Neeiliniam savivaldybės Tarybos posėdžiui pateikus sprendimo projektą, kuriuo atveriamas kelias „Norfai“ ateiti į Salantus, lyg Pilypas iš kanapių iššoko „Kretingos rajono Sąjūdžio“ frakcijos atstovas Gediminas Venckus ir pradėjo drumsti savivaldybėje nuglostytą vandenį.
Pirmadienį jungtiniame komitetų posėdyje jis atkreipė dėmesį, kad pateiktame tarybos sprendimo projekte yra teisės aktams prieštaraujanti vieta. Įsivėlęs į ginčą su laikinuoju rajono vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu G.Venckus įrodinėjo, kad savivaldybė detaliojo plano rengėjui pateikė aukštesnio lygmens Bendrajam planui neatitinkantį užstatymo intensyvumo rodiklį.
Bendrasis planas žemės sklype, kuriame UAB „Rivona“ ketina pastatyti „Norfos“ prekybos centrą, užstatymo tankumo rodiklis yra nurodytas iki 0,5 koeficiento. Savivaldybė detaliojo plano rengėjui šį koeficientą sumažino iki 0,3, nors detalieji planai rengiami vadovaujantis Bendruoju planu.
S.Bradūnas aiškino, kad „Norfos“ prekybos tinklą valdanti „Rivona“ sutinka savo prekybos centrą Salantuose susimažinti iki 1100 kvadratinių metrų, o tai atitinka 0,3 užstatymo intensyvumo koeficientui. Tačiau G.Venckus laikėsi savo, tvirtindamas, kad prieš tai nepakeitus paties Bendrojo plano reglamentų, savivaldybė negali šiame plane nurodytą užstatymo intensyvumo rodiklį mažinti Tarybos sprendimu.
Iš šio dviejų specialistų ginčo mažai ką supratę Tarybos nariai netgi pradėjo piktintis, kad G.Venckus savo priekabėmis stabdantis „Norfos“ atėjimą, kai „Kretingos krašto“ dauguma taip jį skubinanti.
Ar iš tiesų yra taip? Kodėl savivaldybei taip svarbu, kad ruošiamame detaliajame plane nurodytas užstatymo intensyvumo rodiklis būtų sumažintas iki 0,3, nors tai ir prieštarauja Bendrajam planui?
Šiame plane beveik 40 arų žemės sklype leidžiama užstatyti apie 755 kvadratinius metrus ir numatytas 2 – 3 aukštų statinių aukštingumas. Bet bendrą užstatymo plotą riboja užstatymo intensyvumo rodiklis, pagal kurį šiame sklype, neviršyjant leidžiamo aukštingumo, galima pastatyti apie 2 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto pastatą.
Visa bėda ta, kad rengiant Bendrąjį planą kažkuriam Saliamonui į galvą šovė mintis šiame sklype apriboti būtent mažmeninės prekybos įmonės plotą iki 500 kvadratinių metrų. Kitaip tariant, pagal Bendrąjį planą bet kokį kitą pastatą gali statyti iki 2 tūkst. kv.m. ploto, tačiau parduotuvė gali atsirasti ne didesnė kaip 500 kv.m. ploto.
Tačiau Bendrasis planas numatė, kad prekybos centro plotui gali būti taikoma išimtis ir jis gali būti didinamas parengus šios teritorijos detalųjį planą. Todėl tam nereikia jokio Tarybos sprendimo, nes pagal teisės aktus detaliuosius planus tvirtina meras arba savivaldybės administracijos direktorė. Į Tarybą su šiuo sprendimu einama norint kažkieno personalinę atsakomybę paversti kolektyvine. Tą irgi norėjo pasakyti G.Venckus, kurį suprasti kiti politikai nepanoro.
Puikiai žinodama apie Bendrajame plane numatytą išimtį, UAB „Rivona“ parengė detalųjį planą, kuriuo čia numatė pastatyti 1400 kvadratinių metrų ploto prekybos centrą. Tačiau dabar „Norfos“ parduotuvės atsiradimą Salantuose neva „skubinanti“ valdžia prieš metus tokiam UAB „Rivonos“ norui nepritarė.
Čia pasakyta dar švelniai, nes pernai gegužę Salantuose savo ataskaitą gyventojams pristatydamas meras Antanas Kalnius šitaip burnojosi: „jie čia bando buldozerio principu, bet mes laikomės teisės aktų reikalavimų, čia yra tokios taisyklės. Kodėl mes jiems turėtume taikyti bendrojo plano išlygas?“.
