Ko gero daugelis per gyvenimą turėjo progą pasodinti vaismedį, pušelę ar berželį savo sklype. O gal ir ąžuoliuką kokios šventės proga. Bet ar dažnai tenka sodinti mišką? Ir ne vieną, kitą medelį, o šimtus sodinukų iškirstame miško plote?
Laukė tūkstančiai sodinukų
Proga sodinti mišką praėjusį šeštadienį pasitaikė netoli Kartenos, kartu su šio miestelio bendruomene, kuri pavasarį organizuotame miškasodyje dalyvavo ne vieną kartą.
Nė karto nebandžiusiam miškasodis iš pradžių nesirodė labai grėsmingas. Laukiančio darbo apimtis paaiškėjo tik Kartenos girininkijos girininkui Vytautui Lukauskui aprodžius beveik 2 hektarų ploto prieš dvejus metus beveik plynai iškirstą biržę – stačiakampio formos miško plotą, skirtą pagrindiniams ir tarpiniams kirtimams.
Visame biržės plote tarp kyšančių kelmų galingo traktoriaus į žemę buvo įrėžtos gilios vagos, į kurias reikėjo sodinti šakelės dydžio eglių sodinukus. O jų – net 3 tūkstančiai 600.
Ne itin guodė ir tai, kad miškasodyje dalyvavo ne toks jau mažas būrys – apie 30 žmonių. Pasiskirsčius poroms (vienas kastuvu pakelia žemę, kitas į duobę kiša sodinuką), vienai porai vidutiniškai teko po 240 sodinukų.
Labiau patyrusios poros sodinukus į žemę smaigstė gerokai greičiau, tad jos per kelias valandas spėjo pasodinti per 300 eglaičių.
Rezultatai – po keletos metų
Miškasodis prasidėjo nuo 10 ąžuoliukų sodinimo arčiau keliuko Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus garbei – už kiekvieną jo pragyventą dešimtmetį po ąžuoliuką.
Po to poros su kastuvais ir eglių sodinukų prikrautais kibirais pasklido po biržės vagas.
Kartu su talkininkais miškasodyje darbavęsi Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai pamokė eglaites sodinti tarpuose kas du metrus. Tačiau smaigstyti sodinukus teko ir rečiau, nes vietomis per kelmų šaknis nebuvo įmanoma į žemę įbesti kastuvo.
Nors diena pasitaikė žvarboka, po pirmosios valandos miškasodžio dalyviai išsinėrė iš striukių ir darbavosi braukdami prakaitą nuo kaktos. Į pabaigą nemažai eglaičių sodintojų vis dažniau pastoviniuodavo atsirėmę į kastuvus ir su viltimi klausinėjo, ar dar daug sodinukų likę.
Po pustrečios valandos paaiškėjo, kad visos biržės vagos jau apsodintos, darbas kaip ir baigtas, o sodinukų liko dar geras glėbys.
Tad jau ant keliuko pastatytą stalą su karšta arbata ir kibinais apstojusiems talkininkams teko grįžti į biržę ir didesniuose tarpuose ieškoti vietos įkaišioti likusias eglaites.
Beveik 2 hektarų ploto kirtavietėje 3600 eglaitės buvo pasodintos per 3 valandas. Savo darbo rezultatus pamatysime jau po keletos metų, kai pasodintos eglaitės į viršų išstyps bent per metrą.
Mišką papildo kasmet
Kaip papasakojo Kartenos girininkas V.Lukauskas, kasmet girininkija suprojektuotose biržėse pasodina po keliasdešimt tūkstančių beržų ir eglių sodinukų.
Šiemet Kartenos girininkija yra numačiusi pasodinti apie 55 tūkst. sodinukų, o pernai jų buvo pasodinta beveik dvigubai daugiau.
Priklausomai nuo oro ir miško drėgnumo miškasodis trunka porą, trejetą savaičių dažniausiai balandžio mėnesį, tačiau sausesnį pavasarį miškasodžio darbai gali prasidėti ir kovą.
Miško sodinimui girininkija perka rangovų paslaugas. Sodinti mišką gali ir visiškai su miškininkystės darbais nesusijusios įmonės. Miškasodžio metu girininkijai į talką ateina ir savanoriai.
604 peržiūrų (-a)