius tyrimus.
R.Sakalauskas aiškino, kad teisės aktais yra nustatyta, kam gali būti naudojamos iš privalomojo sveikatos draudimo gaunamos lėšos – tik medicininei veiklai, gal dar smulkiam remontui, bet ne pastatų statybai.
Gydymo įstaiga laisvai disponuoja tik pačios užsidirbtomis lėšomis už komercines paslaugas. Per praėjusius metus jų buvo sukaupta 152 tūkst. eurų.
„Štai šiais ir dar šiemet papildomai uždirbamais pinigais ir numatę prisidėti prie priestato statybos. Tačiau negalime vieni pastatyti mums reikalingo priestato. Pagaliau, tam neturime statyboms leidžiamų lėšų.
Mes, kaip ligoninė, įrodinėjame, kad mūsų efektyvesnei veiklai ir teikiamų paslaugų išplėtimui reikalingas priestatas, o juo pasirūpinti turi ligoninės steigėjas ir pastato savininkė – savivaldybė“, – įsitikinęs R.Sakalauskas, kuris politikams primena, kad ligoninėje dirbantys kretingiškiai gyventojų pajamų mokesčiu savivaldybės biudžetą kasmet papildo apie 800 tūkst. eurų.
Ligoninės priestato projektavimo klausimu rajono Tarybos nariai dar žada rinktis iki kovo pabaigoje numatyto Tarybos sprendimo.
683 peržiūrų (-a)