A.Kalnius nesislapstė ginantis vietos smulkiųjų verslininkų interesus ir aiškino, kad Salantuose atsiradus dideliam „Norfos“ prekybos centrui, čia esančios parduotuvėlės, esą, liksiančios užkaltais langais. Suprask, visos beregint bankrutuos.
Meras aiškino, kad dabar UAB „Rivona“ turi pateikti išsamesnę situacijos analizę, kuria turi įrodyti, kad čia reikalinga didesnė parduotuvė. Dar A.Kalnius teigė, kad prieš tai kažkada būsianti surengta gyventojų apklausa, kuri nustatytų, ar žmonės pageidauja didesnio prekybos centro. Beje, tokia mero pozicija jam netrukdė čia pat aiškinti, kad „iš savivaldybės nėra jokio stabdymo“.
Kai „Rivonos“ parengtas detalusis planas buvo pradėtas aiškiai marinuoti, o mero žadėtos apklausos vis nebuvo matyti, ėmė bruzdėti šiuolaikiško prekybos centro laukiantys Salantų gyventojai. Praėjusių metų gruodį socialiniuose tinkluose jie patys organizavo gyventojų apklausą, kuri parodė, kad „Norfos“ atsiradimui pritaria aiški dauguma pasisakiusiųjų.
Pabūgusi gyventojų pasipiktinimo tokiu valdžios neveiklumu, „rūpestį“ salantiškiais pademonstravo kraštietis Mindaugas Černeckis, parengęs nieko nesakantį protokolinį sprendimą, kuriuo taryba pritarė didesnės (bet nepasakant kokio dydžio), nei numatyta Bendrajame plane parduotuvės statybai.
Per tą laiką iki kovo „Norfos“ projektuotojams buvo laužomos rankos, kad šie pageidaujamą prekybos centrą susimažintų bent iki 1100 kvadratinių metrų. „Norfos“ prekybos centrų tinklo parduotuves projektuojantis architektas Julius Volungevičius patvirtino, kad būtent 1100 kv.m. plotas buvo savivaldybės pageidavimas, o ne „Norfos“ noras.
Kad parduotuvės statyba Salantuose pajudėtų iš mirties taško, „Rivona“ sutiko sutilpti į 1100 kvadratinių metrų ploto, tačiau tam bendrovei reiks rengti naują detalųjį planą. Kad „Norfa“ ateityje nesumanytų padidinti parduotuvės, savivaldybei ir prireikė ją „pažaboti“ 0,3 užstatymo intensyvumo koeficientu, kas, anot Tarybos nario G.Venckaus, ir prieštarauja Bendrajam planui.
Toks rajono valdžios rankų laužymas investuotojams yra visiškai netoliaregiškas. Užsispyrę „Norfos“ prekybos centrą įkišti į Prokrusto lovą, savivaldybės vadovai užmiršta, kad prekybos centras statomas ne metams, ar dviem. Toks, koks dabar planuojamas, jis čia stovės dešimtmečius.
Ir kas dabar gali pasakyti, kaip po kokių 20 metų išsiplės Salantai? Ar palyginus nedidelė 1100 kvadratinių metrų ploto parduotuvė, joje telpantis prekių asortimentas tenkins išaugusių Salantų gyventojų poreikius?
Atrodytų, kiekvieno, apie tolimesnę rajono ateitį galvojančio savivaldybės mero noras turėtų būti, kad Salantuose atsirastų kuo didesnis prekybos centras. Juoba, kad patys investuotojai tam buvo pasiruošę.
Tačiau tokį norą gali turėti apie rajono ateitį, o ne tik apie savo kadenciją galvojantis savivaldybės vadovas.
Dabar, esą, „Norfos“ atėjimo nestabdanti Tarybos dauguma investuotojus verčia rengti naują detalųjį planą, kuris turės iš naujo praeiti derinimo su visuomene stadiją. Toks planas po visų institucijų pritarimo galėtų būti tvirtinamas tik vasaros pabaigoje. Tuomet metus užtruktų prekybos centro statybos projektavimas ir dar pusmetį — pati statyba.
Taigi, „Norfos“ atėjimo „nestabdančios“ valdžios dėka, šiuolaikiškas prekybos centras Salantuose geriausiu atveju galėtų atsirasti tik kitų metų Kalėdoms. Nors galėjo veikti jau ir šiandien.
1,149 peržiūrų (-a)