Praėjusį pirmadienį ir antradienį vykusiuose visų savivaldybės Tarybos komitetų posėdžiuose liejosi valdžios pagyros patiems sau.
Kovą atėjus ataskaitiniam laikotarpiui ir Tarybos komitetuose pritariant savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonių bei įstaigų ataskaitų rinkiniams, rajono politikai net suplukę liaupsino ir dėkojo įstaigų bei įmonių vadovams už puikų darbą ir rezultatus, administracijos direktorė Vilma Preibienė vos ne lankstėsi Tarybos nariams už supratimą ir priimtus reikalingus sprendimus bei labai labai dėkojo merui, suprask, už išmintingą vadovavimą.
Tarybos nariai kartu su meru savo ruožtu dėkojo administracijos direktorei ir jai liejo pagyras. Politikai džiaugėsi, kad V.Preibienė taip greitai ir gerai perprato administracijos vadovo funkcijas, taip puikiai sustygavo specialistų darbą. Sakė, kad ji geriausia administracijos direktorė iš visų anksčiau buvusiųjų, o kol ji direktoriauja savivaldybės administracijai, Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkas Laimonas Žemaitis prisipažino miegantis ramiai. Pasirodo, kiek nedaug tereikia nemigai įveikti. Jokių vaistų.
Klausant šių ditirambų neapleido keistas jausmas, kad savivaldybės administracijoje, įstaigų ir įmonių vadovais dirba pakviesti savanoriai, kurie, aukodami savo laisvalaikį, be jokio atlygio, už tą didžiulį didžiulį „Ačiū“ darbuojasi rajono ir jo gyventojų naudai.
Bet ne, visi savivaldybės administracijos specialistai, kaip ir pati direktorė V.Preibienė, o ir pats meras gauna nemažą rajono gyventojų mokamą algą, padaro tiek, kiek jiems ir priklauso, kartais dar ir geriau. O jei darbe ir pasėdi iki vėlumos, ar ne dėl to, kad kompetencijos, o gal ir noro trūksta viską atlikti nustatytų darbo valandų metu?
Ir besiliejančių pagyrų metu nė krislelio pernai buvusių trūkumų, nė užuominos kažko nespėjus, ar kažką tekus atidėti. Nors laiku nepadaromų darbų ir pernai, ko gero, būta. Ne veltui vieni kitus gyrė už „įveiktus iššūkius“.
Visus, net iki juoko smulkiausius atliktus darbus surašiusi savivaldybės administracija savo ataskaitoje nė neužsimena apie tai, ko per praėjusius metus nepavyko padaryti, ko atlikti nespėta. Pavyzdžiui, kodėl užsiplanavus pernai įrengti kalnų dviračių trasą ir tam biudžete skyrus pinigus, darbai su pinigais buvo nukelti šiems metams? Kodėl užmiršti kelių kapitalinei statybai ir rimtesniam remontui numatyti keletą šimtų tūkstančių eurų, kuriuos baigiantis metams teko išbarstyti ne visai būtiniems asfaltavimams ir žvyravimams?
Net gūdžiame sovietmetyje, kai vienintelės partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas vedė į komunizmo pergalę, o sovietų šalyje viskas buvo puiku ir nuostabu, partiniuose pranešimuose būdavo privalomas skirsnis, prasidedantis žodžiais: „Tačiau mūsų darbe vis dar pasitaiko trūkumų ir negerovių“.
Kretingos rajono valdžia savo ataskaitose tokiam skirsniui nemato reikalo. Anot A.Kalniaus, rajone viskas puikiai. Gal mūsų savivaldybėje – jau komunizmas?
Štai kovo pradžioje savivaldybės koridoriuose pasigirdo, kad šių metų biudžete žiemos darbams: kelių valymui, barstymui ir sniego išvežimui numatytų 340 tūkst. eurų neužteko. Už sausį ir vasarį atliktus darbus sąskaitų gauta už beveik 900 tūkst. eurų.
Kovo mėnesiui kelių barstymui planuojant dar 50 tūkst. eurų, o 40 tūkst. eurų numatant kelių laistymui vasaros metu, papildomas poreikis seniūnijoms siekia beveik 645 tūkst. eurų.
Tai sužinojus savivaldybės vadovus turėjo ištikti šokas? Turėjo būti perkratomos visos sąskaitos, suskaičiuoti visi nuo sniego nuvalyti kilometrai, kiekvienas išvežtas sniego kubas. Ir privalėjo būti rimtai įvertinta, ar kilometrai ir kubai nėra prirašyti? Bet kas tai padarys, jei savivaldybėje nebeliko kontrolės ir audito tarnybos? Negi patys taip išgirti specialistai?
Iš kur paimti daugiau kaip pusę milijono? Nuo ko nurėžti? Būtent to pakeltu balsu meras teiraudavosi Tarybos narių, kai šie, tvirtinant rajono biudžetą, prasižiodavo apie papildomus poreikius. Labai įtemptą šių metų biudžetą minėjo meras atsikalbinėdamas prašant savivaldybės pritarimo dar vieno reikalingo ligoninės priestato statybos planams.
