2000 metų lapkritis: valdžiai trūko pinigų pašalpoms, o kioskeliai kėlė chaosą mieste

Kažkaip labai skurdžiai tada gyveno ne tik paprasti žmonės, bet ir valdžia. Tik pradėjus vartyti 2000 m. lapkričio mėnesio „Švyturio“ puslapius žvilgsnis tuoj užkliūva už antraštės „Iš kur gauti 1,5 milijono litų?“.

Tekstas byloja, kad patvirtinus tų metų savivaldybės biudžetą iškart buvo aišku, kad socialinės paramos lėšų pakaks tik trims ketvirčiams. „Nemažai rajono gyventojų iš Globos ir rūpybos skyriaus gauna įvairių pašalpų, kurios vieniems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, kitiems – šioks toks priedas prie skurdaus šeimos biudžeto. Pernai Globos ir rūpybos skyrius išmokėjo 5 milijonus 300 tūkstančių įvairių pašalų. Tačiau į šiuos metus persikėlė nemažos gruodžio ir dalis lapkričio mėnesio neišmokėtų pašalpų. Jas Globos ir rūpybos skyrius turi mokėti iš šių metų lėšų. Taip pat buvo neišmokėtos kompensacijos už 1998-1999 metų kietą kurą“. Skyriaus vedėja Danutė Blagnienė skundėsi „Švyturio“ korespondentui, kad biudžeto skirtų lėšų pakaks tik trims metų ketvirčiams, o iš ko mokėti 2000-siais padidėjusias išmokas našlaičiams, socialiai remtiniems žmonėms – neaišku. Vyriausybė vis daugiau funkcijų deleguoja savivaldybėms, tačiau iš kokių lėšų jos turi padengti padidėjusias išlaidas – niekam nerūpi. Neturtingiausi rajono gyventojai atsiduria tikro skurdo gniaužtuose. Rajono valdžios atstovai tvirtino, kad skurdžiausiai gyvenantys tikrai nebus pamiršti.

Džiugesnė žinia buvo tai, kad Kretingos rajone buvo mažiausias nedarbo lygis. Nors jis siekė net 6,7 proc., tačiau kitose Lietuvos savivaldybėse jis buvo dar didesnis.

Nenuostabu, kad sunkiomis gyvenimo sąlygomis kiekvienas stengėsi kažkur kažkaip prisidurti prie atlyginimo ar apskritai turėti kad ir mažutį versliuką. Mažųjų versliukų išdava – daugelyje Lietuvos miestų kaip grybai po lietaus dygę kioskai-kioskeliai, visokios pusiau legalios ar nelegalios turgavietės ir pan. Kad su kioskelių chaosu sunkiai sekėsi tvarkytis rajono valdžiai, „Švyturiui“ guodėsi tuometinė Statybos-architektūros skyriaus vyresnioji architektė Jolanta Kizevičienė. „Savivaldybė siunčia kalnus įspėjimų“ – skambėjo publikacijos antraštė.

J. Kizevičienės teigimu, kai buvo parengtas projektas perkelti kioskų prekybą į Pastaunyko kvartalą, tai nebuvo džiugi žinia kioskelių prekeiviams Rotušės aikštėje ir Savanorių gatvėje. Tačiau tai buvo būdas pagerinti Savanorių gatvės estetinę išvaizdą. „Noriu įspėti, kad laikinųjų prekybos objektų savininkai neapgaudinėtų savo kolegų. Pirkėjas nuperka tik patį kioską, o žemės nuomos sutartis nutrūksta pasikeitus laikinųjų prekybos objektų savininkams. Tai numatyta kiekvienoje žemės nuomos sutartyje. Pasibaigus žemės sklypo nuomai ir jos nepratęsus, savininkas turi nukelti laikinąjį prekybos objektą ir sutvarkyti jo stovėjimo vietą. Deja, yra ir tokių laikinųjų prekybos objektų savininkų, kurie pasibaigus nuomai, jų nenukelia, o iš jų pasidaro sandėlius“.