O čia, jokio pykčio, jokios panikos. Sniego valymui prireikė per pusę milijono? Prašom, tuoj pat surasime. Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje suabejojus, ar tikrai sniego valymui buvo išleista tokia suma, A.Kalnius netgi nusistebėjo. „Norite, kad keliai būtų nuvalyti? Tuomet už balių reikia ir susimokėti“, – už nevykusios metaforos slapstėsi meras. Ir jau nebeatrodė, kad šių metų rajono biudžetas labai įtemptas.
Komiteto nariams pasiteiravus informacijos, kokiose seniūnijose ir po kiek kelių valymui vos per du mėnesius buvo išnaudoti tokie pinigai, paaiškėjo, kad tokios informacijos savivaldybės administracija neturi. Dar neskaičiavusi, dar neįvertinusi. Sniego nuvalyta ir išvežta beveik už milijoną, o iš ko susidarė tokia suma, rajono valdžiai net neįdomu. Gerai, kad Ūkio komitete buvo pasiteirauta.
Tuo metu Plungės rajone, kurio meras dėl gausaus snygio skelbė net ekstremalią situaciją, kaimiškosiose seniūnijose per tuos pačius mėnesius buvo išleista 190 tūkst. eurų, o Plungės mieste – 220 tūkst. eurų. Viso – 410 tūkst. eurų. O Kretingos rajone buvo valytasi už beveik 900 tūkst. eurų. Štai kokie pas mus darbų mastai buvo.
Tiek, kiek Plungės mieste kelių valymui ir sniego vežimui buvo išleista per visą žiemą, panašiai tiek pat Kretingos miesto seniūnija eurų „išvalė“ vien per sausį. Nors Vytauto gatvė pačiame miesto centre visą žiemą skendo sniege.
O ir trūkstamų pinigų sniego stūmikams ir vežėjams Kretingos valdžia lengvai surado: 100 tūkst. eurų nurėžė nuo kapinių įrengimo ir tvarkymo, 99 tūkst. eurų – nuo Kretingos miesto seniūnijai skirtų aplinkos tvarkymo lėšų, 75 tūkst. eurų – nuo motobolo aikštės tvarkymo, 100 tūkst. – nuo riboženklių įrengimo.
Kretingos trečiojo amžiaus universitetas savo veikloms neteko numatyto 21 tūkst. eurų, o iš Darbėnų gimnazijos Grūšlaukės skyriaus atimti 5 tūkst. eurų vejos traktoriaus įsigijimui. Tiesa, ir dar 276 tūkst. eurų nebeliko numatytai socialiniam būstui skirto gyvenamojo pastato statybai.
Politikams teiraujantis, kas bus su pinigų netekusiomis priemonėmis, V.Preibienė šaltu veidu atšauna, kad pinigų atsiras metų eigoje. Gal viršplaninių lėšų nubyrės, gal dar iš kaži kur. Vienžo, tikrai atsiras, galite nepergyventi, ir visas numatytas finansavimas bus atstatytas.
Ar tikrai su tokia savivaldybės administracijos direktore L.Žemaitis gali miegoti ramiai?
Artimuosiuose Rytuose netylant sprogimų kanonadoms, visame pasaulyje naftos ir degalų kainoms šaunant į viršų, Lietuvoje dyzelino kainai pasiekus net 2,3 euro už litrą ir artėjant link 3 eurų, ekonomistai prognozuoja rimtą ekonominę krizę. Net neabejojama, kad dėl staigiai padidėjusių sąnaudų Lietuvą infliacijos šuolis pasieks jau po keletos mėnesių. Didėja dujų kainos, brangsta trąšos, nežinia kiek rudenį kainuos žemės ūkio produkcija.
Dėl jau pradėjusių augti statybinių medžiagų kainų statybos įmonės su privačiomis bendrovėmis jau nutraukia prieš Naujuosius metus pasirašytas sutartis. Nes mato, kad už įsipareigotą kainą numatytų darbų atlikti nebepavyks.
Neabejotinai didės ir Kretingos rajono biudžete numatytų lėšų poreikis. Jau dabar aišku, kad dėl pabrangusio dyzelino biudžete skirtų 2,1 mln. eurų Autobusų parko nuostoliams padengti nebeužteks. Išaugs visų įstaigų ir įmonių sąnaudos. Jei ne dėl tiesiogiai dyzelino, tai dėl pabrangusių prekių ir paslaugų.
Aiškiai nebeužteks biudžete skirtų lėšų suplanuotiems statybos ir remonto darbams. Paprasčiausiai už tokią sumą, kuri buvo numatyta Strateginiame plane, neatsiras rangovų. Socialiniam būstui skirto gyvenamojo namo statybai reikalingi pinigai buvo apskaičiuoti prieš pusantrų metų. Kol ateis laikas rangovo konkursui savivaldybės skiriamo 276 tūkst. eurų prisidėjimo nebeužteks. Iš biudžeto jau reiks traukti kokią 400 tūkst. eurų, jei ne pusę milijono.
Ar geriausia visų laikų administracijos direktorė ir tuomet klapt klapt akimis, ir iš kažkur tokią sumą suras?
741 peržiūrų (-a)