Dar savivaldybės tarnautoja skundėsi, kad labai sunku sutvarkyti Kretingos gatvių namų numeraciją. Pasirodo, Kretingai tik neseniai buvo perduota teisė tvarkyti numeraciją, o iki tol tai atlikdavo Klaipėdos inventorizacijos biuras, ėmęs solidžius pinigus už paslaugą. Pasak J. Kizevičienės, procesas ir Kretingoje vyktų greičiau ir sklandžiau, tačiau ji neturi paprasčiausio kompiuterio. „O dabar tenka skambinti į Klaipėdą ir tikslinti kiekvieno objekto numerį. Tai užima nemažai laiko, tai pagaliau kainuoja nemažus pinigus. Painiavos numeracijoje padaryta anksčiau, nelengva viską išpainioti. Štai paaiškėja, kad vienas žmogus jau susitvarkęs įregistravimą, bet jo sklypas jo sklypas įtrauktas į Kadastrą neteisingu numeriu. Kad viską iš naujo pertvarkytum, toks žmogus išsiregistruoti ir iš naujo įsiregistruoti. Tačiau nepriversi jo tai padaryti. Nebent jeigu jam pačiam iškiltų tokia problema“.

Tada dar buvo kalbėta, kad Kretinga neturi gražių Akmenos pakrančių, viskas sujaukta, apleista. Juk per miestą tekanti upė turėtų būti vertinama kaip gyventojų ir turistų traukos objektas.

Lapkritį Kretingoje duris atvėrė naujas prekybos objektas – „Kaišiadorių paukštyno“ firminė parduotuvė Birutės gatvėje. Tai buvo jau 26-oji firminė paukštyno parduotuvė, jos veikė įvairiuose Lietuvos miestuose. Buvo tikimasi, kad dienos apyvarta Kretingoje sieks 3000 litų, taps rimta konkurente kitoms mėsos produkcija prekiaujančioms parduotuvėms.

Lapkričio vidury 20-mečio jubiliejų šventė J. Pabrėžos gimnazija.

Liaudies kapelų puoselėtojas ir organizatorius, visoje Lietuvoje puikiai žinomas Jurgis Gaižauskas aukštai įvertino Kretingos kultūros rūmų organizuotą šventę „Grok, žemaiti“. Pasak J. Gaižausko, tai – pavyzdys visai Lietuvai. Šventės dalyviai buvo kaimiškos kapelos iš daugelio aplinkinių Žemaitijos ir pamario krašto savivaldybių, miestų ir miestelių.

Šiek tiek statistikos iš Kretingos gyvenimo, atsispindėjusio „Švyturio“ laikraštyje. Lapkritį „Kretingos komunalininkas“ pasigyrė, kad jau turi 1900 buitinių atliekų konteinerių, kuriais naudojasi individualių namų gyventojai. Kretingiškiai pila atliekas į 1100 konteinerių, kitais naudojasi Raguviškių, Dupulčių, Kretingsodžio gyventojai.

Tais pačiais metais jau buvo rengiama visuotinė vietinė rinkliava. Lakraštis aprašė vieną pasitarimą tuometinio bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus K. Skiero kabinete. Projektą rengia Aplinkos ministerija, patvirtintos bendros atliekų tvarkymo taisyklės. Rinkliavos turi būti tokio dydžio, kad padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Buvo paminėta, kad tais 2000-siais metais vietinės rinkliavos dydis tebuvo simboliškas – 1,52 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į infliaciją, kitus rodiklius, jau tada vietinės rinkliavos dydis turėjo būti apie 3 Lt per mėnesį. Atliekų tvarkymo projektas bei vietinės rinkliavos dydis turėjo būti teikiamas tvirtinti savivaldybės tarybai.

„Lietuvos teisės universitete studijuoja 44 studentai, baigę mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklas. 2000-2001 mokslo metais į Teisės universitetą stojo 20, įstojo 10 mūsų rajono abiturientų. Rajono merui Valerijonui Kubiliui atsiųstame laiške Lietuvos teisės universiteto rektorius prof. A. Pumputis džiaugėsi įstojusiais puikiai parengtais moksleiviais, kviečia ir šių mokslo metų abiturientus rinktis studijas Teisės universitete“.

2000 m. rudenį savo 50-metį paminėjo Kūlupėnų girininkas Skirmundas Maštaras. Pokalbyje su „Švyturio“ korespondentu girininkas teigė, kad po neseniai praūžusio uragano „Anatolijus“ girininkijos miškai neblogai atsilaikė, vėjas išvertė tik 400 kubinių metrų kietmetrių medienos. Girininko nuomone, taip atsitiko dėl to, kad miškai yra mišrus, juose auga drebulės, eglės. „Tačiau nuo privatizacijos uragano girininkijos miškai neišsigelbėjo. Prieš privatizaciją Kūlupėnų girininkijai priklausė 3626 hektarai miškų, o dabar liko apie 2000 hektarų. Žmonės, atsiėmę miškus, pusvelčiui juos parduoda įvairiems prekeiviams. Ir net įstatymai yra privatininkų pusėje. Prieš dešimtį metų buvo galima pjauti 91 metų sulaukusią eglę, dabar – 71 metų. Todėl miškų kirtimas tapo masiniu. Ar tas miško „savininkas“ atsodins mišką? To niekas nežino. Niekas nežino, kiek apskritai liks miškų Lietuvoje po dar vieno dešimtmečio. Jau išvežėmė į Vakarus beveik visą metalą, tai išvešime ir miškus“.

Skirmundas Maštaras, dirbęs Kūlupėnų girininku buvo legendinio Lietuvos lakūno Stepono Dariaus anūkas.

Vartant senąjį „Švyturį“ praskleidus kelių dienų puslapius, vėl susiduri su skurdo ir vargo informacija. „Lapkričio 10 dieną rajono Elektros tinklai savivaldybei įteikė įspėjimą kuo skubiau susimokėti už elektrą. Rajono savivaldybė iki spalio 30 d. Elektros tinklams turėjo pervesti 52 tūkstančius litų už elektrą pagal skolos grąžinimo sutartį ir 44156 litus rugsėjo mėnesio einamųjų mokėjimų. Vakar rajono savivaldybė elektrikams pervedė tik 44156 litus. Todėl pirmadienį nuo 9 valandos gali būti nutrauktas elektros tiekimas savivaldybei bei jos finansuojamoms biudžetinėms organizacijoms“.

Lapkričio pabaigoje „Švyturys“ aprašė neeilinį įvykį – naktį Rotušės aikštėje buvo užpulti policininkai. „Naktį apie 2.05 val. Kretingos miesto centre, Rotušės aikštėje, tarybos metu buvo užpulti du rajono Policijos komisariato Kriminalinių nusikaltimų tyrimo poskyrio pareigūnai, jaunesnysis inspektorius Giedrius Stravinskas ir policininkas Vytautas Bernotas. Grumtinių metu iš G. Stravinsko buvo atimtas tarnybinis ginklas – Makarovo pistoletas. Sulaikyti šį nusikaltimą padarę asmenys – 22 metų A. P. ir 29 metų A. K. 33 metų įtariamasis A. D. grumtynių metu sužalotas ir dėl smegenų sukrėtimo paguldytas į Kretingos ligoninę. Asmuo, pagrobęs ginklą, nenustatytas. Apžiūrėjus įvyko vietą ginklas buvo surastas“.

Paskaičius ateina mintis, kad geras buvo tas naktinis pasiautėjimas…

Kadangi senokai buvome prisiminę tų laikų degalų kainas, pagal „Švyturio“ laikraščio fiksuotas kainas situacija buvo tokia (litro kaina litais): A-98 – 2,73 Lt, A-95 – 2,94 Lt, A-92 – 2,35 Lt, dyzelinas – 2,15 Lt.

Kainos – pagal tų laikų žmonių perkamąją galią.

Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS